Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-102 (toliau – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. D. (toliau – Nuteistasis).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš V. D. nukentėjusiosios I. D. naudai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistojo V. D. ir nukentėjusiosios I. D. apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeitė - pašalino iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad V. D. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą turtui veiką; iš V. D. priteistą nukentėjusiajai I. D. neturtinės žalos atlyginimą padidino nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt; panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį, kuria iš V. D. priteista 1592,80 Lt Valstybinei ligonių kasai, pripažino Valstybinei ligonių kasai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartį – Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Bausmės pradžia – 2020 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 4 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. vasario 4 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. gegužės 28 d. – 1 metai 8 mėnesiai ir 7 dienos.

Nuteistasis papildomai pateikė teismui dokumentus – diplomą už sėkmingą intervencijos „Emocijų stresinėse situacijose pažinimas ir valdymas“, nutarimas dėl Nuteistojo paskatinimo (padėkos skyrimas), individualaus darbo su nuteistuoju knygelė, sąskaitos išrašai, profesinio mokymo sutartis. Prašymas išreikalauti duomenis.

Prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį - vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais remiantis vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti ne izoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su Nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis atliko privalomą 1/3 laisvės atėmimo bausmės, pakartotinai pateikė prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Skunde Nuteistasis nurodo, kad jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis ir jo pateiktas prašymas) bei materialusis (asmuo turi vykdyti vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals) lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir tik esant abiem nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Priešingai, nei teigiama Nuteistojo skunde, Komisija nutarime motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 71 taškas (statinių veiksnių taškai 20, dinaminių – 51), nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebaustas, tačiau ir neskatintas, slapstėsi nuo teisėsaugos, silpni socialiniai ryšiai, stokoja objektyvaus požiūrio į save, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nebus įgyvendinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, nors Komisijos rekomendacijas vykdė, tačiau žalai kilusiai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atlyginti, Nuteistasis pervedė tik 5 eurus. Nuteistasis pradėjo dirbti, mokytis, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą individualiame resocializacijos procese.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad aptariamas Komisijos procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis savo skunde kelia klausimą dėl Komisijos narių, kurie sprendė klausimą dėl Nuteistajam taikymo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis savo skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas surašytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, kadangi priimtame Komisijos nutarime nėra duomenų apie Komisijos narius (vardų, pavardžių), todėl nėra aišku kas dalyvavo posėdyje. Todėl jo teisės buvo suvaržytos, nes negalėjo žinoti Komisijos narių, kurie galbūt dėl juos sietinų aplinkybių, galėjo būti šališki. Taip pat pažeistas BVK 164 straipsnio 1 dalis, nes galimai Komisijos narys galėjo būti valstybės tarnyboje tarnautojas daugiau nei 50 proc.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo 2020 m. balandžio 27 d. Nr. V-107, II skyriuje nustatyta komisijos sudarymo tvarka – 5. Paprastai pataisos įstaigoje sudaroma viena komisija. Atsižvelgdamas į pataisos įstaigoje esančių nuteistųjų ir (ar) komisijos priimamų sprendimų skaičių, Kalėjimų departamento direktorius gali sudaryti ir daugiau komisijų, arba viena komisija savo veiklą gali vykdyti keliose pataisos įstaigose. 6. Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. 7. Į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 8. Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. 15. Komisijai skiriamas sekretorius, kuris nėra komisijos narys. Sekretoriumi skiriamas pataisos įstaigos, kurioje veikia komisija, darbuotojas, šios įstaigos direktoriaus įsakymu. III skyriuje nustatatytos komisijos funkcijos - 16.1. Nagrinėja pataisos įstaigos pateiktas socialinio tyrimo išvadas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems. 16.2. Priima motyvuotus nutarimus taikyti arba netaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems. 16.4. Priėmus motyvuotą nutarimą BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, teikia rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų datą. 35. Komisijai priėmus sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, per BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, surašomas motyvuotas komisijos nutarimas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, šių rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos nustatymo. 36. Šių nuostatų 34–35 punktuose nurodytus komisijos nutarimus pasirašo komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad Nutarimas surašytas nepažeidžiant teisės aktų. Priimtą Nutarimą pasirašė Komisijos pirmininkė ir Komisijos sekretorė, todėl teigti, kad visi Komisijos nariai turėjo būti nurodyti priimtame Nutarime nėra pagrindo. Be to, viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 dienos įsakymu Nr. V-181 sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, priimanti sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Todėl Nuteistajam kilus abejonių dėl Komisijos narių nešališkumo ir objektyvumo, jis turėjo galimybę susipažinti su Komisijos nariais. Teisme 2021 m. birželio 23 d. užregistruotas prašymas, kuris teisėjui perduotas 2021 m. birželio 28 d., išsireikalauti minėtą įsakymą (teismo posėdis paskirtas 2021 m. birželio 29 d.), kuriuo sudaryta Komisijos narių grupė, tačiau teismo teigimu, Nuteistasis žinodamas, kad Komisija svarstys klausimą dėl jo lygtinio paleidimo antrą kartą, prieš paskirtą posėdį turėjo teisę susipažinti su Komisijos nariais. Taipogi, nustatęs, kad jį ir kitą Komisijos narį sieja tam tikros aplinkybės, galėjo teikti prašymus dėl nušalinimų, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Komisija, spręsdama dėl Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. nustatyta vidutinė – 72 taškų rizika (statinių 20, dinaminių 52). 2020 m. lapkričio 13 d. buvo atliktas prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimas, taikant SARA metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, gresianti smurto rizika prieš buvusią žmoną yra didelė, smurto prieš kitus asmenis – vidutinė. Paskirtos rekomendacijos – tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose; dirbti ir dengti turimus finansinius įsipareigojimus. 2021 m. gegužės 24 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika – 71 taškas – nežymus rizikos įverčių sumažėjimas buvo nustatytas ryšių srityje, nes Nuteistasis šiuo metu palaiko ryšius su partnere, sulaukia palaikymo ir paramos. Taip pat, stebimos pastangos vykdyti jam rekomenduojamas intervencines priemones. Taigi nuo pirminio klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimo jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra sumažėjusi 1 balu (nuo 72 iki 71 balo). Nors dinaminiai veiksniai sumažėjo 1 balu (nuo 52 balų iki 51 balo), tačiau toks pokytis laikytinas nežymiu. Vis dar pakankamai didelę pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro būtent dinaminiai veiksniai (51 balai), kurie gali būti mažinami ir į kurių mažinimą yra nukreiptos elgesio koregavimo priemonės. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo aspektu pasakytina ir tai, kad vien tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultato nežymus sumažėjimas savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Komisija, spręsdama klausimą dėl Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertino tai, kad Nuteistasis nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. mokosi (duomenys neskelbtini), dirba pataisos įstaigoje, taip pat yra pateiktas 2021 m. balandžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pranešimas „esant galimybei gali įdarbinti V. D.“. Nuteistasis anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą. Kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta.

