- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-26394-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21420-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V., atstovaujamos globėjos L. P., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. V. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja minėtame bute gyvena beveik trisdešimt metų. Pareiškėja nusprendė butą parduoti ir kreipėsi į notarą. Notaras paaiškino, kad pagal registrus laikoma, jog butas priklauso pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėja paaiškino, kad teismo sprendimas nutraukti jos ir A. V. santuoką priimtas (duomenys neskelbtini); sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini); buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1993 m. kovo 31 d.; ištuokos išregistravimo data – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo, tačiau dar nesulaukus ištuokos įregistravimo, notaras formaliai laiko, jog butas pareiškėjai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybė teise. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą, kad butas pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau prašymas buvo netenkintas. Pareiškėjos teigimu, butas buvo įsigytas po santuokos nutraukimo iš jos asmeninių lėšų. Pareiškėja iki santuokos nutraukimo su A. V. jau kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio. Bute visuomet gyveno tik pareiškėja.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
3. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai V. V. 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo Nr. 1291 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta tarp pareiškėjos ir Šnipiškių seniūnijos atstovės B. S. 1993 m. kovo 31 d. sudaryta sutartis, pagal kurią pareiškėja nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 17 402 rublių kainą.
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-826/93 nutraukta V. V. ir A. V. santuoka. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto ištuokos liudijimo matyti, kad ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).
5. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad buvęs pareiškėjos sutuoktinis A. V. ir jo vaikai yra mirę.
6. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėja teigia, kad butą už savo asmenines lėšas įsigijo po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK; iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius reglamentavo 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos įstaigoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukelia santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
9. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-826/93, kuriuo buvo nutraukta V. V. ir A. V. santuoka, matyti, kad jie gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio nuo 1992 m., kai A. V. išėjo iš buto. 1993 m. kovo 31 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė V. V.. Į bylą taip pat pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėja pagal pirkimo–sutartį už butą atsiskaitė savo lėšomis. Taigi, nors butas įgytas dar neįregistravus santuokos nutraukimo Civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau aplinkybė, kad butas buvo įgytas už asmenines pareiškėjos lėšas, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėja butą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kad buvęs pareiškėjos sutuoktinis A. V. būtų reiškęs pareiškėjai kokias nors pretenzijas dėl nuosavybės teisių į butą.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo asmeninės nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
11. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas asmeninės nuosavybės teisei viešame registre įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos V. V., atstovaujamos globėjos L. P., pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo asmeninės nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas asmeninės nuosavybės teisei viešame registre įregistruoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.