Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. atstovui advokatui Jovitui Elzbergui ir atstovui pagal įstatymą D. D.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato įgaliotam atstovui Gyčiui Vaitkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu naudojant „Zoom“ platformą, išnagrinėjo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos advokato Jovito Elzbergo, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2025 m. liepos 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dėl teisenos nutraukimo Nr. 28-ANR_N-l 15-2025 (ROIK: 25279734914).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Airidas Klinkevičius 2025 m. liepos 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje dėl teisenos nutraukimo Nr. 28-ANR_N-l 15-2025 (ROIK: 25279734914) (toliau – ir Nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo teiseną G. D. atžvilgiu, nustatęs, kad administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 8 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, padaręs asmuo nėra sukakęs ANK 6 straipsnyje numatyto amžiaus, dėl ko administracinė teisena jo atžvilgiu negalima.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. D. nesutikdama su Nutarimu, pateikė skundą, prašydama Nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad Nutarimo priėmimą lėmė netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas ir tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas Nutarime. Nutarime klaidingai nurodoma, kad G. D. su elektriniu paspirtuku mėgino pasišalinti iš įvykio vietos. Priešingai, su elektriniu paspirtuku ji atvyko į įvykio vietą, kuomet jau buvo atvykę tiek policijos pareigūnai, tiek greitoji medicinos pagalba. Pažymėtina, jog G. D. nemėgino pasišalinti iš įvykio vietos ir apie šias aplinkybes apklausiama ji parodė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistei. Taip pat pažymima, kad įvykio aplinkybių tyrimui reikšmės turėjo G. D. tėvo D. D. konfliktiški santykiai su policijos pareigūnais. Pažymėtina, jog atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo G. D. ir nurodė, jog mergaitė nėra apsvaigusi nuo alkoholio, todėl jos papildomai netikrins. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog atvykus G. D. tėvui D. D. policijos pareigūnai jam net nepasakė šių aplinkybių apie tai, kad jo dukra jau buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos (atvykus D. D. greitoji medicinos pagalba jau buvo išvykusi). Mergaitės tėvas D. D. sutiko, kad būtų patikrintas jo dukros G. D. blaivumas įvykio vietoje, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to pareigūnai nedarė, o nurodė atvykti į komisariatą. Pažymėtina, jog įsėdus su dukra į automobilį, G. D. nurodė tėvui, kad ji jau buvo apžiūrėta ir įvertinta greitosios medicinos pagalbos ir jai buvo pasakyta, jog ji yra blaivi, todėl nebuvo jokio pagrindo vykti į komisariatą patikrai (el. b. l. 13-16).

Institucija, pateikdama atsiliepimą, prašė Nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat nurodė, kad skunde yra neginčijama, kad nepilnametė pažeidėja atvyko elektriniu paspirtuku be šalmo. Šis faktas ginčo nekelia ir patvirtina, jog buvo padarytas nusižengimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ne tik pareigūnų surinkti duomenys, bet ir pačios skundą teikiančiosios šalies pripažinimas. Visi procesiniai veiksmai buvo atliekami paisant nepilnametės teisių bei siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio jos emocinei būklei. Nepilnametei