- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-42-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- Jotainių, I. J., T. K., Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Pareiškėjas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-42-278/2009
82.3; 110.1; 122.1; 122.2; 122.3; 128.10; 1.
2009 m. sausio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Jotainių pensionato atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1598-589/2008 pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. J., T. K., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Jotainių pensionatui dėl globėjo atleidimo iš pareigų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 02 15 sprendimu D. K. buvo pripažintas neveiksniu ir 2005 03 17 jam nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta jo motina I. J.. 2008 01 07 sudegė sodo namelis, kuriame gyveno D. K. ir jo motina, tačiau I. J. apžiūrėti gyvenimo sąlygų pareiškėjo neįsileido. Be to, pareiškėjui buvo pateikti duomenys, kad motina sūnumi nesirūpina, elgiasi keistai, su aplinkiniais nebendrauja, atsisakė sūnui priklausančios socialinės pašalpos. Prašė teismą atleisti I. J. iš D. K. globėjos ir turto administratorės pareigų ir globėju skirti tėvą T. K..
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies, nušalino I. J. nuo pripažinto neveiksniu D. K. globėjos pareigų, taikė laikinąją apsaugos priemonę iki bus paskirtas kitas D. K. globėjas ir Jotainių pensionatui pavedė atlikti D. K. globėjo pareigas, įskaitant ir jo apgyvendinimą pensionate bei pavedė Panevėžio apskrities VPK užtikrinti neveiksnaus asmens apgyvendinimą pensionate. Teismas nurodė, kad I. J. negali būti atleista nuo globėjos pareigų, nes nėra CPK 494 str. 1 d. numatytų pagrindų, tačiau atsižvelgiant į jos elgesį, aplinkybę kad ji nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų sūnui bei siekiant užtikrinti D. K. interesus darė išvadą, kad I. J. nušalintina nuo pareigų, kaip netinkamai atliekanti globėjos pareigas. Teismas konstatavo, kad siekiant užtikrinti D. K. interesus, iki bus išspręstas klausimas dėl D. K. globėjo paskyrimo, byloje taikytina laikinojo apsaugos priemonė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Jotainių pensionatas prašo panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo ir pavedimo Jotainių pensionatui atlikti D. K. globėjo pareigas, įskaitant jo apgyvendinimą pensionate ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareigą globoti ir apgyvendinti D. K. pensionate suinteresuotą asmenį teismas įpareigojo neinformavęs jo apie bylos buvimą, jiems to nežinant, todėl pensionatas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus. Be to, D. K. Jotainių pensionate gali būti apgyvendintas tik šį klausimą išsprendus pensionato steigėjui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, kuri anksčiau buvo davusi siuntimą D. K., tačiau nustatytu terminu bei jį pratęsus, į pensionatą D. K. neatvykus, siuntimas buvo atšauktas. Mano, kad steigėjas turi būti įtrauktas į nagrinėjamą bylą, nes tik jis sprendžia kiek ir ką apgyvendinti pensionate, o ne pareiškėjas ir ne teismas. Teigia, kad apgyvendinus D. K. Jotainių pensionate pažeidžiant LR Vyriausybės nustatytą tvarką, jį reikės išlaikyti kitų globotinių sąskaita, todėl skubus nutarties vykdymas yra neįmanomas. Be to, suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad I. J. neatlieka globėjos pareigų ir nesirūpina globotiniu, negali būti globėja, nes pareiškėjo nurodyti asmenys neapklausti. Mano, kad D. K. globėja yra motina, kuri neatstumia savo vaiko, rūpinasi juo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas skundą prašo atmesti. Nurodo, jog suinteresuoto asmens teiginys, kad tik steigėjas sprendžia asmens apgyvendinimo pensionate klausimą yra nepagrįstas, nes tai prieštarauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtiems norminiams aktams. Teigia, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija Panevėžio m. yra skyrusi 30 vietų kvotą Jotainių pensionate, tačiau apgyvendinti yra tik 25 miesto gyventojai, du laukia eilėje, todėl miestui skirtos kvotos nėra viršytos. Nurodo, kad 2008 12 12 yra kreiptasi į Panevėžio viršininko administraciją dėl D. K. apgyvendinimo globos įstaigoje, o 2008 12 16 socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymu D. K. yra įrašytas į eilę socialinės globos įstaigoje. Nurodo, kad už asmenų, apgyvendintų globos įstaigose, išlaikymą atsiskaito savivaldybės pagal sudaromas Socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis, todėl apelianto teiginys, kad D. K. bus išlaikomas kitų globotinių sąskaita, yra nepagrįstas. Teigia, kad D. K. motina gyvena sode, neapšiltintoje medinėje pašiūrėje, antisanitarinėse sąlygose, kas patvirtina, jog ji netinkamai atlieka globėjos pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 02 15 sprendimu D. K. buvo