- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- A-2905-756/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02358-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 119–126), prašydamas: panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 5-13-S-1228 ir įpareigoti Policijos departamentą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. gegužės 18 d. skundą.
Nurodė, kad Policijos departamento atsisakymas pateikti duomenis apie 2010 m. rugpjūčio 6 d. užfiksuoto J. P. administracinio teisės pažeidimo įregistravimo laiką, datą, įregistravusį pareigūną yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas prašė pateikti ne trečiųjų asmenų duomenis, o duomenis apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) ir Policijos departamento veiksmus. Atsakovo atsisakymas atlikti tarnybinius patikrinimus dėl Kauno AVPK pareigūnų, kurie rėmėsi ne tuo teisės aktu, veiksmų ir skirti jiems tarnybines nuobaudas yra neteisėtas, nes pareiškėjui šie veiksmai turi teisines pasekmes – trukdo įrodyti nusikalstamas V. F. veikas ir jų slėpimą, kurios paaiškėjo iš 2013 m. birželio 26 d. iš Policijos departamento gauto 2013 m. birželio 16 d. administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 07-10-5392310 išrašo. Jame nurodyta, kad duomenis į administracinių teisės pažeidimų registrą 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvedė V. F.. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00280-11 šis asmuo savo nusikaltimo slėpimą (administracinio teisės pažeidimo nutarimo įteikimo datos klastojimą) nutraukė tik 2011 m. birželio 14 d. Pareiškėjo manymu, Kauno AVPK viršininko A. K., taip pat A. A. bei kitų pareigūnų tarnybinis nusižengimas yra akivaizdus, įrodytas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00280-11 bei A. K. 2010 m. spalio 22 d. raštu Nr. 20-S-4032.
Policijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai nevykdo pareiškėjo 2013 m. gegužės 15 d. skundo reikalavimų: atsakovas pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai neišaiškino Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų tvarkymo taisyklių ir jų nepateikė. Kauno AVPK pareigūnai ir Policijos departamentas nuslėpė administracinių teisės pažeidimų registro duomenų tvarkymo taisyklių pažeidimus, kuriuos ilgą laiką vykdė V. F., jo nusikalstamas veikas dengė A. K. ir jo pavaldiniai. Atsakovo 2013 m. birželio 19 d. atsakymas Nr. 5-13-S-1228 yra nekonkretus, neobjektyvus, nemotyvuotas ir nepakankamai argumentuotas, pažeidžia skaidrumo, nepiktnaudžiavimo, asmens dalyvavimo priimant sprendimus reikalavimus, juo vengiama tinkamai vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą bei neteisėtai slepiami duomenys, kurie pareigūnai atsisakė atlikti V. F. tarnybinį patikrinimą ir skirti tarnybinę nuobaudą, kuriems pareigūnams Policijos departamentas atsisakė atlikti tarnybinį patikrinimą ir skirti tarnybinę nuobaudą, kodėl jie rėmėsi ne tuo teisės aktu, kurie tarnybinio nusižengimo požymiai nustatyti ir kokiais teisės aktais vadovautasi.
Policijos departamentas neištyrė A. K. sprendimo Nr. 20-S-4032 duomenų melagingumo. Atsakovas nepagrįstai, neteisėtai ir nusikalstamai atsisakė vertinti duomenis, atlikti veiksmus, kurie įrodo, kad: 1) V. F. veikose klastojant administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. 069368 buvo tiesioginė sąmoninga tyčia ir kad V. F. nusikaltimas bei su juo susiję atsakovo ir Kauno AVPK veiksmai sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui, todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis nėra galutinė – baudžiamoji byla Nr. 20-1-00280-11 atnaujintina paaiškėjus naujoms aplinkybėms; 2) Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorai, Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjai netyrė arba netinkamai tyrė bei dengė V. F. nusikaltimą prieš pareiškėją – nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00280-11, sąmoninga tyčia nerinko įrodymų, patvirtinančių minėto asmens nusikaltimo prieš pareiškėją; 3) Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, Kauno apygardos prokuratūroje, Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme veikia organizuoti nusikalstamų grupių ir antikonstituciniai susivienijimai; 4) V. F. ir organizuotų nusikalstamų grupių ir antikonstitucinių susivienijimų Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, Kauno apygardos prokuratūroje, Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme nusikalstamos veikos pasireiškė baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 7.6-47-10 Kauno apygardos prokuratūroje tiriant organizuotos nusikalstamos „garliavinių“ policijos pareigūnų gaujos 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykdytą sunkų