- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- I-4289-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02444-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Kategorijos
- 22.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant pareiškėjui M. N. ir jo atstovui advokatui A. J., atsakovo atstovei J. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas M. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–11), prašydamas panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. KS-137 „Dėl M. N.“ (toliau – Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo paskirtas laikinai eiti Kaišiadorių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administratoriaus direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. Tuo metu direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti nebuvo paskirtas joks kitas asmuo. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą Savivaldybės tarybai dėl nusišalinimo nuo klausimų, susijusių su Žaslių seniūnijos veikla, sprendimo, kuris turėjo būti svarstomas 2018 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybės tarybos posėdyje. Šis klausimas nebuvo svarstytas, nes nesusidarė kvorumas. Sprendimas dėl pareiškėjo nusišalinimo buvo priimtas tik 2018 m. spalio 19 d. Iki to Kaimų bendruomenė „Viltija“ (toliau – Bendruomenė), kurios vykdomą projektą rėmė Savivaldybė ir anksčiau, 2018 m. spalio 11 d. informavo Savivaldybę, kad pagal Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupės 2018 m. rugsėjo 5 d. paskelbtą kvietimą Nr. 3 teikti projektus pagal kaimo vietovių plėtros strategijos „Kaišiadorių rajono kaimo vietovių vietos plėtros 2015 – 202 metų strategija“ priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros paveldą, kraštovaizdį“ LEADER 19.2-7.6 (toliau – Kvietimas), kuris galiojo nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d., yra parengtas projektas „Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ ir pateiktas Kultūros vertybių departamento Kauno skyriui. Bendruomenė taip pat pateikė prašymą Savivaldybei tapti šio projekto partneriais. Bendruomenės tarybos pirmininkė – A. N. yra pareiškėjo sesuo. Apie tai pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. spalio 11 d., kai šios Bendruomenės prašymas pareiškėjui buvo perduotas, kurį pareiškėjas tą pačią dieną nukreipė Savivaldybės administracijos specialistams. Tuo pačiu metu Savivaldybėje buvo gauti I kitų bendruomenių, planuojančių teikti paraiškas pagal Kvietimą, prašymai. Kadangi Savivaldybės taryba sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo Bendruomenės teikiamam projektui turėjo priimti ne anksčiau nei iki 2018 m. lapkričio 5 d., nes kitu atveju Bendruomenei negavus Savivaldybės tarybos sprendimo ir nepateikus įrodymų, kad turi partnerį, paraiška būtų atmesta ir nefinansuojama, pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. pasirašė sprendimo, kuriuo pritariama Bendruomenės pateiktam projektui, projektą ir pateikė jį Savivaldybės tarybos posėdžiui, vykusiam 2018 m. spalio 26 d. Šiam posėdžiui pareiškėjas pateikė analogiškus sprendimu, kuriais pritarė ir kitų bendruomenių pateiktiems projektams. Savivaldybės taryba posėdžio metu priėmė sprendimą, kuriuo pritarė projektui, kurį pateikė Bendruomenė. 2018 m. lapkričio 5 d. Bendruomenė ir Savivaldybės administracija, atstovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus A. L., pasirašė Jungtinės veiklos sutartį.
Skundas grindžiamas šiais argumentais. Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, tinkamai neįvertino visų esminių aplinkybių ir pareiškėjo pateiktos informacijos.
Komisija, konstatuodama Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą turėjo tinkamai identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius, t. y. įvertinti, ar pareiškėjas priėmė sprendimą, dalyvavo jį priimant ar įvykdė pavedimą, kuris galėjo kokiu nors turtiniu ar neturtiniu būdu turėti įtakos jam artimos asmens, ar jo paties padėčiai. Komisijos išvada, kad Bendruomenės prašymas savaimė sukėlė interesų konfliktą, nors pati pripažino, kad vien giminystės ryšys dar neįrodo esamo ar galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, yra nepagrįstas. Bendruomenės prašymas savaime nesukėlė jokių teisių ar pareigų pareiškėjui, todėl jo gavimo momentas negalėjo sukelti jokio interesų konflikto, susijusio su pareiškėju. Vien tik pareiškėjo rezoliucija, kuria buvo nukreiptas Bendruomenės prašymas kitiems Savivaldybės administracijos specialistams, kuria nebuvo nurodoma pateiktą prašymą vykdyti, ar jo pagrindu rengti sprendimo projektą, taip pat savaime nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir neįpareigojo Savivaldybės administracijos specialistų rengi Savivaldybės tarybos sprendimo projektą, todėl taip pat negali būti laikoma aplinkybe, sukeliančia interesų konfliktą. Galimas interesų konfliktas galėjo kilti ne gavus Bendruomenės prašymą, bet rengiant Savivaldybės tarybos sprendimą dėl šio prašymo, jį svarstant Savivaldybės taryboje ar priimant dėl jo sprendimus, t. y. po 2018 m. spalio 22 d. Visgi pareiškėjas nedalyvavo tokio sprendimo projekto rengimo Savivaldybės administracijoje procese. Tai, kad interesų konflikto situacija susidarė tik atsiradus pareigai pateikti minėto sprendimo projektą Savivaldybės tarybai patvirtina ir Komisijos išvados. Todėl darytina išvada, kad Komisijos išvada, dėl galimo interesų konflikto momento, yra netinkama ir pagrįsta prielaidomis. Atitinkamai, nustačius, kad interesų konflikto momentas turi būti skaičiuojamas po 2018 m. spalio 22 d., nepagrįsta ir neteisėta Komisijos išvada, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 19 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu turėjo galimybę informuoti Savivaldybės tarybos narius apie jam kylantį interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą, bet tokių veiksmų pareiškėjas nesiėmė.