pripažintas neveiksniu ir šio teismo 2005 03 17 nutartimi jo globėja bei turto administratore paskirta I. J. (b.l.7-8). Civilinio kodekso (toliau CK) 3.238 straipsnyje nustatyta, kad globos steigimo tikslas yra įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, o Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 491 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Iš byloje esančių aktų ir buities tyrimo aktų matyti, kad neveiksnaus D. K. globėja I. J. netinkamai atlieka globėjos pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, t.y., neužtikrina D. K. normalių gyvenimo sąlygų, juo tinkamai nesirūpina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nušalino I. J. nuo globėjo pareigų (b.l. 7-8, 11, 13, 25, 33-35, CK 3.246 str. 3 d.). Apeliantas, teigdamas, kad I. J. yra tinkama globėja ir teismas be pagrindo ją nušalino nuo pareigų, jokių įrodymų, apart teiginių, kad ji yra neveiksnaus asmens motina, apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė, o pareiškėjo nurodytų teiginių nepaneigė (CKP 178 str.). Pagal CPK 494 straipsnio 4 dalies nuostatas globėją nušalinus nuo pareigų, kito globėjo pilnamečiam asmeniui paskyrimo klausimas sprendžiamas pagal šio kodekso XXX skyriaus 3 skirsnio nuostatas. Iš Panevėžio m. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimo matyti, kad nauju D. K. globėju buvo siūloma skirti jo tėvą T. K., tačiau iš 2008 03 05 teismo posėdžio protokolo matyti, kad vykdyti globėjo pareigas T. K. atsisakė (b.l.23-24). Kiti asmenys, galintys būti neveiksnaus asmens globėjais, teismui nepasiūlyti. Kadangi skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, todėl klausimo dėl naujo globėjo skyrimas gali užsitęsti (CK 3.242 str.3 d., CPK 507 str.4 d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad byla dėl D. K. globėjo paskyrimo nėra išnagrinėta, klausimas kas bus paskirtas globėju neišspręstas, todėl nušalinus D. K. globėją I. J. nuo globėjos pareigų, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio nuostatomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti neveiksnaus asmens teises ir interesus, gindamas viešąjį interesą, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus paskirtas kitas D. K. globėjas ir šias pareigas pavedė apeliantui. Iš Jotainių pensionato nuostatų matyti, kad ši įstaiga yra iš valstybės biudžeto visiškai išlaikoma socialinės paskirties valstybės įstaiga, skirta gyventi suaugusiems (nuo 18 metų amžiaus, o reikalingiems intensyvios slaugos - nuo 16 metų amžiaus) invalidams, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimų, kuriems yra būtina priežiūra, slauga ir medicininis aptarnavimas (b.l.50-53). Kadangi pagrindinis šio pensionato uždavinys yra teikti gyventojams socialines, psichologines, kultūrines, dvasines, buitines-materialines paslaugas ir sudaryti tinkamas socialinės, medicininės ir darbinės reabilitacijos sąlygas, todėl ši įstaiga gali patenkinti sutrikusios psichikos asmeniui būtinus dvasinius ir fiziologinius poreikius, sudaryti globos reikalingam D. K. geresnes gyvenimo sąlygas, saugoti ir ginti jo teises ir interesus, ir kt. iki bus išspręstas klausimas dėl jo globėjo paskyrimo. Kaip minėta, bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai, todėl apelianto teiginiai, kad teismas ėmė vykdyti jam nepriskirtas funkcijas, vertintinas kritiškai. Jotainių pensionate D. K. yra apgyvendinamas laikinai, esant ypatingam skubos atvejui, kai neveiksnus asmuo neturi globėjo, todėl apelianto teiginiai, kad D. K. apgyvendinimui pensionate nėra gautas Panevėžio apskrities viršininko administracijos siuntimas yra atmestinas, nes globėjo pareigų paskyrimas ir D. K. apgyvendinimas pensionate yra laikino, o ne nuolatinio pobūdžio. Šį klausimą skubiai spręsti privalo pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Jotainių pensionato suteiktų paslaugų apmokėjimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 583 nuostatų nustatyta tvarka. Duomenų, kad Panevėžio miesto savivaldybė atsisakė skirti lėšas už D. K. išlaikymą, teismui nepateikta, todėl teiginiai, kad D. K. išlaikymui lėšos nėra paskirtos ir dėl to nukentės pensionate gyvenantys kiti globotiniai, yra neįrodytas ir atmestinas ((duomenys neskelbtini).).
Iš byloje esančios 2008 04 28 nutarties matyti, kad suinteresuotu asmeniu į bylą teismas yra įtraukęs Panevėžio apskrities viršininko administraciją, todėl apelianto teiginys, kad yra pažeistos steigėjo teisės, vertintinas kritiškai (b.l.26-27). Aplinkybė, kad laikinoji apsaugos priemonė yra skirta teismo posėdyje nedalyvaujant Jotainių pensionatui, nesudaro pagrindo naikinti nutartį, nes laikinosios apsaugos priemonės klausimas gali būti sprendžiamas ir nepranešus apie jų taikymą suinteresuotiems asmenims (CPK 148str.1d.).
Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
Nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.