nusikaltimą – pareiškėjo tiesioginį fizinį kankinimą – mušimą, smaugimą diržu, vežimą į psichikos įstaigą, o taip pat nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. besitęsiantį ypač atkaklų ilgametį psichologinį kankinimą, šmeižimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno AVPK ir Policijos departamento atsisakymas Kauno AVPK pareigūnams, kurie rėmėsi ne tuo teisės aktu, atlikti tarnybinius patikrinimus ir skirti tarnybines nuobaudas, iki galo atlikti V. J. 2012 m. rugpjūčio 3 d. reikalautus veiksmus, pažeidžia teisės aktų nuostatas, užtikrinančias pareiškėjo konstitucines ir/ar žmogaus teises: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (su pakeitimais pagal protokolą Nr. 11) 3, 5, 6, 10, 13 ir 14 straipsnius, Konstitucijos 3, 5, 18, 20, 21, 25, 29, 30, 32 ir 48 straipsnius, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 ir 4 straipsnius, 6 straipsnio 3 dalį, 13 ir 16 straipsnius, Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 ir 4 straipsnius, 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, 4 straipsnio 5 punktą, 13 straipsnį, 14 straipsnio 1–3 dalis, 21–24 straipsnius, Vidaus tarnybos statuto 27 straipsnio 7 dalį, vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 6, 7, 10, 11, 12, 13, 20, 25, 26 ir 32 punktus, Teismų įstatymo 4, 5, 6, 33, 34, 43, 44, Prokuratūros įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovai Policijos departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, su skundu nesutiko ir atsiliepimais į skundą bei patikslintą skundą (b. l. 38–40, 167–168) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Nurodė, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog skundžiamas raštas yra nemotyvuotas, nekonkretus ir nepakankamai argumentuotas, kadangi apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką pareiškėjas buvo atitinkamai informuotas teismui skundžiamu Policijos departamento 2013 m. birželio 19 d. raštu Nr. 5-13-S-1228, kuriame išdėstyti pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatyti faktai, jų teisinis įvertinimas ir priimto sprendimo nepradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrįstumas. Policijos departamentas prašomą panaikinti sprendimą tinkamai pagrindė faktiniais duomenimis, t. y. pareiškėjui pateikė atsakymą, atitinkantį Taisyklių 41.3 punkto nuostatas. Atsakovas visapusiškai ištyrė V. J. skundą ir informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu (b. l. 173–180) pareiškėjo V. J. skundą tenkino iš dalies: Policijos departamento 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 5-13-S-1228 dalį, kuria pasisakyta dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą, panaikino. Kitoje dalyje pareiškėjo V. J. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas V. J. kreipėsi į Policijos departamentą su 2013 m. gegužės 18 d. skundu, kuriuo prašė: 1) imtis veiksmų ir nurodyti Kauno AVPK, kad visiškai, tinkamai ir išsamiai įvykdytų Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013, sprendimo vykdymą kontroliuoti; 2) priimti sprendimą, kuriuo Kauno AVPK įpareigojamas visiškai, tinkamai ir išsamiai įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013 ir pareiškėjui pateikti visus reikalautus, tinkamai patvirtintus, išsamius duomenis, organizuoti šio Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimo vykdymą ir kontrolę; 3) ištirti Kauno AVPK veiksmus/ neveikimą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013 neįvykdymą, nustatyti atsakingus asmenis, šių asmenų atžvilgiu atlikti tarnybinius patikrinimus ir jiems skirti tarnybines nuobaudas; 4) pateikti pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodytą Kauno AVPK 2013 m. vasario 20 d. aktą Nr. 20-S-607; 5) panaikinti Policijos departamento 2013 m. gegužės 8 d. aktą Nr. 5-10-S-150, užtikrinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo įvykdymą, pateikti tinkamą atsakymą ir visus Policijos departamento turimus tinkamai patvirtintus išsamius pareiškėjo administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013 reikalautus duomenis; abu 2013 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 07-10-5392310 išrašo lapus patvirtinti Policijos departamento antspaudais, surišti, pateikti atitinkančius raštvedybos ir įrodymų reikalavimus, tinkamai patvirtintus (b. l. 48–49). Policijos departamento Viešosios valdybos rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR5-807 dėl V. J. skundo nagrinėjimo rezultatų, kuriame siūlė V. J. skundo nagrinėjimą baigti, apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją ir pakartotinai jam pateikti 2010 m. rugpjūčio 6 d. pažeidimo išrašą, tarnybinio pranešimo kopiją susipažinimui pateikti Kauno AVPK vadovybei (b. l. 50–51).