Komisija skundžiame Sprendime pateikė tik prielaidas ir spėjimus apie galimą asmeninį suinteresuotumą, nėra motyvuotos pareiškėjo asmeninio suinteresuotumo ir privataus intereso pagrindimo, apsiribota nurodant bendro pobūdžio formuluotes, susijusias su galima asociacijos narių nauda. Pareiškėjas veikė išskirtinai Savivaldybės naudai, siekdamas suteikti pirmenybę viešiesiems interesams, o šių teiginių Komisija nepaneigė.
Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, neįvertino visų aplinkybių ir neįsigilino į Savivaldybėje susiklosčiusią situaciją, todėl padarė paviršutiniškas ir nepagrįstas išvadas. Savivaldybės administracijos specialistų pagal kompetenciją parengtus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus Savivaldybės tarybai gali pateikti tik Savivaldybės administracijos direktorius. Laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas eiti laikinai Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nebuvo paskirtas jo pavaduotojas. Vadinasi, tuo metu pareiškėjas buvo vienintelis asmuo, turintis teisę pateikti Savivaldybės tarybai Savivaldybės administracijos parengtų sprendimų projektus. Pareiškėjui Savivaldybės tarybos sprendimo projektas buvo pateiktas tik 2018 m. spalio 22 d., o pagal Kvietimą paraiška turėjo būti pateikta iki 2018 m. lapkričio 5 d. Todėl esant laiko stokai pareiškėjas turėjo pateikti minėtą sprendimo projektą Savivaldybės tarybai posėdyje, kuris įvyko 2018 m. spalio 26 d., nes kitu atveju Bendruomenė nebūtų spėjusi parengti paraiškai reikiamų dokumentų, pasirašyti jungtinės veiklos sutarties ir būtų netekusi galimybės gauti paramą. Tokiu būdu Bendruomenei būtų sudarytos žymiai blogesnės sąlygos nei kitoms Savivaldybei prašymus pateikusioms bendruomenėms, dėl kurių Savivaldybės taryba priėmė analogiškus sprendimus minėto posėdžio metu. Bendruomenės projektas buvo tęstinis, remiamas Savivaldybės biudžeto lėšomis dar iki pareiškėjui tampant laikinuoju Savivaldybės administracijos direktoriumi. Šias biudžeto lėšas Bendruomenė įsipareigojo grąžinti, gavusi paramą. Todėl nepateikus minėto sprendimo projekto, Bendruomenė būtų negavusi paramos ir Savivaldybės biudžetui būtų padaryta finansinė žala.
Savivaldybės administracijos direktorius apie konkrečias jam galimai interesų konfliktą keliančias aplinkybes privalo informuoti Savivaldybės tarybą. Todėl Komisijos išvada, kad pareiškėjas apie konkrečias jam interesų konfliktą keliančias aplinkybes turėjo nedelsiant informuoti Savivaldybės merą, o ne Savivaldybės tarybą, yra nepagrįstas, nes Savivaldybės merą ir Savivaldybės administracijos direktorių sieja tik atskaitomybės ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo, o ne pavaldumo ryšiai.
Pareiškėjas negalėjo tame pačiame Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyko 2018 m. spalio 26 d., ir pateikti minėto sprendimo projektą ir nusišalinimą, nes tokiu atveju nebūtų buvę asmens, kuris galėtų pateikti minėto sprendimo projektą Savivaldybės tarybai. Kaip minėta, minėto sprendimo projektą pateikus kitame Savivaldybės tarybos posėdyje, Bendruomenė būtų praleidusi terminus paraiškos pateikimui ir nebūtų gavusi finansinės paramos. Tokiu būdu būtų padaryta ne tik minėta žala Savivaldybės biudžetui, bet ir bendruomenei, nes nebūtų sutvarkytas objektas, įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą ir svarbus visai Savivaldybei, o ne tik vienai Bendruomenei. Kadangi tuo metu Savivaldybėje tvyrojo nežinomybė, nebuvo priimam aktualūs sprendimai, nebuvo pagrindo rizikuoti neteikti minėto sprendimo projekto nurodyto posėdžio metu, tikintis, kad bus suorganizuotas papildomas neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis.