Iš asmens bylos ir Komisijos nutarimo matyti, kad Nuteistasis didelį dėmesį skiria jo darbui pataisos įstaigoje bei galimybei tęsti darbą išėjus iš pataisos įstaigos. Teismas teigiamai vertina tokį nuteistojo požiūrį ir elgesį, tačiau darbas pataisos įstaigoje yra tik viena iš aplinkybių, į kurias yra atsižvelgiama vertinant, ar yra teisinis pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, ir ji negali būti besąlygiškai iškeliama virš kitų aplinkybių. Vien tai nesudaro teisinio pagrindo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Be to, 2021 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis iš Nuteistojo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama pagal vykdomąjį dokumentą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo. Skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus 178,61 EUR. Nuteistasis pateikė bankinio mokėjimo išrašą, iš kurio matyti, kad Nuteistasis antstolei pervedė antstolei 5 EUR. Taipogi, iš Nuteistojo yra priteista 5792,4 EUR žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Turimus įsiskolinimus planuoja sumokėti išėjęs iš pataisos įstaigos ir pradėjęs dirbti. Atsižvelgus į asmens bylos duomenis, darytina išvada, kad turimi Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai yra gana dideli. Nors nuteistasis teigė, kad išėjęs į laisvę atlygins turimas skolas ir įsiskolinimus, tačiau teismo tai neįtikina. Pažymėtina, kad iki šiol Nuteistasis savarankiškai pateikė tik eurus. Nors pataisos namuose pradėjo dirbti, tačiau jo siekis savanoriškai atlyginti padarytą žalą yra nežymiai pastebimas.

Tai, kad Nuteistasis vykdo vidaus tvarkos taisykles, dienotvarkės ir režimo reikalavimus, nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. mokosi (duomenys neskelbtini), dirba pataisos įstaigoje, nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuteistasis lankosi individualiose psichologinėse konsultacijose. Kalbėdamas apie dalykus keliančius jam didžiausią nuoskaudą, nuteistasis nėra linkęs keisti savo nuostatų, priimdamas sprendimus vadovaujasi patirtimi, 2021 m. balandžio 22 d. baigė dalyvavimą intervencinėje priemonėje „Emocijų stresinėse situacijose atpažinimas ir valdymas“; nuo 2021 m. balandžio 9 d. pradėjo dalyvauti smurtinio elgesio korekcijos programos užsiėmimuose; dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse – organizavo ir dalyvavo šaškių, nardų, teniso, šachmatų turnyruose; 2021 m. balandžio 29 d. nuteistajam įteiktas padėkos raštas už dalyvavimą nardų turnyre, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jų nagrinėjamu atveju nepakanka taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių įvykdymas yra viena iš privalomų sąlygų, kuriai esant, spręstinas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kita vertus, tai, kad nuteistasis nuosekliai ir sistemingai vykdo individualų planą bei jame numatytas priemones, savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Komisijos Nutarime rekomenduojama nuteistajam dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Taigi Komisijos narių nuomone, nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose šiuo metu vis dar yra reikalingas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.

Komisija, spręsdama klausimą dėl Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo nuostatas ir mąstymą. Nuteistasis emociškai atsiskleisti ar užmegzti ryšį, vengia. Stebimas itin subjektyvus požiūris į save, pasitikėjimas savimi, savianalizės įgūdžių stoka. Negeba savyje įžvelgti trūkumų ar koreguotinų savybių. Išryškėja polinkis kaltinti aplinką dėl visų gyvenime netinkamai susiklosčiusių aplinkybių. Kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, savitvardos stoka, kategoriškumas yra aktualūs ir su nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Minėtos aplinkybės galimai reikšmingos Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui ateityje. Aptarti nuteistojo mąstymo ir jo nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, Komisija Nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas. Pasak Nuteistojo, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos kaip tik padėtų greičiau integruotis į visuomenę, be to, tai nebūtų atleidimas nuo bausmės, o tik jos sušvelninimas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad asmens bylos duomenimis, Nuteistasis žinodamas apie jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų apie 10 metų, kaip pats nurodė, tikėdamasis kad sueis senatis ir nereikės atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Paskutinius 10 metų nuomojosi skirtingus būtus, įvairiais adresais. Taipogi, viso teisminio proceso metu Nuteistasis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jo kaltinamai dėl sutuoktinės sunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimų yra nukentėjusiosios ir dukrų susimokymo pasekmė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad Nuteistasis nors ir nebuvo anksčiau teistas, tačiau jo padaryti teisės pažeidimai buvo tęstiniai – remiantis nuosprendžiu jo smurtinis elgesys buvo sistemingas (buvusios) žmonos atžvilgiu. Be to, iš Komisijos nutarimo matyti, kad visi be išimties Komisijos nariai balsavo už tai, jog Nuteistajam būtų netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (7 nariai prieš). Taigi visiems Komisijos nariams kilo abejonių dėl šiuo metu Nuteistojo pasiektų bausmės tikslų bei būnant laisvėje, galimybės nenusikalsti ir laikytis įstatymų. Pažymėtina, kad to negalima vertinti, kaip aplinkybės darančios nutarimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nors nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, dinaminiai veiksniai sudaro didžiąją dalį, į likusią neatliktą didelę bausmės dalį, padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo emocinę gerovę, mąstymo ir elgesio nuostatas, nemotyvuotas atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos, vieningą Komisijos narių nuomonę, kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Todėl teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. 59-102 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo V. D. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. D. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-102 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. D..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.