- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1-986-1105/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Kaltinamasis
- S. Č.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Žemesnės instancijos teismas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, šiuo metu esantis suėmime laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Trakų gatvė 10, Šiaulių miestas) kitame ikiteisminiame tyrime, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių bei BK 64¹ straipsnio pagrindu) 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;
2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant sumažintą ir subendrintą (vadovaujantis BK 64¹ straipsnio bei BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu) dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, laikant galutinai nubaustu 1 (vienerių) metų 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje (bausmės neatlikęs);
3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pritaikius BK 37 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu, S. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. Č. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. sugyventinę S. K., o būtent: 2019 m. kovo 2 d. apie 17.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, tyčia spyrė du kartus į krūtinę S. K., taip padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje ir sukeldamas jai fizinį skausmą.
Baudžiamosios bylos įrodymai
Kaltinamasis S. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Teismui paaiškino, kad 2019 metų kovo mėnesį naktį iš pirmos į antrąją dieną buvo namuose. Jis buvo blaivus. Tą naktį nukentėjusiosios, t. y. jo sugyventinės S. K., namuose nebuvo. Nežino, kur ji buvo tą naktį. 2019 m. kovo 2 d. iš ryto, tačiau tikslaus laiko neatsimena, į namus grįžo išgėrę jo sugyventinė S. K. su savo broliu Tomu. Jie grįžę kaltinamajam siūlė eiti kartu išgerti, tačiau jis atsisakė ir niekur nėjo bei pasiliko namuose. Jam atsisakius eiti kartu, nukentėjusioji su savo broliu kažkur išėjo. Tačiau kur išėjo, jis nežino. Jie išėjo 2019 m. kovo 2 d. ryte. Po to grįžusi į namus išgėrusi sugyventinė S. K. atsisėdo prie kaltinamojo ir jam pasakė, jog jai skauda ranką bei jos negali pakelti, nes galimai išnyro ranka. Kaltinamasis pamanė, kad galbūt nukentėjusiajai ranką perpūtė vėjas ir jai buvo nervų šaknelių uždegimas, nes namuose buvo praviras langas. S. K. taip pat jam skundėsi, jog jai skauda šoną. Grįžusi iš išgertuvių sugyventinė nuėjo miegoti, o jis išėjo iš namų pas draugą, kur išgėrė butelį. Vakare grįžęs iš draugo į namus įsijungė televizorių. Nukentėjusioji pradėjo rėkauti, kad televizorius garsiai veikia, todėl pati pradėjo prie jo kabinėtis ir išjunginėti televizorių. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė. Mano, jog S. K. jį apkalba, nes viskas prasidėjo nuo to, kai kaltinamasis jai perrašė butą. Tada iš jos pusės prasidėjo įvairūs priekaištai ir pastovus kabinėjimasis. Butą perrašė, kad jo neatimtų antstoliai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio pagrindu, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti 2019 m. kovo 3 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti S. Č. parodymai, kuriais jis parodė, jog šiuo metu yra blaivus, supranta kuo yra įtariamas, tačiau savo kaltės nepripažįsta ir kategoriškai neigia mušęs sugyventinę. Psichinėmis ligomis neserga ir niekada nesirgo, pas psichiatrą niekada nesilankė, įskaitoje neįrašytas. Narkologinėje įskaitoje taip pat neįrašytas. Gali paaiškinti, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas. Kartu su juo bute gyvena ir sugyventinė S. K.. Su šia moterimi kartu gyvena apie dešimt metų ir veda bendrą namų ūkį. Jokių vaikų neaugina. 