Pareiškėjas nedalyvavo nei rengiant Savivaldybės tarybos sprendimo projektą, nei jį svarstant, neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, susijusių su Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimu. Todėl Komisijos išvados, kad pareiškėjas ne tik teikė minėto sprendimo projektą, bet ir dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje jį svarstant, atsakinėjo į klausimus, yra nepagrįstos. Pareiškėjo dalyvavimas buvo pasyvus, kuris pasireiškė tik tuo, kad pareiškėjas turėjo atsakyti į Savivaldybės tarybos narių klausimus.
Pareiškėjas visos savo tarnybos valstybės tarnyboje metu stengėsi tinkamai laikytis Įstatymo nuostatų ir jų nepažeisti. 2012 m. pateikė deklaraciją, kuria išviešino, kad jo sesuo A. N. tuo metu dirbo Žaslių kultūros centro Paparčių filialo vadove. Be to, tik paskirtas į ginčo pareigas 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su Žaslių seniūnijos veikla. Šį klausimą Savivaldybės taryba išsprendė tik 2018 m. spalio 19 d. Nors pareiškėjas apie tai, kad jo sesuo yra Bendruomenės tarybos pirmininkė sužinojo tik 2018 m. spalio 11 d., tačiau apie tai jau 2018 m. spalio 26 d. informavo Savivaldybės merą. Apie susidariusią situaciją informavo ir Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėją, nes pareiškėjui nusišalinus, jai buvo pavesta spręsti klausimus, susijusius su Žaslių seniūnijos veikla.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 65–68) su juo nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Priešingai nei teigia pareiškėjas, gavus Bendruomenės prašymą būtent pareiškėjui, kaip Savivaldybės administracijos direktoriui, atsirado pareiga vykdyti savo funkcijas, t. y. pavesti atitinkam Savivaldybės administracijos skyriui jį vykdyti bei vėliau jo pagrindu parengtą sprendimo projektą teikti Savivaldybės tarybos posėdžiui. Šių pareigų vykdymas buvo susijęs su pareiškėjui artimo asmens privačiais interesais. Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atsiranda nuo pat momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) ar gali daryti realų poveikį kitiems asmenims savo ar savo artimųjų interesais. Sprendimas yra bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kad ir koks būtų galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims, neturi reikšmės ir sprendimo atitiktis kitiems teisės aktams. Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų vykdymas nepanaikina pareiškėjo asmeninės atsakomybės už Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nusišalinti nuo procedūrų, susijusių su interesų konfliktą keliančiu klausimu, nesilaikymą.
Sprendimo projekto teikimas viena iš sudėtinių galutinio sprendimo sudedamųjų dalių. Interesų konflikto situacija yra galima bet kuriame klausimo rengimo, svarstymo ir sprendimo priėmimo etape. Tokią poziciją palaiko ir teismai.
Bendruomenės prašymo nukreipimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisijos teigimu, nėra tik nereikšmingas formalumas ir Administracijos direktoriaus priimami sprendimai negali būti vertinami kaip techninio darbuotojo atliekamos funkcijos, nes tai akivaizdžiai netinkamas direktoriaus statuso vertinimas. Pareiškėjas turėjo suprasti, kad gautas Bendruomenės prašymas nebuvo pateiktas žiniai, juo aiškiai ir nedviprasmiškai buvo prašoma Savivaldybės būti partneriais įgyvendinant projektą, t. y. turėjo būti rengiamas sprendimo projektas ir teikiamas Savivaldybės tarybai.
Pareiškėjo privatus interesas susidariusio situacijoje aiškus. Pareiškėjas, teikdamas sprendimo projektą, pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, kuri yra paremta asmeniniu jam artimo asmens suinteresuotumu tinkamai atstovauti asociacijos narių interesus, siekti įgyvendinti pagrindinius asociacijos tikslus ir rūpintis jos gerove. Pareiškėjo sesers pareigos Bendruomenėje suvokiamos kaip privataus intereso buvimas. Artimam asmeniui esant asociacijos nariu bei vykdant pareigas asociacijoje, laikytina, kad gali pasireikšti privačios naudos siekimas, kuris nebūtinai turi būti susijęs su materialinių gėrybių sukūrimu, privatus interesas apima ir nematerialinį suinteresuotumą.