buvo leista į komisariatą atvykti kartu su savo tėvu, taip užtikrinant jos interesų atstovavimą ir psichologinę paramą. Alkoholio kiekio matavimas būtų buvęs atliktas ne viešoje, bet uždaroje komisariato patalpoje, taip išvengiant nereikalingo viešinimo. Vien deklaratyvūs teiginiai apie tariamą procedūrų perteklinį pobūdį neturi pagrindo, nes faktinės aplinkybės rodo priešingai – pareigūnai veikė itin atsakingai, paisydami proporcingumo principo ir siekdami užtikrinti ne tik administracinio proceso tikslus, bet ir nepilnametės interesų apsaugą. Svarbu pabrėžti, kad administracinio nusižengimo padarymas šiuo atveju susijęs ne tik su pačios pažeidėjos, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu. Važiavimas elektriniu paspirtuku be šalmo yra pripažįstamas kaip itin pavojingas elgesys, todėl policijos pareigūnų pareiga yra tinkamai reaguoti į tokius pažeidimus. Pažymėtina, kad siekdami užtikrinti kuo mažesnį neigiamą poveikį nepilnametei, policijos pareigūnai sutiko, kad ji tėvo būtų pristatyta į komisariatą neblaivumo patikrinimui. Tačiau tėvas, vietoje to, kad vykdytų sutartą sąlygą ir pristatytų dukrą pareigūnams, savo veiksmais apgavo policijos pareigūnus – nepilnametę išsivežė kita kryptimi, taip sutrukdydamas numatytą patikrinimą. Toks elgesys objektyviai reiškia, kad tiek nepilnametė įvykio vietoje atsisakiusi tikrintis blaivumą, tiek jos tėvas, sąmoningai pasirinko nesudaryti sąlygų atlikti teisėtą neblaivumo patikrinimą bei užtikrinti aplinkybių išaiškinimą. Tai vertintina kaip sąmoningas vengimas bendradarbiauti su teisėsaugos institucija – atsisakymas tikrintis blaivumą. ANK aiškiai numato atsakomybę už mikrojudumo priemonių vairuotojų atsisakymą pasitikrinti neblaivumą. Būtent nepilnametės ir jos tėvo veiksmai lėmė, kad neblaivumo patikrinimas neįvyko, todėl jokių pagrįstų pretenzijų pareigūnų veiksmų teisėtumui ar proporcingumui šiuo aspektu kelti negalima. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors ir nepilnametė atliko ANK uždraustus veiksmus, ji į atsakomybę negalėjo būti patraukta, kadangi nėra laikoma ANK numatytu subjektu kuriam kyla atsakomybė, todėl priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 2 punktu yra teisėtas ir pagrįsta (el. b. l. 39-41).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukos G. D. įstatyminis atstovas tėvas D. D. parodė, kad įvykio dieną, apie 4 – 5 valandą, sulaukė skambučio, kad jo dukra yra kažkur lauke, ten su policija ir kad jis turi atvykti į vietą. Nuvykęs į nurodytą vietą matė, kad jo dukra, apsupta kokių trisdešimt jaunuolių, stovi kartu su policijos pareigūnu. Tuomet jį patį pasitikęs kitas policijos pareigūnas, paaiškino, kad pagal pranešimo aplinkybes nustatyta, kad jo dukra elgėsi neadekvačiai, todėl dėl galimo neblaivumo, būtina patikrinti jos blaivumą. Jis neprieštaravo dėl dukros blaivumo patikrinimo. Tačiau, mano, kad policijos pareigūno prašymas, kad jis pats dukrą atvežtų iki policijos komisariato neblaivumo patikrinimui, yra neteisėtas. Kai jis įsisodino dukrą į automobilį, dukra jam paaiškino situaciją, pasakė, kad buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuris konstatavo, kad viskas gerai. Pažymi, kad bendraujant su policijos pareigūnais, pastarieji nieko neminėjo apie medikų atvykimą į įvykio vietą. Apie paspirtuko vairavimą jis sužinojo tik po trečio policijos pareigūno skambučio, nes būnant vietoje niekas jam apie kažkokių taisyklių pažeidimą neminėjo. Mano, kad nenormali