2019 m. kovo 2 d. laiko nepamena, kartu su sugyventine namuose vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Trumpam pas juos į butą valandai buvo užėjusi kaimynė O., kurios pavardės nežino. Kaimynė gyvena tame pačiame name, tik bute, kurio Nr. 205. Kaimynė kartu su jais taip pat šiek tiek išgėrė, tačiau po valandos išėjo į namus. Koks galėjo būti laikas tikrai nežino, nes buvo neblaivus ir tiesiog tuo nesidomėjo. Išėjus kaimynei jis nuėjo ir atsigulė į lovą. Tuo metu sugyventinė S. K. iš buto išėjo į bendrąjį aukšto koridorių. Kur ji išėjo nežino, nes jos neklausė. Jis tuo metu gulėjo savo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Maždaug pusvalandžio bėgyje pasibeldę į butą užėjo du policijos pareigūnai. Kartu į butą atėjo ir sugyventinė S. K.. Kiek pamena, policijos pareigūnai jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis geranoriškai sutiko ir pasitikrino. Koks buvo jo girtumas nežino. Taip pat buvo patikrintas ir jo sugyventinės blaivumas. Po jo blaivumo patikrinimo buvo išvežtas į policijos komisariatą, tačiau tuo metu nesuprato, dėl kokios priežasties buvo pareigūnų išvežtas, niekas jam nieko neaiškino. Tik vėliau, būdamas pristatytas į policijos komisariatą sužinojo, kad jis tą vakarą tariamai namuose konflikto metu sumušė savo sugyventinę S. K.. Pažymi, jog tai yra melas ir šmeižtas jo atžvilgiu. Sugyventinės nemušė ir jokio konflikto tą dieną namuose tarp jų nebuvo. Mano, kad ji melagingai pranešdama apie tariamą smurtą jos atžvilgiu, bando jį išvaryti iš buto, kuris 2017 metais buvo nupirktas už jo lėšas bei registruotas jos vardu. Tokiu būdu, mano, ji juo bando atsikratyti ir užvaldyti butą. Daugiau nieko paaiškinti neturi (I tomas, b. l. 152–155).
Teismui pagarsinus kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, S. Č. nurodė, kad šiuos savo duotus parodymus pamena ir juos tvirtina. Teismui taip pat paaiškino, jog prieš parodymų pagarsinimą teisiamojo posėdžio metu duoti jo paaiškinimai buvo dėl kito įvykio, o ne dėl šioje byloje nagrinėjamo. Parodymai teisingi tie, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu bei kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Jis sugyventinės S. K. tikrai nemušė. 2019 m. kovo 2 d. ant nukentėjusiosios sumušimų nematė. Nežino, iš kur atsirado ant sugyventinės specialisto nustatyti sužalojimai, tą galėtų paaiškinti tik pati nukentėjusioji, nes jis jos nemušė. Po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio buvo susitaikęs su sugyventine, tačiau mano, jog neilgam. Su S. K. sutaria puikiai, kol negeria. Dažniausiai konfliktus išgėrusi išprovokuoja nukentėjusioji S. K., todėl paskutiniu metu su ja nebegerdavo bei niekur kartu nebeidavo. Pats būna, kad išgeria, bet alkoholiu nepiktnaudžiauja ir jam priklausomybės neturi.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. K. parodė, jog su S. Č. gyvena kartu kaip sugyventiniai apie vienuolika metų, kartu veda bendrą ūkį. Gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas. Butas pirktas kaltinamojo tėvų pinigais bei užrašytas jos vardu, nes taip norėjo pats S. Č.. 2018 metais S. Č. taip pat buvo nuteistas už smurtavimą prieš ją. Po nuosprendžio kurį laiką viskas buvo gerai. Šioje byloje nagrinėjamas įvykis buvo 2019 m. kovo 2 d., kai kvietė policijos pareigūnus. Kadangi tai buvo seniai, prašė teismo pagarsinti jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovautis. Po 2019 m. kovo 2 d. dėl smurtavimo jos atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu kaltinamasis sulaikytas, nes nevykdė savo pareigų atsižymėti policijoje, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Galbūt S. Č. įtampą sukeldavo darbo neturėjimas, tačiau tai nėra priežastis smurtauti prieš ją. S. Č. alkoholį vartojo retai. Ji kartu su juo irgi vartodavo alkoholį. Išgėrus alkoholio tarp jų ir kildavo konfliktai. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti 2019 m. kovo 2 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus teisiamojo posėdžio metu. Apklausos metu S. K. parodė, jog su savo sugyventiniu S. Č., gimusiu 1967 m. sausio 2 d., gyvena kartu apie dešimt metų jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas. Kartu veda bendrą ūkį, moka mokesčius. 