Policijos departamentas ginčijamame 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. 5-13-S-1228 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pareiškėjui pateikti duomenų apie kitų asmenų padarytus ir užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus. Pažymėjo, kad Kauno AVPK pareigūnai, rengdami V. J. atsakymą, turėjo vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 5-V-622 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punktu ir pareiškėjui pateikti administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro suformuotą bylos išrašą. Įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad pareigūnų veiksmuose nenustatyti visi privalomi tarnybinio nusižengimo požymiai, nėra pagrindo pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tačiau į tai atkreiptas Kauno AVPK vadovybės dėmesys. Pareiškėjui V. J. taip pat buvo pateiktas administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro suformuotas pažeidimo išrašas ir paaiškinta, kad šis išrašas formuojamas iš visų į registrą suvestų duomenų (b. l. 52).
Ginčas byloje kilo dėl Policijos departamento 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 5-13-S-1228 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. gegužės 18 d. skundą. Teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 41 punktu, pažymėjo, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Nuo to, kokio pobūdžio kreipimąsi asmuo pateikia, priklauso, kokio tipo atsakymą viešojo administravimo įstaiga turi pareigą duoti.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013 įpareigojo Kauno AVPK atsakyti į V. J. 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus: dėl pateikimo jam tinkamai patvirtintų raštiškų administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie V. F. 2010 m. rugpjūčio 19 d. V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą – atitinkamo lapo nuorašą – paliekant kitų administracinio teisės pažeidimo nutarimų registracijos datas ir registravusio asmens parašus; dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie V. J. 2010 m. rugpjūčio 19 d. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą – įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie prieš administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą įregistruoto ankstesniojo administracinio teisės pažeidimo nutarimo įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie kitą, po administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimo, įregistruotą administracinio teisės pažeidimo nutarimą: įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl pateikimo V. J. tinkamai patvirtintų administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie administracinio teisės pažeidimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įteikto nutarimo Nr. E 726078 J. P. įregistravimą: datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Kauno AVPK, vykdydamas minėtą teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą, 2013 m. vasario 20 d. rašte Nr. 20-S-607 nurodė, kad pateikti teismo sprendime nurodytų raštiškų dokumentų kopijų iš Administracinių teisės pažeidimų registro pateikti negali, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims įteikti administracinių teisės pažeidimų nutarimai raštu neregistruojami. Informacija apie priimtą nutarimą pažymima Policijos centrinėje duomenų bazėje ir laikoma kompiuterinėje laikmenoje. Administracinių teisės pažeidimų nutarimų nuorašai administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims įteikiami pasirašytinai bylos nagrinėjimo metu, nutarimų registracija raštu jokiame registre nenumatyta (b. l. 46). Iš šio rašto turinio matyti, kad jokie duomenys, kuriuos Kauno AVPK teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimu buvo įpareigotas pateikti, pareiškėjui nebuvo pateikti, t. y. iš esmės galima teigti, kad teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimas nebuvo įvykdytas.
Šalies argumentai
Minėta, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 18 d. skunde Policijos departamentui prašė imtis veiksmų, kad Kauno AVPK pareigūnai tinkamai įvykdytų Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013 ir kontroliuoti sprendimo vykdymą (pareiškėjo 2013 m. gegužės 18 d. skundo 1–2 reikalavimai). Nustačius Kauno AVPK neveikimą teismo sprendimo nevykdymo prasme, už tai atsakingų asmenų atžvilgiu pradėti tarnybinius patikrinimus ir skirti tarnybines nuobaudas, pateikti Kauno AVPK 2013 m. vasario 2 d. aktą Nr. 20-S-607, panaikinti Policijos departamento 2013 m. gegužės 8 d. aktą Nr. 5-10-S-150 ir užtikrinti teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo įvykdymą.