praktiką, kai šioje situacijoje turėjo atskirai vežti vaiką į komisariatą blaivumo patikrinimui. Nebuvo jokio požymio, kad jai kažkas negerai nei įprasta. Neturėjo informacijos, kad ji vartotų psichotropines medžiagas. Ji gyvena kartu su sese kambaryje, laiku grįžta namo. Po to jis pats buvo patrauktas administracinės atsakomybėn už administracinį nusižengimą dėl reikalavimo nevykdymo, pasiūlyta susimokėti baudą. Baudos jis nemokėjo, o policija panaikino reikalavimą kaip neteisėtą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. atstovas advokatas Jovitas Elzbergas teismo posėdžio metu paaiškino, kad situacija iš esmės kilo todėl, kad šiuo atveju pareiškėjos tėvas D. D. yra daug metų žinomas visuomenininkas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, administruojantis, besireiškiantis socialinėje paskyroje „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, nuolatos sistemingai keliantis savivaldybėje ir kitose viešojo administravimo institucijose, tame tarpe ir policijoje, visus negerumus ir natūralu, kad šitas asmuo tiek policijos, tiek savivaldybės, tiek kitų toje savivaldybėje veikiančių institucijų yra po padidinamuoju stiklu. Po padidinamuoju stiklu atsidūrė ir jo dukra G. D.. Ir šita byla, iš esmės ir buvo būtent susijusi su tuo, kad mesti reputacijos dėmę D. D., kad jo dukra gali būti šioj situacijoj neblaivi, neva po to, kad galima būtų išviešinti, kad štai toksai visuomenininkas ir tokių bėdų su dukra. Negarbinga, siekiant suteršti tėvo reputaciją, kabinėtis prie vaiko. Iš filmuotos medžiagos akivaizdu, kad policijos pareigūnų nedomino mergaitės važiavimo faktas paspirtuku, tai pritemptinis momentas. Neskaitant to, kad administracinė nuobauda pradėta ir dėl vairavimo transporto priemonės, šiuo atveju papildomas judrumas transporto priemonės paspirtuku taip, kaip numato ANK 428 straipsnis ir atsisakymas blaivumui. Skundas pateiktas iš esmės dėl atsisakymo tikrintis blaivumą fakto. Medžiaga akivaizdžiai liudija, kad šiuo atveju policijos pareigūnai, kaip, beje, ir liudytojų parodymai, turėjo galimybę tą dalyką patikrinti vietoje. Nei mergaitė, nei D. D. nepareiškė jokio prieštaravimo dėl blaivumo patikrinimo, D. D. netgi paklausė: „ar turite priemones ir galite, duokit papūsti“, tai yra tikrinkite blaivumą. D. D. nutraukta administracinio nusižengimo teisena 2025 m. rugpjūčio 21 d. Tai šiuo atveju nutarimas nutraukti yra įsiteisėjęs, faktas šitas yra išspręstas ir aplinkybė šitos jau yra patvirtintos. Pačios mergaitės atžvilgiu teisena turėjo būti nutraukta visai kitais pagrindais, nekonstatuojant tų aplinkybių, kurios yra dabar Nutarime, nežiūrint to, kad pats Nutarimas ir buvo nutraukti, bet pradėti administracinę teiseną. Stengiantis tuo, kad paneigti Nutarime išdėstytas aplinkybes, stengiantis išsaugoti tiek tėvo, tiek pačios mergaitės reputaciją ir prašo šitą skundą patenkinti.

Institucijos atstovas Gytis Vaitkevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisme būtent liudytojas A. K. aiškiai ir nuosekliai nurodė matęs faktinį važiavimą elektriniu paspirtuku be šalmo. Iš tikrųjų bylos medžiaga patvirtina nusižengimo padarymo faktą, tuo tarpu pats merginos tėvas D. D. savo parodymus keičia, neatvykimo į policiją motyvai ir paaiškinimai skiriasi nuo to, kurioje proceso stadijoje yra teikiami. Byloje išsamiai buvo ištirtas vaizdo įrašas, kuris buvo labai informatyvus ir pačiame vaizdo įraše yra matoma, kad pati G. D. nurodo, kad į įvykio vietą atvyko paspirtuku tiesiai