2019 m. kovo 2 d. nuo 13 val. kartu su S. Č. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė tik dviese. Apie 17 val. jos sugyventinis jai pradėjo reikšti pretenzijas, konfliktuoti, ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių dar rankos prieš ją nekėlė. Po kiek laiko, t. y. apie 17.30 val., jis vėl pradėjo ją plūsti, todėl ji jam atsakė, kad kiek gali ją žeminti, ar neatsibodo. Ji sėdėjo kambaryje ant lovos. Jis įpykęs atsistojo ir spyrė koja du kartus jai į krūtinę. S. Č. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Po spyrių ji atsistojo ir iškarto pabėgo į koridorių, paprašė kaimynės, jog iškviestų policiją, nes ji išbėgo iš buto be mobiliojo ryšio telefono. S. Č. prieš ją dažnai naudoja fizinį smurtą, tačiau ji ne visada kreipiasi į policiją. Paskutinį kartą jos sugyventinis prieš ją smurtavo maždaug prieš savaitę. Nuo to įvykio jai dar dabar matosi mėlynės ant veido. Tuo metu į policiją nesikreipė dėl to, kad gailėjo sugyventinio, todėl dėl praeito įvykio pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje atsisako (I tomas, b. l. 53–56).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti 2019 m. kovo 4 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus teisiamojo posėdžio metu. Apklausos metu S. K. parodė, kad ankstesnius savo parodymus prisimena ir juos tvirtina, nori papildyti ir pasakyti, jog 2019 m. vasario 20 d. ryte, tiksliai valandų nepamena, jos sugyventinis S. Č. gavo išmoką iš darbo biržos. Sakė, kad gavo 150 eurų. S. gavęs pinigus išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas. Ji namuose liko viena. Tą dieną ji alkoholio nevartojo. Vakare, tai galėtų būti apie 20 val., S. grįžo į namus girtas bei ėmė priekaištauti dėl to, jog ji niekur nedirba. Tarp jos ir S. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji sėdėjo ant lovos, kai priėjęs prie jos S. ranka, tačiau nepamena kuria, čiupo jai už plaukų ir tempdamas ją už plaukų, nuvertė ją nuo lovos dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Jai gulinčiai ant grindų S. kojomis spyrė ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinės kairę pusę, pataikydamas į šonkaulius bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius jai į veidą, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Į policiją ir medikus nesikreipė, nes S. pagailėjo. 2019 m. kovo 2 d. apie 17.30 val. ji sėdėjo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, ant lovos, kai S. įpykęs atsistojo ir spyrė koja, tačiau negali pasakyti kuria, nes nepamena, du kartus jai į krūtinę, pataikydamas jai į kairės pusės šonkaulius. S. Č. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Nenori, jog S. Č. būtų iškeldintas iš jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, nes ji S. Č. nebijo. Nori, kad S. grįžtų namo. Mano, jog S. tokiam elgesiui turi įtakos girtumas, nes blaivas jis taip niekada nesielgia. Kuomet S. blaivus, jie sutaria gerai (I tomas, b. l. 57–60).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti 2019 m. balandžio 2 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus teisiamojo posėdžio metu. Apklausos metu S. K. parodė, jog ankstesnius savo parodymus prisimena ir juos tvirtina, nori papildyti ir pasakyti, kad kuomet 2019 m. vasario 20 d. apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, girtas jos sugyventinis S. Č. ranka čiupo jai už plaukų ir tempdamas už plaukų nuvertė nuo lovos ir jai gulinčiai ant grindų kojomis spyrė na mažiau kaip tris smūgius į krūtinės kairę pusę, pataikydamas į šonkaulius, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kojas, pataikydamas į abejas šlaunis, bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius jai į veidą. Tokiais savo veiksmais S. jai sukėlė fizinį skausmą. Ankstesnėse apklausose nenurodė, kad jai S. spyrė ir į kojas, nes buvo labai susijaudinusi ir buvo pamiršusi. Bet kuomet ją apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas, ji prisiminė, jog minėtą datą S. jai ir į kojas spyrė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (I tomas, b. l. 61–63).