Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų A. K. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto A. K. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos) – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos), 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. K. atžvilgiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) ir 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto A. K. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo, subendrintos apimant ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir Ž. K. paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos), BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto A. K. duomenų panaudojimo), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) subendrintos apimant ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę iš dalies sudedant su bausme, paskirta už BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, (dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus) ir pirmiau subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. K. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio Ž. K. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš Ž. K. A. K. naudai priteista 1 461,84 Eur žalos atlyginimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 5 394,29 Eur žalos atlyginimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 689,04 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. birželio 2 d., (duomenys neskelbtini), taip pat kitose ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, naudodamasis A. K. mobiliuoju telefonu ir kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurio paslaugų teikimo adresas yra (duomenys neskelbtini), taip pat kitais, nenustatytais įrenginiais, panaudodamas neteisėtai įgytus A. K. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės tapatybės patvirtinimo duomenis – Smart ID prisijungimo PIN 1 ir PIN 2 kodus, taip pat A. K. išduotą (duomenys neskelbtini) banko kortelę, jos numerį, PIN kodą ir slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie AB (duomenys neskelbtini) bankas naudotojos A. K. elektroninės bankininkystės sistemos, pateikė save kaip A. K., turinčią teisę atlikti finansines operacijas, tokiu būdu suklaidino AB (duomenys neskelbtini) banką ir neteisėtai atliko šias finansines operacijas bei apgaule užvaldė svetimą turtą:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti daiktus – įrankių rinkinį, mobilaus ryšio telefoną ir elektrinį paspirtuką, žinodamas, kad kredito jam suteikto prekėms apmokėti negrąžins, 2024 m. gegužės 3 d. jungdamasis iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurio paslaugų teikimo adresas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) A. K. vardu įsigijo įrankių rinkinį „Makita“ ir mobilųjį telefoną „Motorola Moto G72“, 2024 m. gegužės 3 d. 14.05 val., panaudodamas neteisėtai įgytus A. K. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės tapatybės patvirtinimo duomenis – Smart ID prisijungimo PIN 1 ir PIN 2 kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie AB (duomenys neskelbtini) bankas naudotojos A. K. elektroninės bankininkystės sistemos, pateikė save kaip A. K., turinčią teisę atlikti finansines operacijas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susietojo vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 333,55 Eur paskolos gavimo prekėms apmokėti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gegužės 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jungdamasis iš IP adreso (duomenys neskelbtini), elektroninėje parduotuvėje www.senukai.lt A. K. vardu įsigijo elektrinį paspirtuką „Motus Scooty 8.5“, 2024 m. gegužės 5 d. 13.21 val. panaudodamas neteisėtai įgytus A. K. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės tapatybės patvirtinimo duomenis – Smart ID prisijungimo PIN 1 ir PIN 2 kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie AB (duomenys neskelbtini) bankas naudotojos A. K. elektroninės bankininkystės sistemos, pateikė save kaip A. K., turinčią teisę atlikti finansines operacijas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susietojo vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 355,49 Eur paskolos gavimo prekei apmokėti, tokiais veiksmais apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 689,04 Eur, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 689,04 Eur turtinę žalą.

2. I. A. skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

6. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sumažinti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Parinkdamas Ž. K. bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė keturis nesunkius nusikaltimus bei keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Apylinkės teismas konstatavo, jog Ž. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (būdamas recidyvistas) (BK 60 straipsnis 1 dalies 13 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą Ž. K., žemesnės instancijos teismas nurodė ir tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios (2 t., b. l. 121-123), (duomenys neskelbtini) įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 120). Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdį, kilusius padarinius, tai, jog apeliantas teisiamas ne pirmą kartą, ir nustatęs, kad nusikalsta neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, teismas parinko straipsnių sankcijoje numatytą bausmių rūšį – laisvės atėmimą. Spręsdamas dėl Ž. K. skirtinos bausmės dydžio teismas įvertino apelianto lengvinančią ir sunkinančią atsakomybę aplinkybes, nusikalstama veika sukeltus padarinius – žalą, kuri yra pakankamai didelė, tai, kad jis anksčiau teistas vienuolika kartų, nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, subendrinta bausmė taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta trečdaliu. Ir ši sumažinta bausmė teisingai subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Bausmių bendrinimo klaidų nenustatyta.

9. Įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir papildomai apelianto pateiktus dokumentus bei prokurorės atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek parinkdamas nuteistajam už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinas bausmes, tiek nustatydamas galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, bausmė individualizuota tinkamai ir yra teisinga bei būtina, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

10. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, parinkdamas apeliantui bausmes, teisingai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kuria veikiant jos buvo įvykdytos. Nuosprendyje aptartos aplinkybės, charakterizuojančios Ž. K. asmenybę, taip pat nustatytos tinkamai, jas patvirtina byloje esanti medžiaga. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo skunde akcentuojamą aplinkybę, t. y., kad jis visiškai prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusikaltimas veikas, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismas pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, bei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino Ž. K. recidyvistu. Pažymima, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

11. Šiuo klausimu pagal ankstesnę straipsnio redakciją formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. K. pagrįstai pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme ir ar yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tinkamai.

12. Kaip matyti iš BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, šiuos tyčinius nusikaltimus nuteistasis įvykdė pagrinde nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki birželio 2 d., būdamas anksčiau teistas, neatlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą. Minėtu 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu už tiesiogine tyčia padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Paminėtina ir tai, jog naujus šioje analizuojamojoje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus apeliantas padarė po to, kai 2024 m. kovo 5 d. nutartimi jam buvo panaikintas 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas už analogiško pobūdžio nusikaltimus. Nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo Ž. K. skundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau skundas buvo atmestas ir nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 9 d. Net ir po šio sprendimo Ž. K. darė nusikaltimus, analizuojamus šioje nagrinėjamojoje apeliacine tvarka byloje. Kaip matyti, Ž. K. iki šioje byloje jam inkriminuojamų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymo buvo teistas taip pat daugiausiai už nusikaltimus, kuriais kėsintasi į svetimą nuosavybę – vagystes, plėšimą, sukčiavimą, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą ir kt. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistajam yra būdingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, jis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, priešingai nei teigia skunde, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamu nuosprendžiu Ž. K. pagrįstai pripažintas recidyvistu.

13. Nors BK straipsnių, pagal kuriuos skundžiamu nuosprendžiu Ž. K. pripažintas kaltu, sankcijose greta laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir švelnesnės bausmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nei vienos jų skirti nėra pagrindo. Tokia išvada daroma įvertinus jau aptartus duomenis apie apelianto teistumus, tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei taikyta probacija (kuri nebuvo efektyvi), nei anksčiau taikytas faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam teigiamos įtakos nepadarė. Šie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat sutiktina su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo Ž. K. nuteistas, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės ir nukentėjusių asmenų interesus, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šios išvados nepaneigia ir Ž. K. kaltės nelengvina bei atsakomybės nešvelnina apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas nukentėjusiosios leidimu jai nuiminėdavo pinigų iš banko kortelės, todėl turėjo jos banko duomenis ir dėl turimos (duomenys neskelbtini) nesusilaikė nusikalstamai pasinaudojo turimais duomenimis. Pažymima, kad apeliantas, kaip pats nurodo ir anksčiau turėjo (duomenys neskelbtini) dėl kurio darė nusikaltimus, tačiau jokių pastangų keisti gyvenimo būdą nedėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ž. K. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę dėjo pastangas (duomenys neskelbtini) spręsti, šiuo metu yra laisvėje, įsidarbino, augina vaikus ir jo teigimu jam pavyko pakeisti gyvenimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės negali būti pervertintos. Nurodytos aplinkybės, susijusios su vaikais, egzistavo ir veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Darbiniai santykiai trunka dar trumpą laiką, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

14. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį ir savanaudišką pobūdį, aptartus nuteistojo kriminogeninę praeitį apibūdinančius duomenis, taip pat atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį (nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę), teisėjų kolegija sutinka ne tik su Ž. K. paskirtų bausmių rūšimi, bet ir nustatytu jų dydžiu. Pažymėtina, jog, nepaisant visų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam pagal atskirus BK straipsnius, už kuriuos jis nuteistas, skirtos mažesnės už maksimalios trukmės ir vidurkį bausmės, galimos skirti pagal straipsnių sankcijas. Toks parinktų bausmių dydis yra teisingas, paskirtos bausmės (tiek savo rūšimi, tiek dydžiu) nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neadekvačiomis priemonėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, jos atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

15. Iš skundo argumentų galima suprasti, kad nuteistasis prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau aukščiau aptarti duomenys bei jų pagrindu padarytos išvados suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog Ž. K. BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), o visos prieš tai paminėtos aplinkybės šiuo atveju to tikėtis neleidžia. Šiame kontekste teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, jog Ž. K. bausmės vykdymo atidėjimo institutas jau buvo taikytas ir šio instituto taikymo metu jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, kuris iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas vienuolika kartų, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, šioje situacijoje neabejotinai būtų neteisingas.

16. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl netinkamai individualizuotos bausmės, nėra jokio pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.