iš namų. Jos apranga atitinka pranešime nurodytą išvaizdos aprašymą, policijos pareigūnai tinkamai identifikavo merginą pagal gautą pranešimą, jos fizinius požymius. Papildomai pažymėtina, kad ir vaizdo įraše matyti, buvo girdima medikų pasakymai, parodymai tiek ir pati nepilnametė aiškino, kad pamačiusi tarnybinį transportą išsigando ir dėl to lipo ant paspirtuko ir važiavo iš įvykio vietos. Ir buvo jos klausiama, kodėl važiavai iš įvykio vietos. Tai ji atsakė kad dėl to, jog buvo išsigandusi pamačiusi tarnybų transportą. Policijos pareigūnai tiesiog sąmoningai pasirinko vengti tiesioginio kontakto su vaiku, jis buvo labai emocionalus, susijaudinęs, dėl to siekiant saugot vaiko interesus, buvo pasiūlyta alternatyvus neblaivumo nustatymas. Todėl siekiant, kad vaiko emocinė būklė būtų mažiau pažeidžiama, pasiūlyta atvykti kartu su tėvu į netoli esantį komisariatą. Tačiau ne policijos pareigūnai, o būtent tėvas skambučio metu nurodė, kad bendrauja su mergina ir jis pasirinko nevykdyti susitarimo ir neatvyko tolimesniam patikrinimui atlikti ir taip nevykdė to susitarimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų viršiję kažkaip savo įgaliojimus ar duotų neteisėtus nurodymus. Policijos pareigūnai priešingai, siekė kuo labiau apsaugoti vaiko interesus ir padaryti kuo mažesnę žalą jam. Ir tiek advokato pateiktame skunde nebuvo ginčijama esminė faktinė aplinkybė, kad būtent G. D. važiavo elektriniu paspirtuku ir dabar iš tikrųjų byloje yra pakankamai surinkta objektyvių duomenų, iš kurių galima spręsti, kad buvo šis nusižengimas padarytas. Tačiau kadangi nepilnametė nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra ANK numatytas subjektas, dėl to buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, to pagrindu. Institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo palikti jį nepakeistą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad, kiek prisimena, vykstant į pranešimą, susisiekė su pranešėju, jis tiksliai nurodė, kurioje vietoje tą nepilnametę merginą matė. Priekyje jų jau važiavo greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Važiuojant į įvykio vietą, kuri buvo netoli prieplaukėlės, matė susibūrusią nemažą grupę nepilnamečių asmenų. Beveik privažiavus tą vietą iš asmenų grupės viena mergaitė pasiėmė paspirtuką, kuris buvo šalia prieplaukėlės, bei užlipusi ant jo bandė nuvažiuoti. Jiems atvažiavus į vietą medikai ar jie paprašė, kad stabteltų, pradėjo bendrauti su ta visa asmenų grupe. Susisiekė dar kartą su pranešėju, nes jis buvo netoli jų, apie 100 metrų atstumu nuo jų, ir pas jį pasiteiravo, kuris iš nepilnamečių vaikų yra tas asmuo, kurį jis apibūdino pranešime. Bendraujant su pranešėju jis nurodė, kad minėta mergina, būdama prie prieplaukos gulėjo ant žemės, lyg ir norėjo šokti į vandenį, bet kiti vaikai neleido. Tada pradėjo bendrauti su ta mergaite, nustatė jos duomenis, ji buvo G. D., nurodė kad jai 14-15 metų. Kadangi ji nepilnametė, paprašė, kad suteiktų tėvų kontaktinius duomenis, kad jie atvyktų į įvykio vietą. Tėvo buvo paprašyta, kad jis atvyktų į įvykio vietą. Jam atvykus, jis sureagavo „oho kiek čia daug žmonių“. Paaiškinus visas įvykio aplinkybes, paaiškino, kad neblogai, jog sutiktų, kad jai būtų patikrintas neblaivumas. Sakė, kad išvengti visų tų nepatogumų, galima nuvykti kartu visiems į komisariatą. Jis pradžioje kaip ir sutiko, kad atvyks į komisariatą kartu su dukra. Jie su kolega išvažiavo į policijos komisariatą, jis turėjo važiuoti