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. B. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvyko į įvykio vietą, kur abu konflikto dalyviai, t. y. vyras ir moteris, buvo neblaivūs. Pas juos liudytoja vyko pirmą kartą. Moteris sakė, jog ją mušė. Į kurią vietą sudavė, moteris nepasakė. Prie moters akies matėsi mėlynė. Liudytoja neatsimena, ką sakė kaltinamasis. Ant kaltinamojo smurto žymių nematė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti 2019 m. gegužės 7 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos parodymai, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus teisiamojo posėdžio metu. Apklausos metu M. B. parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiąja patrule. 2019 m. kovo 2 d. dirbo ekipaže „1814“ kartu su vyriausiuoju patruliu J. B.. Apie 18 val. iš budėtojų gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, kur tarp pranešėjos ir sugyventinio vyksta konfliktas. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris, kurios anketinių duomenų jau nepamena, tačiau moteris nurodė, kad tai ji kvietė pareigūnus dėl konflikto su sugyventiniu. Taip pat moteris nurodė, jog sugyventinis ją mušė, sakė, kad prieš kokią savaitę kumščiu jai sudavė į veidą, o kairės pusės paakyje matėsi kraujosruva, taip pat moteris nurodė, jog šiandien ją sugyventinis taip pat mušė. Moteris nurodė, kad ją stumdė, kojomis spyrė į nugarą, tačiau kiek kartų nenurodė, kalbėjo nerišliai. Nuo moters sklido alkoholio kvapas. Akivaizdžiai buvo matyti, jog ji neblaivi. Klausiant tikslesnių įvykio aplinkybių moteris tiksliau nieko nepaaiškino, tik nurodė, kad rašys pareiškimą dėl smurto. Daugiau jokių smurto požymių pas ją nematė, kaip ir minėjo matė tik įsisenėjusią kraujosruvą paakyje. Moteriai buvo nustatytas girtumas, kiek pamena virš 2 promilių. Bute buvęs jos sugyventinis, kurio duomenų liudytoja taip pat nepamena, nurodė, jog jis nemušė sugyventinės, buvo matyti, kad jis irgi neblaivus bei nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyras nurodė, jog jie abu girtavo ir tarp jų buvo kilęs tik žodinis konfliktas. Jam buvo nustatytas girtumas, kiek liudytoja pamena virš 2 promilių. Tiek moteris, tiek vyras buvo pristatyti į policijos komisariatą, esantį Senamiesčio gatvė 100, Panevėžio miestas. Toliau asmenis apklausinėjo nusikalstamų veikų skyriaus pareigūnai, kurie pildė procesinius dokumentus. Liudytoja nežino, ką asmenys paaiškino tyrėjams, nes surašius tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje išvyko dirbti į maršrutą (I tomas, b. l. 96–99).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti 2019 m. liepos 1 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos parodymai, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus teisiamojo posėdžio metu. Apklausos metu M. B. parodė, kad ji jau davė parodymus byloje 2019 m. gegužės 7 d., juos prisimena ir tvirtina, tik nori patikslinti kai kurias aplinkybes. Nuvykus dėl smurto artimoje aplinkoje 2019 m. kovo 2 d. apie 18.03 val. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, kaip ir minėjo, juos pasitiko moteris, kuri nurodė, jog sugyventinis ją mušė, sakė, kad prieš kokią savaitę kumščiu jai sudavė į veidą, o kairės pusės paakyje matėsi kraujosruva, taip pat moteris nurodė, jog ir šiandien ją sugyventinis mušė, nurodė, kad stumdė, kojomis spyrė į nugarą, jai skaudėjo. Apklausos metu tyrėja liudytojos turbūt gerai nesuprato ar liudytoja neaiškiai išsireiškė, todėl nori patikslinti aplinkybę, kad smurtu įtariamas asmuo nepripažino mušęs sugyventinę prieš savaitę, t. y. jis neigė jai sudavęs kumščiu į veidą, o paklausus ar jis smurtavo 2019 m. kovo 2 d. prieš sugyventinę, vyras nurodė, jog smurtavo (mušė), tačiau nepatikslino nei kiek smūgių, nei į kokias kūno vietas sudavė. Vyras nurodė, kad iš pradžių tarp jų kilo žodinis konfliktas, o po to jis mušė sugyventinę. Daugiau jokių papildymų neturi (I tomas, b. l. 100–103).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. N. parodė, jog yra kaltinamojo S. Č. kaimynė, ji gyvena 205 bute, pažįstami apie tris metus. Kaltinamasis jai nieko blogo nėra padaręs. Kaltinamasis su nukentėjusiąja gyveno kaip šeima, tačiau apie jų bendrą gyvenimą liudytoja beveik nieko negali pasakyti, o triukšmo ir konfliktų nėra girdėjusi. Ji 2019 m. kovo 2 d. gal ir buvo užėjusi pas juos, nebeprisimena. Prisimena tik tiek, jog grįžusi iš darbo sužinojo, kad kaimyną S. Č. išvežė, o tai jai pasakė kaimynė. Nesidomėjo už ką buvo išvežtas kaltinamasis. 2019 m. kovo 2 d. ant S. K. veido sužalojimų nematė, nes jos akys silpnai mato.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio pagrindu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti 2019 m. balandžio 23 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos parodymai, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus teisiamojo posėdžio metu. Apklausos metu O. N. parodė, kad apie keturiolika metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas. Prieš kokius ketverius metus į butą, kurio Nr. 206, atsikėlė nauji kaimynai, t. y. S. Č. ir S. K.. Ji su abiem kaimynais sutaria normaliai, jokių problemų neturi, kartais pas juos nueina į svečius. Jos buto viena siena yra kartu su jų siena, todėl kartais girdi iš jų buto sklindantį triukšmą, supranta, kad kaimynai tarpusavyje dėl kažko pykstasi, tačiau kas ten tarp jų vyksta liudytoja nežino ir nesikiša, jų pokalbiai nesigirdi. Taip pat ji 2019 m. kovo 2 d. apie 16 val. buvo nuėjusi į svečius pas juos, kiek pamena, tiek S. K., tiek S. Č. buvo išgėrę alkoholio, tačiau su ja bendravo, neatrodė smarkiai apgirtę, ji pas juos atsigėrė kavos, dar pakalbėjo ir pabuvusi apie pusvalandį išėjo namo. Kol buvo pas kaimynus, jie tarpusavyje nesipyko, bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Tą vakarą jokio triukšmo negirdėjo, kiek pamena, buvo po darbo pavargusi, užsiėmė savo buities reikalais. Tą vakarą jokios policijos nematė. Praėjus kelioms dienoms, sužinojo, kad S. Č. susipyko su S. K. ir jį policija buvo uždariusi į areštinę, daugiau apie tą įvykį nieko nežino. Kaip ir minėjo į kaimynų reikalus asmeninius nesikiša, nesidomi jų gyvenimu (I tomas, b. l. 90–93).
Iš 2019 m. kovo 2 d. protokolo - pareiškimo matyti, kad S. K. pranešė, jog 2019 m. kovo 2 d. apie 17.30 val. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, jos sugyventinis S. Č. prieš ją smurtavo, t. y. jai besėdint ant lovos spyrė koja du kartus jai į krūtinę. Tokiais savo veiksmais S. Č. sukėlė fizinį skausmą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį nubausti (I tomas, b. l. 5–7).
2019 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei suformuotoje foto lentelėje užfiksuota, jog įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, Panevėžio miestas. Įvykio vietoje nieko reikšmingo tyrimui nerasta ir niekas nepaimta (I tomas, b. l. 10–12, 13–14, 15).
2019 m. kovo 2 d. M. B. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad 2019 m. kovo 2 d. apie 18.03 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas vyksta konfliktas tarp pranešėjos ir sugyventinio. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė S. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas. S. K. paaiškino, jog sugyventinis jai spyrė į nugarą, stumdė, prieš savaitę trenkė į veidą. Ant moters akies matėsi mėlynė. Sugyventinis paaiškino, kad mušė sugyventinę. 18.16 val. S. Č. buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. S. Č. nustatytas 2,11 promilių girtumas, o S. K. – 2,74 promilių (I tomas, b. l. 16–17).
2019 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas (I tomas, b. l. 20) garso įrašas pavadinimu „2019-03-02 17:53:43“, kurio trukmė – viena minutė. Įraše užfiksuota: BPC operatorius: „112 klauso“. Moteris: „Laba diena, (duomenys neskelbtini) kambarys“. BPC operatorius: „Pakartokit?“. Moteris: „(duomenys neskelbtini) kambarys“. BPC operatorius: „Čia koks miestas?“. Moteris: „Panevėžys“. BPC operatorius: „(duomenys neskelbtini)?“. Moteris: „Taip“. BPC operatorius: „Kas ten atsitiko?“. Moteris: „Ai, probaciją turi ir visą ką kelia ranką ir vėl iš naujo, vėl aš visa mėlyna ir visa ką“. BPC operatorius: „Čia kas vyras, sugyventinis, sūnus?“. Moteris: „Vyras, nu ne vyras, sugyventinis (nesuprantamas žodis“). BPC operatorius: „Kuris aukštas?“. Moteris: „Antras, iš Tilvyčio gatvės pusės“. BPC operatorius: „Vaikų, mažamečių yra?“. Moteris: „Ne, nėra“. BPC operatorius: „Pavardė Jūsų?“. Moteris: „S. K.“. BPC operatorius: „Greitosios nereikia?“. Moteris: „Ne, kaip nors patys, pamatysi situaciją“. BPC operatorius: „Iš kurios pusės?“. Moteris: „Iš Tilvyčio gatvės“. BPC operatorius: „Gerai, laukit policijos“. Moteris: „Gerai, lauksiu“. Garso įrašo pabaiga (I tomas, b. l. 21–23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 257/2019 (05) užfiksuota, kad S. K. nustatyti šie sužalojimai: a) poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku spiriant ar panašiai; b) poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje ir dešinėje šlaunyse. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai keturių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiu, įspiriant ar panašiai 3-5 dienos iki apžiūros, į ką nurodo gelsvas kraujosruvų atspalvis. Galimybė S. K. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija. Tikėtina, jog nustatytų sužalojimų padarymo metu S. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų S. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (I tomas, b. l. 45).
2019 m. liepos 2 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad N. R. į klausimą ar galėjo poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje ir dešinėje šlaunyse S. K. būti padaryti 2019 m. vasario 20 d., atsakė, jog šių sužalojimų padarymo galimybė nurodytu laiku (2019 m. vasario 20 d.) yra mažai tikėtina, nes tam prieštarauja melsvai gelsva kraujosruvų spalva (I tomas, b. l. 48–50).
2019 m. kovo 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir suformuotoje foto lentelėje užfiksuota, kad S. K. patvirtino savo apklausų metu duotus paaiškinimus (I tomas, b. l. 64–66, 67–68, 69).
2019 m. birželio 20 d. akistatos protokole užfiksuota, jog akistatos tarp S. Č. ir S. K., pastaroji patvirtino, kad S. Č. jai du kartus spyrė į krūtinę (I tomas, b. l. 70–73).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir kaltės klausimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, t. y. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino, padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Toks asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 (dviejų) metų.
Įstatymo leidėjas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtino nuostatą, jog teisėjai įrodymus baudžiamojoje byloje įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, kuris turi būti pagrįstas išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš to seka išvada, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, jog byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Todėl nei vienam iš byloje surinktų įrodymų negali būti suteikiamas prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymu vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs proceso dalyvių duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu bei ištyręs surinktus įrodymus, kurie yra vienas kitą papildantys, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog S. Č. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. sugyventinę S. K..
Kaltinamasis S. Č. viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nukentėjusiosios S. K. 2019 m. kovo 2 d. nemušė ir ji paprasčiausiai jį apkalba, siekdama kaltinamąjį galimai išvaryti iš buto. Tačiau teismas šiuos jo duotus paaiškinimus vertina kritiškai bei atmeta kaip pasirinką gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad šioje byloje S. K. būtų davusi žinomai melagingus ir neatitinkančius realybės išgalvotus parodymus, siekdama apkalbėti kaltinamąjį, bei nukentėjusiosios parodymais remiamasi kaip patikimais. Būtina atsižvelgti į tai, jog ji viso proceso šioje baudžiamojoje byloje metu: 2019 m. kovo 2 d. protokole - pareiškime (I tomas, b. l. 5), 2019 m. kovo 2 d. ir 2019 m. kovo 4 d. apklausų metu, po kurių protokolais pasirašė, kad duoti paaiškinimai surašyti teisingai, bei kuriuos ji patvirtino kaip teisingus teisiamojo posėdžio metu (I tomas, b. l. 53, 57–58), 2019 m. kovo 4 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje (I tomas, b. l. 64–65, 67–68) bei 2019 m. birželio 20 d. atlikus akistatą su kaltinamuoju (I tomas, b. l. 70–71), aiškiai, nuosekliai, nedvejodama bei nekeisdama esminių ir nenurodydama vis naujų prieštaringų vienas kitam įvykio faktinių aplinkybių paaiškino, jog būtent S. Č. 2019 m. kovo 2 d. apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, po įvykusio žodinio konflikto jai besėdint ant lovos du kartus koja spyrė į krūtinę. Kad būtent tarp sugyventinių 2019 m. kovo 2 d. apie 17.30 val. įvyko konfliktas neneigė ir pats S. Č. 2019 m. liepos 9 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 160), kas tik dar labiau sustiprina nukentėjusiosios S. K. duotus paaiškinimus. Taip pat svarbu ir tai, jog nukentėjusiosios paaiškinimus, kad jai buvo du kartus spirta į krūtinę patvirtina teismui jokių abejonių nekeliantis bei objektyvus byloje esantis įrodymas – specialisto išvada Nr. G 257/2019 (05). Šioje išvadoje nurodoma, jog S. K. krūtinės ląstos kairėje pusėje buvo nustatyta poodinė kraujosruva (kas yra akivaizdi naudoto smurto prieš ją pasekmė), o sužalojimas padarytas mažiausiai vieno buko daikto trauminiu poveikiu, t. y. spiriant ar panašiu būdu (I tomas, b. l. 45). Nustatyto sužalojimo lokalizacija nukentėjusiosios kūne yra būtent toje vietoje, į kurią nurodė S. K., kad spyrė kaltinamasis S. Č.. Šios bylos kontekste svarbu ir tai, jog S. K. iš karto po įvykusio konflikto su sugyventiniu kreipėsi pagalbos paskambindama Bendrajam pagalbos centrui, t. y. 2019 m. kovo 2 d. 17:53:43 val., ką patvirtina pateikti Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus duomenys (I tomas, b. l. 20) bei BIRT ataskaitų žiūryklė (I tomas, b. l. 29–32). Šiuo atveju praėjęs laiko tarpas, t. y. beveik pusvalandis, tarp įvykusio konflikto ir jos kreipimosi pagalbos į atitinkamas institucijas, teismo vertinimu yra per trumpas, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji tuo metu buvo neblaivi ir emocionaliai susijaudinusi, jog S. K. būtų spėjusi sukurti melagingus parodymus dėl S. Č. panaudoto smurto prieš ją buvimo, ypatingai atkreipiant dėmesį, kad nukentėjusioji dar iki specialisto išvados rezultatų tiksliai nurodė, į kurią vietą jai buvo spirta, ką vėliau patvirtino ir specialisto išvada. Teismas, įrodydamas kaltinamojo S. Č. kaltę, taip pat remiasi ir liudytojos M. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 96–99, 100–103), kuriuos ji patvirtino kaip teisingus teisiamojo posėdžio metu, bei jos tarnybiniu pranešimu (I tomas, b. l. 16–17), kuriais liudytoja M. B. patvirtino, jog nuvykus į iškvietimą nukentėjusioji S. K. aiškiai ir nedvejodama nurodė, kad prieš ją sugyventinis naudojo smurtą. Liudytoja M. B. 2019 m. gegužės 7 d. apklausos metu taip pat paaiškino, jog kaltinamasis S. Č. atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą neneigė, kad smurtavo prieš S. K., tačiau nenurodė kiek tiksliai smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas (I tomas, b. l. 100). Teismas netikėti šios nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos parodymais neturi jokio pagrindo ir jais vadovaujasi kaip patikimais. Be kita ko, teismas kritiškai vertina kaltinamojo S. Č. duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusioji ji apkalba dėl to, jog jos vardu yra registruotas iš kaltinamojo lėšų nupirktas butas, neva, ji ketina jį iš buto išvaryti ir jo nekilnojamąjį turtą užvaldyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pati nukentėjusioji kaltinamojo nurodytas faktines aplinkybes dėl buto įsigijimo pripažįsta ir tvirtina, nurodydama, kad jos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra nupirktas iš S. Č. asmeninių lėšų, tik registruotas jos vardu. Be to, apklausos teisiamajame posėdyje metu nukentėjusioji yra ne kartą nurodžiusi, kad kaltinamasis yra geras žmogus ir ji norinti, kad jis sugrįžtų namo, taip pat paaiškino, jog jų tarpusavio konfliktai, kurių metu būna vartojamas smurtas jos atžvilgiu, kyla tik išgertuvių metu.
Todėl išnagrinėjus bylą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis S. Č. 2019 m. kovo 2 d. apie 17.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio miestas, tyčia spyrė du kartus į krūtinę S. K., taip padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau šiame nuosprendyje, darytina išvada, kad S. Č. įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius bei veika kvalifikuota teisingai pagal šią teisės normą, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog S. Č. ir S. K. yra sugyventiniai. Kadangi asmens kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.