Pažymėtina, kad Policijos veiklos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Policijos departamentas yra policijos įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Policijos departamentas: 1) užtikrina jam priskirtų policijos uždavinių įgyvendinimą; 2) kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių policijos įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas bei nurodymus; 3) formuoja bendrą pavaldžių policijos įstaigų veiklos strategiją ir personalo politiką; 4) užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą policijos įstaigose; 5) organizuoja policijos generalinio komisaro sprendimų vykdymą bei jų kontrolę. Taigi, galima daryti išvadą, kad teismo sprendimų, įpareigojančių teritorines policijos įstaigas atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymo klausimais Policijos departamentas gali teikti rekomendacijas bei kontroliuoti, kad teismų sprendimai būtų vykdomi tinkamai. Tačiau teismo sprendimų vykdymas yra kiekvienos įstaigos veiklos dalis, jeigu tik teismo sprendimu nustatomi reikalavimai tai įstaigai. Bet kokio kito, procesinėse normose nenumatyto, subjekto įsikišimas į sprendimo vykdymo procesą priimant atskirus administracinius aktus nėra galimas. Policijos departamentas pagal Policijos veiklos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali tik pateikti rekomendaciją dėl teismo sprendimo vykdymo apimties bei nurodyti, kad teritorinė policijos įstaiga turi pareigą vykdyti teismo sprendimą, tačiau negali imtis vadovavimo sprendimo vykdymui veiksmų, kadangi Policijos departamentas tiesiogiai nėra atsakingas už teismo sprendimų, kuriais pareigos nustatytos teritoriniams policijos skyriams, vykdymą ir jam netaikoma atsakomybė už tokių teismų sprendimų netinkamą vykdymą. Policijos departamentui pareigos kyla ne iš teismo sprendimo vykdymo kontrolės pareigos, bet iš pareigos kontroliuoti ir koordinuoti pavaldžių policijos įstaigų veiklą.
Administracinių teismų sprendimai vykdomi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 97 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų vykdymo tvarką, 1 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Jeigu per 15 dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą CPK tvarka (ABTĮ 97 str. 2 d.). Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, pareiškėjas, manydamas, kad teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimas nebuvo įvykdytas, turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir pateikti jį antstoliui dėl priverstinio sprendimo įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-778//2013 pažymėjo, kad administracinio teismo priimtas sprendimas negali būti priverstinai vykdomas iškeliant naują administracinę bylą, nes, kaip minėta, ABTĮ nustato specialią teismo sprendimų vykdymo tvarką, kai turi būti kreipiamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo atitinkamoje administracinėje byloje, kurioje priimtas vykdytinas sprendimas.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Policijos departamentą su skundu, kuriame prašė imtis veiksmų ir nurodyti Kauno AVPK įvykdyti teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą (skundo 1 ir 2 reikalavimai), todėl atsakovas pareiškėjo skundo dalyje dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo vykdymo, neturėjo nagrinėti, kadangi, kaip minėta, jam nėra suteikta teisė imtis vadovavimo sprendimo vykdymui veiksmų bei duoti nurodymus dėl sprendimo vykdymo. Šiuo atveju Policijos departamentas ginčijamame 2013 m. birželio 19 d. rašte pritarė Kauno AVPK 2013 m. vasario 2 d. rašte nurodytiems argumentams, susijusiems su teismo sprendimo vykdymu, dėl negalimumo pateikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendime nurodytų duomenų, nes juose gali būti teismo sprendimu uždrausti pateikti trečiųjų asmenų duomenys. Tačiau, netgi jei tokią teisę ir turėtų, 2013 m. birželio 19 d. rašte nurodyta informacija, kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo motyvų, kuriuose pažymėta, kad neskelbtinų su kitų privačių asmenų duomenų apsauga susijusių duomenų pareiškėjas neprašo, neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamo Policijos departamento 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 5-13-S-1228 dalis, kurioje pasisakyta dėl Kauno AVPK veiksmų vykdant teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą, naikinama.
Pareiškėjas skunde Policijos departamentui 3-iuoju reikalavimu prašė ištirti Kauno AVPK veiksmus/ neveikimą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013 neįvykdymo, nustatyti atsakingus asmenis, šių asmenų atžvilgiu atlikti tarnybinius patikrinimus ir jiems skirti tarnybines nuobaudas. Minėta, kad Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2013 m. birželio 13 d. surašė teikimą, adresuotą įstaigos vadovui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus bei skirti tarnybinę nuobaudą, ir siūlė baigti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nepradedant tarnybinio patikrinimo dėl V. J. skunde išdėstytų teiginių, pateikti tarnybinio pranešimo kopiją susipažinti Kauno AVPK vadovybei bei apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją. Šį teikimą 2013 m. birželio 14 d. patvirtino Lietuvos policijos generalinis komisaras (b. l. 50–51), apie tai informuotas pareiškėjas V. J.. Taigi, šis pareiškėjo reikalavimas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta.