paskui juos. Jiems atvykus į komisariatą, matė, kad jis nusuko į kitą gatvę. Jam paskambinus ir paklausus, ar jis atvyks, jis sakė, kad atvyks, kad pavedžios šunį. Sakė, kad laukia atvykstant. Po 5-10 minučių dar kartą paskambino, klausė, ar atvyks. Tada jis sakė, kad pasiskambins advokatui, pasiteiraus, ar tikrai turi atvykti. D. D., kad jo dukra ne tik buvo įtariama, kad gali būti neblaivi viešoje vietoje, bet ir buvo eismo dalyvė, kadangi vairavo elektrinį paspirtuką. Ji kaip eismo dalyvė, jei policijos pareigūnai reikalauja, kad būtų patikrintas jos neblaivumas, tai tas ir turi būti padaryta. Prie tos medžiagos buvo įteiktas šaukimą atvykti sekančią dieną. Pradėjo jo atžvilgiu teiseną dėl reikalavimų nevykdymo, kurią nutraukė ir G. D. atžvilgiu administracinę teiseną pradėjo dėl minėtų nusižengimų ir kadangi jis pagal šaukimą neatvyko kitą dieną, tą teiseną, kadangi ji ne subjektas, jis ją nutraukė, kadangi administracinė teisena nuo 16 metų amžiaus, vis tiek nutraukimo pagrindas tas ir būtų buvęs. Kažkiek su mergaite bendravo. Jos bendravimas atrodė, kad ji yra susijaudinusi. Bendraujant su pranešėju jis nurodė, kad ji elgiasi ne visai adekvačiai. O tas pats apsvaigimas, jeigu kaip pvz., ji gali būti pavartojus ir labai nedaug, tai tas nepasirodys labai ant žmogaus. Procesinių veiksmų, kaip pvz.: pildom neblaivumo nustatymo aktą, kur tikrinam, ar žmogus sugeba eiti tiesia linija, sugeba paliesti nosį, jų nepildė įvykio vietoje, nes tikėjosi, kad D. D. atvyks į policijos komisariatą, kur būtų galėję atlikti tuos procesinius veiksmus. O kai nebuvo dar nepilnametės tėvo, tai procesinių veiksmų su nepilnamete, kol nėra įstatyminio atstovo, veiksmų neatlikinėja. Važiavimo paspirtuku faktą jis matė, matė, kaip mergaitė mėgino nuvažiuoti, apsauginio šalmo ji nedėvėjo. Jeigu asmenys nebūtų vengę atlikti pareigos pasitikrinti neblaivumo, ir nustačius tik važiavimo paspirtuku reikalavimų nesilaikymą, viską buvo galima išspręsti žodiniu įspėjimu tėvams. Tačiau asmenys to nenorėjo. Į komisariatą kvietėsi atlikti neblaivumo nustatymą, kadangi, jeigu būtų nustatyta neblaivumas, neblaivumo nustatymo akto tarnybiniame automobilyje nebūtų galėjęs surašyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, jau medikai buvo ir bendravo su minėta mergina. Pabendravus medikai sakė dėl būklės viskas gerai. Jie išvažiavo. Paprašius medikų įvertinti mergaitės būklę, jie atsisakė, nurodydami, kad tai policijos pareigūnų darbas. Jis bendravo su mergaitė. Matė, kad ji impulsyvi, bendravo pakeltu tonu. Jam sukėlė įtarimą, kad ji yra apsvaigusi, nes emocinė būsena jos buvo isterinė. Kiek pamena, mergaitė turėjo paspirtuką, tačiau nepamena, ar ji norėjo išvykti paspirtuku. Tikslino duomenis su pranešėju dėl mergaitės telefonu, jis patvirtino, kad tai ta pati mergaitė, apie kurią pranešė. Kolega sakė, kad bus vykstama į komisariatą neblaivumo nustatymui. Mergaitė pasiėmė paspirtuką, stūmėsi su savimi. Jie su kolega nuvyko į komisariatą pirmi, jie lyg iš paskos vyko. Komisariate laukė mergaitės su tėvu, bet nesulaukė, tada kolega paskambino D. D., klausė kur jie. D. D. atsakė, kad reikia užsukti į namus lyg dėl šunio kažkas. Sakė, kad tuoj atvažiuos. Jie laukė gal 10 min., vėl buvo skambutis, D. D. sakė, kad gal dukra nenori ar neprivaloma kažkaip.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl ANK 428 straipsnio 1 ir 6 dalyse padarytų administracinių nusižengimų

ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.

Pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 66² punkte nustatyta, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25279734914) užfiksuotomis aplinkybėmis, nustatė, kad G. D. 2025 m. liepos 24 d., 16.37 val., įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais pastatą, pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi su mikrojudumo priemone, t. y. elektriniu paspirtuku. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2025 m. liepos 24 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo Nr. 28-ANR_TP-398-2025 nustatyta, kad G. D. pamačiusi greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobilius užlipo ant su savimi turėto elektrinio paspirtuko bei bandė nuvažiuoti tolyn nuo pranešimo vietos (el. b. l. 4-5). Aplinkybę, kad įvykio metu turėjo ir važiavo elektriniu paspirtuku patvirtino ir pati G. D. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime, vaiko teisių apsaugos specialistei, nurodžiusi, kad vairavo elektrinį paspirtuką. Be kita ko, pati G. D. vaiko teisių apsaugos specialistei, aiškindama padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pažymėjo, kad vairuodama elektrinį paspirtuką nedėvėjo saugos šalmo, taip pat neturėjo kitų apsaugos priemonių (el. b. l. 73-78).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad G. D., būdama nepilnametė, t. y. 15 metų amžiaus, 2025 m. liepos 24 d., 16.37 val., (duomenys neskelbtini) mieste važiavo mikrojudumo priemone (elektriniu paspirtuku) neužsidėjus ir neužsisegus šalmo, neturėjo kitų apsaugos priemonių. Tokiais veiksmais G. D. pažeidė KET 66² punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 428 straipsnio 1 dalyje, 6 dalyje.

Vadovaujantis ANK 6 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami šešiolikos metų amžiaus sulaukę asmenys. Pagal ANK 565¹ straipsnio 2 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. D. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Taigi, administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 1 dalyje, 6 dalyje, padarymo metu, t. y. 2025 m. liepos 24 d., jai buvo sukakę penkiolika metų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, G. D. atžvilgiu pradėję administracinę teiseną pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį, 6 dalį, vadovaudamiesi ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, ją nutraukė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad Nutarimas, dalyje dėl ANK 428 straipsnio 1 dalyje, 6 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nekeistinas, o G. D. skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl ANK 428 straipsnio 8 dalyje padaryto administracinio nusižengimo

Pažymėtina, kad Nutarimu G. D. buvo inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 428 straipsnio 8 dalyje.

ANK 428 straipsnio 8 dalyje įtvirtintina nuostata, kad elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 1,51 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai 2025 m. liepos 24 d., 16.37 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, priešais pastatą, pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavę pranešimą apie galimai neblaivę merginą. Įvykio vietoje nustatė, kad pranešėjas skambino dėl įtartino G. D. elgesio. Kadangi nustatyta, kad mergina nepilnametė, todėl buvo iškviestas jos įstatyminis atstovas – tėvas D. D.. Tiek tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo (el. b. l. 4-5), tiek Nutarime (el. b. l. 6-8) nurodyta, kad D. D. atvykus į įvykio vietą, jis buvo informuotas, kad paneigti galimą administracinio nusižengimo padarymą yra reikalinga patikrinti jo dukros G. D. blaivumą, asmuo sutiko, kad jo dukros blaivumas būtų patikrintas, tačiau paprašė, kad tai būtų padaryta atokesnėje vietoje, o ne ten kur yra susiburiavusi didėlė grupė asmenų. Įvertinus asmens prašymą, jo buvo pareikalauta atvykti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpas tam, kad jo nepilnametė dukra būtų patikrinta alkoholio kiekio matuokliu. Tačiau D. D. į policijos komisariatą neatvyko. Teismo posėdžio metu D. D. parodė, kad neprieštaravo dukros blaivumo patikrinimui, tačiau jam buvo nesuprantama, kodėl pareigūnai negalėjo to padaryti įvykio vietoje, jam pačiam dukros blaivumo būsena nekėlė abejonių. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad ir į įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams mergina nepasirodė neblaivi. Todėl, kai D. D. dukra paaiškino, kad įvykio vietoje buvę greitosios medicinos pagalbos medikai bendraujant nurodė, kad nieko netinkamo merginos būklėje neįžvelgia, suabejojęs policijos pareigūno žodinio nurodymo atvykti į policijos komisariatą pagrįstumu ir teisėtumu, priėmė sprendimą dukros nevežti dėl blaivumo patikrinimo.

