Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-11-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-261-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-11-25
Bylos Nr.
A6.-261-1122/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00377-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. Ž.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-261-1122/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00377-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Ž.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž., nuo 2014 m. kovo 31 d. būdamas UAB „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, susipažinęs su jos finansine padėtimi ir žinodamas, kad ji sunki, finansiniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) didėjo, nuo 2021 m. sausio mėn. buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto, iki 2022 m. vasario 19 d. (nutarties dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) iniciatyva įsiteisėjimo dienos) nevykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeidė kreditorės VMI teises.

Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, UAB „R.“ nebuvo pagrindo iškelti bankroto bylos, kadangi pagal visus balansus jie buvo teigiami, dirbo pelningu, turėjo darbuotojų. Tuo metu UAB „S.“ įmonė buvo skolinga UAB „R.“. Tarp užsakovo, kuris nesutiko sumokėti už darbus, ir UAB „S.“ iki šiol vyksta teisminis procesas. Bendra suma 610 tūkst. Eur. UAB „S.“ buvo skolinga UAB „R.“ 68 000 Eur. Jei jis (V. Ž.) būtų inicijavęs UAB „R.“ bankrotą ir teisminiai procesai būtų laimėti, UAB „S.“ būtų gavusi pinigus atitinkamai pinigus būtų gavusi ir UAB „R.“, tai būtų pažeidę kitų UAB „R.“ kreditorių teises. Jei būtų buvę aišku, kad UAB „S.“ pralaimėjo savo bylą ir negali sumokėti UAB „R.“ pinigų, tik tada būtų buvę galima kreiptis dėl bankroto. Pasitarę su teisininkais nusprendė nesikreipti dėl bankroto. Panašu, kad VMI gavo nurodymą iš šalies iškelti bankrotą UAB „R.“. Pradėjus aiškintis, kas iniciavo, Sodra pasakė, kad jiems nurodymą davė VMI, o VMI sakė, kad Sodra. Kai sužinojo, kad vyksta bankroto byla, jiems nežinant, atleido visus darbuotojus. Darbuotojai Sodros sistemoje pamatė, kad jie toje įmonėje visą mėnesį nedirbo. Po to pradėjo aiškintis, pasirodo iniciatorius buvo VMI, o kas atleido darbuotojus, nepasakė. Jeigu laimės teisminius procesus, Bendrovė veiklą vykdys toliau, neaišku, kodėl skubėta iškelti bankroto bylą. Matė, kad Bendrovė yra įsiskolinusi pagal deklaracijas, patys kiekvieną kartą teikė tas deklaracijas, bet negalėjo iš karto priimti sprendimo dėl bankroto, kadangi buvo gautinos lėšos, atlikinėjo kažkiek darbų, darbuotojams išmokėjo ir kažkiek VMI, bet visų negalėjo padengti įsiskolinimų, vis laukė iš užsakovo, jis vis žadėjo, kad rytoj ir gavosi, kad susikaupė tos skolos. Tikėjosi laimėti teisme bylas ir manė, kad atsiskaitys iš tų pinigų su valstybės institucijomis. Tačiau vykdė darbus toliau ir po truputį tuos įsiskolinimus mažino. Nenutraukė veiklos. Visi pagrindžiantys dokumentai yra atiduoti bankroto administratoriui, neturi kopijų, o visos deklaracijos matosi VMI. Apie iškeltą bankrotą nežinojo, tikėjosi, kad jeigu bus pateiktas pranešimas dėl bankroto iškėlimo, tai bus pateiktas per EPP. Asmeniškai pranešimo negavo. Sužinojo jau kai Sodra ir VMI nepriėmė deklaracijos ir VMI pranešimą pamatė apie iniciuojamą bankroto iškėlimą per VMI portalą. Tada kreipėsi, kad VMI skolą išdėstytų per tam tikrą terminą, tačiau ji atmetė tą prašymą ir inicijavo bankrotą. Pranešimą gavo gal 2021 m. gruodžio mėn., o sužinojo gal 2021 m. rugpjūčio 7 d. ar 8 d. kai Sodra nepriėmė deklaracijų. Tik sužinojo, kada jų darbuotojus pradėjo atleidinėti. Jis pats taip pat yra ir UAB „S.“ vadovas, abi įmonės jo. Nebuvo reikalo UAB „R.“ atskirai teistis su UAB „S.“. Šiuo metu UAB „S.“ restruktūrizuojama, bet planas dar nepatvirtintas, dar bus posėdis gruodžio 2 d. UAB „R.“ turėjo skolų tik VMI ir Sodrai, bet smulkūs gal iki 1 000 Eur. Gal UAB „R.“ kuriam darbuotojui ir neišmokėjo atlyginimo. Tie įsiskolinimai atsirado tada kai darbuotojus visus staigiai atleido, bet ten nebuvo tikrai didelė suma. Prašo VMI pareiškimą atmesti ir baudos neskirti.