Bausmės skyrimas
Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nenustatė kaltinamojo S. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Tuo tarpu, S. Č. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. neišnykus teistumui padarė naują nusikalstamą veiką (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Č., teismas atsižvelgia į jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvą, tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kilusius realius padarinius, kaltinamojo asmenybę ir kitas svarbias byloje esančias aplinkybes, kurios reikšmingos tinkamos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimui. S. Č. įvykdė vieną tyčinę, baigtą, smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad S. Č. praeityje teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą, t. y. smurtą prieš nukentėjusiąją S. K., o šioje byloje nagrinėtą nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs jam paskirtos bausmės (I tomas, b. l. 112–116, 118–122, 123–126). Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinę sistemą „LITEKO“ taip pat nustatyta, jog jo atžvilgiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1-1293-928/2019), kuriuo S. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (nuosprendis neįsiteisėjęs). Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašte nurodoma, kad S. Č. teismo paskirtus įpareigojimus vykdo: registruotas Užimtumo tarnyboje, į probacijos tarnybą atvyksta blaivus, nustatytu periodiškumu atvyksta atsiskaityti už jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą (I tomas, b. l. 129). Vienerių metų laikotarpyje kartą baustas administracine tvarka už neblaivaus asmens pasirodymą viešojoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, paskirtos baudos nėra sumokėjęs (I tomas, b. l. 110–111). Nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (I tomas, b. l. 108–109), tačiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (I tomas, b. l. 107). Nėra registruotas priklausomybės ligų centro ar psichiatrinio gydymo įstaigų įskaitose (I tomas, b. l. 132). Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, tai, jog S. Č. atžvilgiu praeityje jau yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai bei kartą baudžiamoji byla nuosprendžiu nutraukta dėl veikos mažareikšmiškumo, kaltinamasis sistemingai smurtauja prieš savo sugyventinę S. K., šioje byloje nagrinėtą nusikalstamą veiką įvykdė net neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daroma išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. Č. skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmių – areštą, kuris savo dydžiu artimas maksimaliam baudžiamojo įstatymo numatytam terminui. Teismas nesutinka su prokurorės baigiamųjų kalbų metu pasiūlytos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimu, nes svarbu ir tai, kad pati nukentėjusioji S. K. jokių pretenzijų S. Č. neturi, byloje nepareiškė civilinio ieškinio, jai nebuvo sukelti negrįžtami ir liekamieji ateityje padariniai, pati prašė neskirti griežtos bausmės, po šios nusikalstamos veikos įvykdymo toliau kartu gyveno su S. Č., o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jo nebijo, todėl šiuo konkrečiu atveju laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam būtų akivaizdžiai neproporcingas į kilusius padarinius, o teisingumo ir nubaudimo principai gali būti pasiekti paskyrus gana ilgos trukmės kitą su laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę.
Kadangi S. Č. neatlikęs jam paskirtos bausmės įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio pagrindu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytinas S. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 2 d. 18.11 val. iki 2019 m. kovo 4 d. 14.15 val. (I tomas, b. l. 143–144, 145–146), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Arešto bausmę skirtina atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirtą kardomąją priemonę, t. y. įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios S. K. (I tomas, b. l. 167–169), palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Baudžiamojoje byloje daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas nebuvo.
Proceso išlaidas šioje baudžiamojoje byloje sudaro pašto išlaidos – 17,10 Eur, kurios priteistinos iš S. Č. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirti 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą) neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti S. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 2 d. 18.11 val. iki 2019 m. kovo 4 d. 14.15 val. (2 paras), 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai. Laikyti, jog S. Č. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės, o likusi neatlikta bausmės dalis – 88 (aštuoniasdešimt aštuonios) paros arešto.
Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
S. Č. išaiškinti, kad dėl jam paskirtos arešto bausmės atlikimo jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, prieš tai susiekus su nurodyta laisvės atėmimo vietos įstaiga dėl galimybės atlikti teismo paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
S. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę, t. y. įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios S. K., palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš S. Č. valstybės naudai 17,10 Eur (septyniolika eurų dešimt euro centų) išlaidų susijusių su turėtomis pašto išlaidomis.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.