Atsižvelgiant į tokį G. D. įstatyminio atstovo tėvo D. D. elgesį, 2025 m. liepos 21 d. jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK: 25279734856. Pažymėtina, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 10-ANR_O-62056-2025 nustačius, kad šiuo atveju nėra neabejotinų įrodymų, įrodančių D. D. kaltę, todėl nesant privalomojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės formos – tyčios, konstatuota, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai, atsižvelgę į įvykio aplinkybes, priėmė sprendimą žodžiu nurodyti D. D. pristatyti G. D. į policijos komisariatą neblaivumo patikrinimui. Tokį sprendimą policijos pareigūnai priėmė atsižvelgę į įvykio aplinkybes, įvykio vietą ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens neblaivumo nustatymui yra reglamentuota aiški tvarka. Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, (toliau – Aprašas), nustatyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis-alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 5.1. pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): 5.1.1. ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 5.1.2. ar stovėdamas gali pirštu pataikyki į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); 5.2. pagristai įtaręs, kad asmuo neblaivus (neblaivumo požymiams pasitvirtinus bendros asmens būklės vertinimo metu, bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikus alkoholio ar esant kitu pagristu įtarimu), asmeniui pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicinine apžiūra teisinius padarinius (5 punktas). Kai asmuo dėl savo būklės patikrinimo metu negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, policijos pareigūnas nedelsdamas, ne vėliau kaip per valandą nuo asmens laikino sulaikymo, administracinio sulaikymo arba įvykio vietos apžiūros pabaigos, išrašo Aprašo 3 priedu nustatytos formos siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (toliau – siuntimas atlikti medicininės apžiūros) ir pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o 11.3 papunktyje nustatyta, kad pagrįstai įtaręs, kad asmuo apsvaigęs, žodžiu paaiškina asmeniui, kad jis bus pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius (7 punktas).

Taigi, policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie galimai neblaivų asmenį, neatliko visų būtinų veiksmų, siekdami įvertinti ir nustatyti jo būklę. Faktas, kad G. D., būdama nepilnametė, negalėjo pati pasirinkti atlikti ar neatlikti konkrečių veiksmų, tai jos atžvilgiu turėjo priimti įstatyminis atstovas, kurio veiksmuose, atsisakius atvežti dukrą į policijos komisariatą, administracinio nusižengimo dėl teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, kaltės nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad D. D. veiksmai, kuriais jis neatvežė dukros G. D. į policijos komisariatą blaivumo patikrinimui, kas iš esmės prilyginama pačio administracinėn atsakomybėn patrauko asmens sprendimui (atsižvelgiant, kad mergina buvo nepilnametė), nebuvo priešingi teisei ir šiuo nagrinėjamu atveju negali būti konstatuojami kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą.

Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką administraciniai nusižengimai pripažįstami baudžiamosios prigimties pažeidimais ir be jokių išimčių̨ patenka į nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų veikimo sritis. Kadangi administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebegali būti patikslinamos, nes blaivumo nustatymas turėjo būti atliktas iškart po užfiksuoto įvykio. Todėl šiuo atveju gali daryti tik prielaidas, aptariama aplinkybė laikytina neįrodyta, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn patrauko asmens naudai. Pagal nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn patraukto asmens naudai ir tokių abejonių nepašalinus jis negali būti nubaustas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad Nutarimas dalyje dėl ANK 428 straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų padarymo yra nepagrįstas, kadangi veika nėra įrodyta jokiais abejonių nekeliančiais įrodymais, todėl naikintinas, o G. D. skundas šioje dalyje tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. D. skundą tenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2025 m. liepos 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl teisenos nutraukimo Nr. 28-ANR_N-l 15-2025 (ROIK: 25279734914) dalyje dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalyje, 6 dalyje, padarymo.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2025 m. liepos 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl teisenos nutraukimo Nr. 28-ANR_N-l 15-2025 (ROIK: 25279734914) dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalyje, padarymo.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.