- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-890-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. K. (toliau ir Pareiškėjas) skundą dėl 2014 m. spalio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas prokuroro prašymas ir trims mėnesiams pratęstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nekilnojamąjį turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta dėl nusikalstamų, veikų numatytų BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 208 str.2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., kuriame nuo 2014-01-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikomas nuosavybės teisių apribojimas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).
Skundžiama nutartimi patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą turtą pratęstas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo 2014-10-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo termino netęsti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes ikiteisminiame tyrime daroma klaidinga išvada, kad patalpos buvo parduodamos imituojant pirkimo – pardavimo sandorius, kadangi 2011-09-26 sudarytas sandoris yra teisėtas, realus, nėra nuginčytas ir atitinka įstatymo reikalavimus. Tvirtina, kad vien tik tas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pilnai atsiskaičiusi už įsigytas patalpas, neleidžia teigti, kad sandoris yra tariamas ir neteisėtas.
Pažymi, kad neteisėtai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas daro įmonei didelę žalą, įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko bendrovei gali būti iškelta bankroto byla. Teigia, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma neproporcingai ilgai, o nuosavybės teisių suvaržymas turi būti pagrįstas, tikslingas ir proporcingas, o ekonomiškumo principas draudžia taikyti didesnius suvaržymus nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis bendruoju proporcingumo principu teismas, taikydamas tokias priemones, turi įvertinti visų šalių teisėtus interesus ir nei vienai iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apibendrinant nurodo, kad teismas, taikydamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nesilaikė teismų praktikos, neįvertino priemonės taikymo būtinumo ir padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje, kurioje taikoma ginčijama procesinė prievartos priemonė, L. T. yra pareikštas įtarimas turto, kuriam skundžiama nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, iššvaistymu. Be to, įtarimai šioje byloje yra pareikšti ir eilei kitų asmenų.
Byloje nėra jokių duomenų, kurie akivaizdžiai rodytų, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas aiškiai nepagrįstai, to savo skunde nenurodo ir Pareiškėjas.
Taip pat pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo patikrina tik šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau įrodymų netiria, jų nevertina ir išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nedaro, todėl dėl skundo motyvo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpos yra įgytos teisėtai, nepasisako. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patalpų, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, perleidimo ir įgijimo aplinkybės ir yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas teisme bus sprendžiamas, jei byla į teismą bus perduota su kaltinamuoju aktu, bylą nagrinėjant iš esmės.
BPK 151 str. 2 d. numato, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai: siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos; 2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
BPK 151 str. 6 d. nustato, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.
Šiame ikiteisminiame tyrime BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius yra pareiškęs 400000 litų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Esant tokioms aplinkybėms, pagrindas – siekiant užtikrinti galimą civilinio ieškinio patenkinimą – taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą šioje byloje yra numatytas BPK 151 str. 2 d. ir nagrinėjamoje situacijoje jos taikymas yra būtinas, taip pat apylinkės teismas skundžiama nutartimi šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė nepažeisdamas BPK 151 str. 6 d. nuostatų. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir jos sudėtingumą, įtariamųjų skaičių, nėra pagrindo išvadai, kad ginčijama procesinė prievartos priemonė taikoma neproporcingai ilgai ar kad ja pareiškėjo teisės pažeidžiamos daugiau nei būtina siekiant įstatymo nustatytų tikslų.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, apylinkės teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.