Nenustačius pareigūnų veiksmuose visų tarnybinio nusižengimo požymių, nebuvo pagrindo pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Pagal LVAT suformuotą praktiką, asmuo, pranešęs apie galimą tarnybinį pažeidimą neturi teisės skųsti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo, kuris yra būtina sąlyga kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių apsaugos (2011 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3035/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012 ir kt.). Atsakovas, kaip turintis diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl tarnybinio tyrimo iniciavimo, savo pareigas atliko ištirdamas pareiškėjo 2013 m. gegužės 18 d. skunde nurodytą pranešimą apie galimą Kauno AVPK pareigūnų pareigų neatlikimą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo veiksmai dėl pareiškėjo 2013 m. gegužės 18 d. skundo 3 reikalavimo išnagrinėjimo buvo pakankami ir į pareiškėjo skundą šioje dalyje atsakyta tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2013 m. gegužės 18 d. skundo 4-uoju reikalavimu prašė pateikti jam Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodytą Kauno AVPK 2013 m. vasario 20 d. aktą Nr. 20-S-607. Nors dėl šio akto pateikimo Policijos departamentas ginčijamame sprendime ir nepasisakė, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Kauno AVPK 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 20-S-607, jis V. J. buvo išsiųstas, todėl pareiškėjo reikalavimas pateikti Kauno AVPK aktą yra nepagrįstas.
V. J. taip pat prašė panaikinti Policijos departamento 2013 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 5-10-S-150, pateikti tinkamą atsakymą ir visus Policijos departamento turimus tinkamai patvirtintus išsamius pareiškėjo administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013 reikalautus duomenis, abu 2013 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 07-10-5392310 išrašo lapus patvirtinti Policijos departamento antspaudais, surišti, pateikti atitinkančius raštvedybos ir įrodymų reikalavimus, tinkamai patvirtintus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 17 d. pateikė skundą Kauno AVPK (užregistruotas 2013 m. balandžio 18 d.), kuriame prašė: 1) pateikti išsamius su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. I-339-423/2013 susijusius ir/ar joje prašytus duomenis apie priimtą administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. F 069368 – kas, kada, kur, kaip ir kokiomis aplinkybėmis duomenis apie administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. F 069368 pažymėjo Policijos centrinėje duomenų bazėje, laikomoje kompiuterinėje laikmenoje; 2) V. J. pateikti visus išsamius duomenis iš Policijos centrinės duomenų bazės apie administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. F 069368 kompiuterinėje laikmenoje bei tinkamai patvirtintus ir išspausdintus (b. l. 45). Pareiškėjo skundas 2013 m. balandžio 30 d. buvo persiųstas Policijos departamentui, kadangi Kauno AVPK pareiškėjo prašoma informacija yra neprieinama (b. l. 44). Policijos departamentas 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 5-10-S-150, atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. balandžio 17 d. prašymą, pateikė jam visą turimą informaciją apie administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. F 069368 (b. l. 47). Įvertinus Policijos departamento 2013 m. gegužės 8 d. raštu pareiškėjui pateiktą informaciją bei jo priedą, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo pateikta visa atsakovo turima informacija. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokia kita Policijos departamento turima informacija jam nebuvo pateikta.
Pažymėtina, kad Policijos departamento 2013 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 5-10-S-150 savo esme nėra administracinis sprendimas, o lydraštis, kuriuo pateikiami dokumentai. Dėl nepakankamo informacijos pateikimo informacijos prašęs asmuo galėjo pateikti skundą vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu. Taigi, pareiškėjo reikalavimas buvo išnagrinėtas, o panaikinti atsakovo 2013 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 5-10-S-150 Policijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies, Policijos departamento 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 5-13-S-1228 dalis, kurioje pasisakyta dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą, naikinama. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas. Pagrindo įpareigoti Policijos departamentą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. gegužės 18 d. skundo 1 ir 2 reikalavimus nėra, nes, kaip jau buvo nurodyta, Policijos departamentas pareiškėjo reikalavimo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo vykdymo ir neturėjo nagrinėti, kadangi jam nėra suteikta teisė imtis vadovavimo sprendimo vykdymui veiksmų bei duoti nurodymus dėl teismo sprendimo vykdymo/ nevykdymo.