VMI atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog bylinėjosi su kreditoriais dėl skolų. Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo yra parašyta, kad yra duomenys, jog vadovas teigia, kad yra kreiptasi dėl skolų priteisimo, bet Liteko duomenimis nėra bylų teismuose, UAB „R.“ nėra pateikusi nei vieno ieškinio skolininko atžvilgiu. Prašo teismo tenkinti VMI pareiškimą ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvertinus visas teisines ir faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atliko visus privalomus veiksmus. Taip pat į tai, kad buvo išieškojimas vykdomas nuo 2021 m. sausio mėn. ir iki pateikimo teismui dienos buvo išieškota tik 111,34 Eur ir į tai, kad Bendrovės vadovas yra atsakingas kreiptis į teismą ir inicijuoti nemokumo procesą, t. y. numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje. Todėl prašo VMI pareiškimą tenkinti ir paskirti prašomą baudą, sankcijos vidurkį – 2 200 Eur.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad V. Ž., būdamas UAB „R.“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, t. y., kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei. V. Ž., gavęs VMI 2021 m. rugsėjo 6 d. pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, ne vėliau kaip 2021 m. spalio 15 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo Bendrovei. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2021 m. sausio 28 d., tačiau nesėkmingai. VMI iniciatyva Bendrovei 2022 m. vasario 19 d. iškelta bankroto (nemokumo) byla. Bendrovė nemoki, jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, nebevykdo veiklos, nebegauna ir ateityje nebegaus pajamų. VMI duomenimis, 2022 m. kovo 25 d. UAB „R.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 22 203,60 Eur (b. l. 3–5).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos domenų bazės išrašai, duomenys apie juridinį asmenį, VMI vykdytą išieškojimą pagrindžiantys dokumentai, antstolių patvarkymai dėl vykdomųjų bylų, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis byloje Nr. eB2-1307-640/2022, kurioje nutarta iškelti UAB „R.“ bankroto bylą (b. l. 6–18), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis JANĮ nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą juridiniam asmeniui tapus nemokiam (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 5 d. 1 p., 6 str. 2 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „nemokumo procesas“ vartojama tuomet, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui (JANĮ 2 str. 23 d.). Tuo tarpu terminas „juridinio asmens bankroto procesas“ (toliau – bankroto procesas) apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 str. 4 d.).

Be to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 str. 2 d.). Juridinio asmens vadovo veiksmai, inicijuojant įmonės nemokumo procesą, numatyti JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse, iš kurių nuostatų nustatyta, jog pirmiausia tokio juridinio asmens vadovas turi pateikti pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad V. Ž. nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2022 m. vasario 19 d., t. y. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties byloje Nr. eB2-1307-640/2022, kurioje nutarta iškelti UAB „R.“ bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos, buvo šios Bendrovės vadovas. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. deklaravus 8 797,54 Eur GPM už 2021 m. sausio – liepos mėn., 2021 m. birželio 15 d. deklaravus 13 Eur PLN už 2020 m., nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. deklaravus 12 124,38 Eur PVM už 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. vasario – balandžio mėn. Pagal Bendrovės balansą už 2020 metus Bendrovės turėjo turto 28 807 Eur sumai, iš jo 28 806 Eur trumpalaikis turtas (2 593 Eur atsargos, 26 031 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 182 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16 778 Eur. Tačiau atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais deklaruoti mokesčiai nebuvo sumokėti, o VMI priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2021 m. sausio 28 d. (iš sąskaitų) bei nuo 2021 m. gegužės 26 d. (iš turto), tačiau nesėkmingai. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB „R.“ finansinės padėties bei VMI pareiškime išdėstytos aplinkybės. V. Ž. nevykdant JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos, viena iš UAB „R.“ kreditorių – VMI – kreipėsi su prašymu į teismą iškelti Bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB „R.“ vadovas V. Ž. laiku nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Ž. nurodomos aplinkybės, kad Bendrovei apie 60 000 Eur buvo įsiskolinusi UAB „S.“, kuri su savo skolininkais bylinėjosi teismuose, todėl tikėtasi, kad UAB „S.“ (kuri, beje, taip pat vadovaujama V. Ž.) laimėjus teisminius procesus ir atgavus pinigus, atitinkamai ir UAB „R.“ atgaus savo skolą, iš kurios bus padengtos mokestinės nepriemokos, nepaneigia minėtos V. Ž. pareigos ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsakomybės už tokios pareigos nevykdymą. Šiuo atveju V. Ž. savo delsimą veikti pateisina susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „R.“ sąskaitų jau buvo vykdomas nuo 2021 m. sausio mėn., taigi minėta Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, tačiau iki pat 2021 m. pabaigos (kai VMI kreipėsi pareiškimu į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) nevykdė įstatyme numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartyje pažymėta, jog įmonės direktorius pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad įmonė turi debitorių: UAB „S.“ skolinga 64 018,06 Eur, VšĮ „G.“ – 129 Eur ir UAB „M.“ – 59,97 Eur. Tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018). Liteko duomenimis, atsakovė UAB „R.“ nėra pareiškusi ieškinio nei vieno skolininko atžvilgiu dėl minėtų sumų priteisimo, taigi nėra pagrindo manyti, kad minėtas sumas įmonė gaus.

Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir nuo pat tapimo vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, V. Ž. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas ir nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo) UAB „R.“, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės (VMI) teisės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Ž., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), tai, kad pažeidimo V. Ž. iš esmės nepripažino, į V. Ž. asmenybę (jauno darbingo amžiaus, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas, tai pirmas tokio pobūdžio nusižengimas, tačiau yra kitų nusižengimų, susijusių ir su ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimais, Kelių eismo taisyklių pažeidimais). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta V. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. Ž. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-261-1122/2022.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė