- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- 2VP-4434-314/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01173-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., Druskininkų savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-17-182/2015 išaiškinimo, suinteresuoti asmenys R. K. ir Druskininkų savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K., tikslu atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos senelis A. K., miręs 1944 metais, nuosavybės teise nuo 1938 m. iki žemės nacionalizacijos valdė: 60 arų namų valdos sklypą, dabar esantį tarp Dabintos ir Žaliosios gatvių; 6 ha dirbamos žemės sklypą, esantį prie buvusio aerouosto; 8 ha miško, esančio dabartiniame Švendubrės miško masyve. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės R. K. apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 19 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-41-418/2010 pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų savivaldybės administracijai dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, paaiškėjus esminėms aplinkybėms.
Druskininkų miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, 2015 m. kovo 18 d. priėmė naują sprendimą - R. K. pareiškimą tenkinant iš dalies – tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į nacionalizuotą turtą, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktą, kad pareiškėjos R. K. senelis A. K. (A. K.), miręs 1944 metais, nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 30 arų namų valdos žemės sklypą Druskininkų m., Dabintos g. (tuo metu Druskininkų k., Pelnos g.), 6 ha dirbamos žemės sklypą Druskininkų m., Mizarų - Kalnų g., Druskininkų miesto oro uosto teritorijoje (tuo metu Druskininkų k.), 8 ha miško, esančio Švendubrės k. miško masyve, Druskininkų sav., miško vieta Dačia (tuo metu netoli Cegelnos (plytinės). Kitoje dalyje pareiškėjos R. K. pareiškimą atmetė. Teismas sprendime be kito konstatavo, kad: 1) kad pareiškėjos senelis A. K. iš savo tėvo A. K. paveldėjo 30 arų dydžio namų valdą, kuri pavaizduota A. J. įmonės parengtame plane apatiniu brėžiniu (civ. byla Nr.2-41-418/2010, t1, b. l. 47) bei atitinka Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktame brėžinyje rožine spalva pavaizduotą plotą, pažymėtą raidėmis n. v. (civ. byla Nr.2-41-418/2010, t1, b. l. 60); 2) pareiškėjos senelis A. K. (A. K.) iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 6 ha dydžio dirbamos žemės sklypą, kurio vieta nustatyta pagal M. M. įmonės 2014 -09-17 parengtą žemės sklypo padėties planą; 3) pareiškėjos senelis valdė 8 ha miško, miško vieta užfiksuota R. S. 2009 m. gruodžio 10 d. parengtame buvusio žemės savininko K. A. (buvusi Gardino apskritis Pariečės valsčius Druskininkų kaimas) miško sklypo, esančio Druskininkų savivaldybėje, ribų nustatymo, remiantis žemės nuosavybės paveldėtojų ir kviestinių parodymais, brėžinyje (civilinė byla 2-41-418/2010, t1, b. l. 48).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė 2020 m. birželio 22 d. prašymą išaiškinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-17-182/2015, nekeičiant jo turinio, pasisakant ar byloje buvo sprendžiamas konkrečios 8,00 ha miško sklypo vietos ir ribų klausimas, t. y. ar laikytina, jog buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos valdyto 8,00 ha miško ribos yra nustatytos Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-17-182/2015. Nurodo, kad pareiškėjos vertinimu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos valdyto 8,00 ha miško ribos nustatytos nebuvo. Teismas vertino 2014 m. gruodžio 16 d. buvusio savininko A. K. turėtos žemės ribų apžiūrėjimo aktą Nr. 50KAM-(14.50.60)-2 bei projekto autoriaus R. S. 2009 m. gruodžio 10 d. parengtą buvusio savininko K. A. miško sklypo ribų nustatymo brėžinį, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. K. senelis A. K. (A. K.), miręs 1944 metais, nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 8 ha miško, esančio Švendubrės k. miško masyve, Druskininkų sav., miško vieta Dačia (tuo metu netoli Cegelnos (plytinės). Taip pat nurodo, kad 2019 m. gegužės 3 d. R. K. NŽT Druskininkų skyriui pateikė prašymą nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. iki nacionalizacijos valdytus 8 ha miško atkurti suteikiant lygiavertį miško sklypą Vilniaus apskrities Šalčininkų savivaldybės Poškūnų kadastro vietovėje. NŽT 2019 m. liepos 5 d. parengė išvadą, kuri suteikia teisę R. K. atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą 8,00 ha mišką (vertė 8804,48 Eur). Surašant išvadą vadovautasi Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Metodika), 5.2. papunktyje nurodyta tvarka, kai buvusio miško sklypo ribos nežinomos arba miškas neišlikęs. NŽT Druskininkų skyrius 2020 m. kovo 20 d. gavo R. K. prašymą, kuriuo ji prašo patikslinti 8,00 ha miško vertės apskaičiavimą, kadangi, jos teigimu, 8,00 ha miško buvimo vietos (o taip pat ir jo ribų) klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl prašo patikslinti miško vertės apskaičiavimą, taikant Metodikos 5.1. papunktį, kuris reglamentuoja miško vertės apskaičiavimą, kai yra žinomos buvusio miško ribos ir jis yra išlikęs. Pareiškėja siekiant išvengti skirtingo sprendimo interpretavimo ir kad nebūtų sukurtos prielaidos tolimesniems ginčams bei bylinėjimuisi, prašo išaiškinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjos ginčijamo 8,00 ha miško sklypo dislokavimo vieta ir jo ribos atspindėti matininko R. S. dar 2009 m. gruodžio 10 d. parengtame plane, abejonių dėl paminėto dokumento parengimo kokybės nekyla, nes jo sudarytojas yra teisės aktų nustatyta tvarka atestuotas ir matininko kvalifikaciją įgijęs žemėtvarkos srities specialistas R. S.. Pažymima, kad pareiškėjos reikalavimas būtinai išaiškinti, ar teismas konkrečiai savo sprendimu nustatė 8,00 ha miško sklypo ribas yra ydingas, nes matininko R. S. parengtame 8,00 ha miško sklypo ribų nustatymo brėžinyje sklypo ribos įbrėžtos ir matomos plika akimi, ir tai nekelia jokių abejonių. Be to žinant, kad 8,00 ha miško žemės sklypas yra Švendubrės miško masyve, o taip pat ir tai, kad šioje vietoje suinteresuotam asmeniui R. K. esantis sklypas randasi ir yra priskirtinas valstybės išperkamos žemės kategorijai, kompensacijos už valstybės išperkamą žemę apskaičiavimui pagrindinėmis charakteristikomis tampa konkreti to sklypo vieta (Švendubrės miško masyvas) ir jo plotas (8,00 ha). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis suinteresuotas asmuo R. K. mano, kad yra pakankamas pagrindas teigti, kad pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl 2015 m. kovo 18 d. sprendimo išaiškinimo yra akivaizdžiai formalus teisinis veiksmas, siekiant tik vilkinti kompensacijos už išperkamą žemę apskaičiavimo ir išmokėjimo procesą. Dėl šios priežasties tokie pareiškėjos veiksmai suinteresuoto asmens vertinami, kaip nepaneigiamas piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis faktas. Be to nurodoma, kad R. K., kreipėsi į pareiškėją 2020-03-20 pareiškimu „Dėl NŽT Druskininkų skyriaus 2019-06-28 vertės apskaičiavimo akto Nr. 1 patikslinimo", kuriuo pareiškė pastabas dėl 8,00 ha miško sklypo vertės nustatymo, prašė jas išnagrinėti Viešojo administravimo įstatymo skirsnyje „Administracinė procedūra" numatyta tvarka, t. y. užtikrinant jos, arba jos įgalioto asmens, teisę aktyviai dalyvauti pareiškimo nagrinėjimo procese. Tačiau į tokį prašymą netgi nebuvo atsakyta. Dėl aptaro prašo pareiškimą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-17-182/2015 išaiškinimo išnagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirtą 2020-07-17 teismo posėdį atidėti.
Suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Dėl suinteresuoto asmens atstovo prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ir pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 278 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoto asmens R. K. atstovas prašydamas bylos nagrinėjimą atidėti ir surengti teismo posėdį žodinio proceso tvarka nurodo vienintelį motyvą - kad pareiškėja prašymą dėl sprendimo išaiškinimo teikia siekdama vilkinti kompensacijos už išperkamą žemę apskaičiavimo ir išmokėjimo procesą. Tačiau patenkinus pareiškėjos atstovo prašymą neabejotinai bylos procesas dar daugiau užsitęstų. Dėl nurodyto teismas daro išvadą, kad prašymo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), todėl atmetamas ir klausimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Dėl sprendimo išaiškinimo
Sutinkamai su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; įstatymo nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jog jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo; teismas negali nustatyti proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016).
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjos R. K. pareiškimą tenkino iš dalies. Sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota tokio turinio: „Priimti byloje naują sprendimą. Pareiškėjos R. K. pareiškimą tenkinti iš dalies. Tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į nacionalizuotą turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. K. senelis A. K. (A. K.), miręs 1944 metais, nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 30 arų namų valdos žemės sklypą Druskininkų m., Dabintos g. (tuo metu Druskininkų k., Pelnos g.), 6 ha dirbamos žemės sklypą Druskininkų m., Mizarų - Kalnų g., Druskininkų miesto oro uosto teritorijoje (tuo metu Druskininkų k.), 8 ha miško, esančio Švendubrės k. miško masyve, Druskininkų sav., miško vieta Dačia (tuo metu netoli Cegelnos (plytinės). Kitoje dalyje pareiškėjos R. K. pareiškimą atmesti.“
Pareiškėja prašo pasisakyti ar byloje buvo spendžiamas konkrečios 8,00 ha miško sklypo vietos ir ribų klausimas. Svarbu pažymėti, kad pareiškėja prašyme dėl sprendimo išaiškinimo neiškelia abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Prašymas argumentuoja tuo, kad nuo teismo išaiškinimo priklausys kokiu Metodikos papunkčiu bus vadovaujamasi apskaičiuojant 8,00 ha miško vertę. Teismas nustatytų ir aptartų bylos aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje dalyje, taip pat šis sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti ar toks teismo sprendimas nėra priimtas kitais motyvais nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo turinys, jo rezoliucinė dalis surašyti sutinkamai su CPK 270 straipsnio reikalavimais dėl to tenkinti pareiškėjos prašymą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 278 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą dėl 2015 m. kovo 18 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-17-182/2015 išaiškinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.