III.
Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (b. l. 187–190) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo reikalavimų, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, argumentų ir aplinkybių. Jas vertino netinkamai (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 6 str., 7 str., 81 str., 86 str.).
2. Teismas neteisėtai nenustatė, kad Policijos departamentas nepagrįstai 2013 m. birželio 19 d. sprendime nurodė, jog neturi teisinio pagrindo pareiškėjui teikti duomenų apie kitų asmenų padarytus pažeidimus. Šį teisinį pagrindą numato Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3, 4, 14 ir 16 straipsniai, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai.
3. Teismas netyrė ir nepagrįstai nepasisakė, kad Policijos departamento ir Kauno AVPK pareigūnų veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo požymiai, todėl buvo pagrindas pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.
4. Teismas nepagrįstai iš Policijos departamento pareigos kontroliuoti ir koordinuoti jam pavaldaus Kauno AVPK veiklą išbraukė pareigą kontroliuoti kaip Kauno AVPK vykdo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013. Taigi teismas nepagrįstai netaikė Policijos veiklos įstatymo 3, 4, 5, 11 straipsnių, 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų.
5. Trečias pareiškėjo skundo reikalavimas nebuvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, nes Policijos departamentas nepagrįstai nenustatė tam tikrų pareigūnų tarnybinių nusižengimų padarymo faktų. Pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą skųsti sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų neskyrimo, nes pareiškėjui fabrikuojamose politinėse baudžiamosiose bylose Kauno AVPK įdarbinti asmenys giriasi, kad jie tarnybinių nuobaudų neturi. Šiuo pagrindu Kauno apylinkės teismo teisėja baudžiamojoje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame nurodyta, jog V. J. įžeidė V. F..
6. Pareiškėjo reikalavimas pateikti Kauno AVPK 2013 m. vasario 20 d. aktą Nr. 20-S-607 yra pagrįstas, nes šio akto V. J. nėra gavęs, o Policijos departamentas ginčijamame sprendime dėl jo nėra pasisakęs.
7. Policijos departamentas 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 5-10-S-150 nepateikė visos turimos informacijos, kurios prašė pareiškėjas, o tos informacijos nepateikimo teisiškai nepagrindė. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė Konstitucijos 5, 25, 29, 30 straipsnius. Policijos departamento 2013 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 5-10-S-150 turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovai Policijos departamentas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 194–195) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovų manymu, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Teismas visapusiškai išnagrinėjo ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgia į įrodymų visumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Policijos departamento 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 5-13-S-1228 dalį, kurioje pasisakyta dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pareiškėjo skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu. Kolegijos vertinimu, šiame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai, teisingai ir pagrįstai atsakė į visus pareiškėjo skunde išdėstytus esminius argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, be to, tinkamai vadovavosi administracinio teismo praktika, suformuota šios kategorijos bylose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų.
Papildydama Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi tik tai, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamas Policijos departamento 2013 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 5-13-S-1228 priimtas atsakant į pareiškėjo V. J. 2013 m. gegužės 18 d. skundą (b. l. 10). Iš šio skundo turinio matyti, kad vienas pagrindinių pareiškėjo reikalavimų – įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą administarcinėje byloje Nr. I-339-423/2013. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS552-221/2014 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00937-2012-8) konstatuota, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-339-423/2013 jau įvykdytas, nes Kauno apygardos administracinis teismas minėtame 2013 m. sausio 7 d. sprendime įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atsakyti į konkrečius pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus, tačiau ne juos tenkinti. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas V. J. paštu išsiuntė 2013 m. vasario 20 d. raštą Nr. 20-S-607, kuriuo pareiškėjui atsakė į jo 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundą. Pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. vasario 20 d. raštas Nr. 20-S-607 pateiktas ir į nagrinėjamą administracinę bylą (b. l. 46). Atsakovas Policijos departamentas, atsakydamas į V. J. 2013 m. gegužės 18 d. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 20-S-607 akcentavo ir pareiškėjo skundžiamame Policijos departamento 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. 5-13-S-1228.
Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindo įpareigoti atsakovą Policijos departamentą iš naujo atsakyti į V. J. 2013 m. gegužės 18 d. skundą, nėra.
Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.