Tai, kad pareiškėjas dėl kilusios situacijos su Savivaldybės administracijos skyriaus vedėja – jam pavaldžiu asmeniu – negali būti laikoma tinkamu Įstatymo nuostatų, susijusių su nusišalinimo procedūra, laikymusi. Nors pats pareiškėjas suprato, gavęs Bendruomenės prašymą, kad jis susijęs su jo artimu asmeniu, tačiau, kaip minėta, paties Savivaldybės mero, kuris šį prašymą jam ir persiuntė, neinformavo. Nors pareiškėjas teigia, kad merą informavo, tačiau tai įrodančių duomenų nepateikė. Savivaldybės tarybos posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 26 d. garso įrašas taip pat to nepatvirtina. Nors Bendruomenės prašymą pareiškėjas gavo 2018 m. spalio 11 d., o Savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2018 m. spalio 19 d., tačiau pareiškėjas, elgdamasi aplaidžiai ir neatidžiai, Savivaldybės tarybos apie interesų konfliktą neinformavo ir nusišalinimo nepateikė. Interesų konfliktą pareiškėjas atskleidė tik 2019 m. balandžio 26 d. deklaracijoje. Skunde nurodoma aplinkybė, kad 2012 m. pareiškėjas išviešino interesų konfliktą yra teisingas, tačiau vėlesnėse deklaracijoje tai nebeatsispindėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
1. Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Vadovaujantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis nustatytos šios administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.
Pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 12 d. privačių interesų deklaracijoje (2 t., b. l. 1–19) nenurodytas galimas interesų konfliktas pareiškėjo santykyje su Bendruomene. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. lakinai ėjo Savivaldybės direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 93, 94). Bendruomenė 2018 m. spalio 11 d. prašyme (1 t., b. l. 44), kuriuo kreipėsi į Savivaldybę, nurodė, kad rengdama paraišką pagal Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupės Strategiją (Projektą) „Kaišiadorių rajono kaimo vietovių vietos plėtros 2015–2020 metų strategija“, pateikė tyrimų ir tvarkybos darbų techninį Projektą Kultūros vertybių departamento Kauno skyriui, todėl prašo Savivaldybės būti partneriais įgyvendinant „Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ projektą (toliau – Projektas). 2018 m. spalio 11 d. Savivaldybės meras rezoliucija persiuntė šį prašymą pareiškėjui. Pareiškėjas parengė ir pateikė Savivaldybės tarybai Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos posėdžiui sprendimo projektą „Dėl pritarimo projektui „Paparčių dominikonų vienuolyno statinių tvarkyba“ pagal priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ (toliau – Sprendimo projektas) (1 t., b. l. 45–46). Atitinkamai Savivaldybės meras 2018 m. spalio 22 d. potvarkiu Nr. V16-26 (1 t., b. l. 47) sušaukė Savivaldybės tarybos posėdį 2018 m. spalio 26 d. 9 val. ir sudarė posėdžio darbotvarkę, į kurią, be kita ko, įtraukė klausimą – dėl pritarimo Projektui pagal priemonę „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ (TSP-293). Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris įvyko 2018 m. spalio 26 d. (posėdžio protokolas Nr. V18-15 (1 t., b. l. 125–130), priedas su kompiuterio laikmena) svarstytas klausimas dėl Sprendimo projekto pritarimo. Šio klausimo pranešėja nurodyta Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja R. T., kuri pristatė Sprendimo projektą. Pareiškėjas posėdžio metu dalyvavo ir atsakinėjo į Savivaldybės tarybos narių klausimus, susijusius su Sprendimo projektu ir jo suinteresuotumu dėl pateikto Sprendimo projekto, kuris susijęs su Bendruomene. Savivaldybės tarybos posėdyje, iškėlus klausimą dėl pareiškėjo suinteresuotumo, pareiškėjas nurodė, kad neturėjo kitos išeities ir Sprendimo projektą privalėjo pasirašyti. Savivaldybės meras patvirtino Sprendimo projektą, jį pasirašydamas (1 t., b. l. 48).
Komisija gavo 2018 m. lapkričio 22 d. prašymą „Ištirti galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą“ (1 t., b. l. 69–71). Šiame prašyme nurodoma, kad pareiškėjas, dalyvaudamas 2018 m. spalio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje, kai buvo svarstomas klausimas, susijęs su Bendruomene, kurios pirmininkė yra jo sesuo, teikdamas Sprendimo projektą, svarstomu klausimu pasisakydamas dėl to ir nuo jo nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Prašymu prašoma pripažinti pareiškėją pažeidusiu minėtas Įstatymo nuostatas. Komisija 2018 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-5015-(1.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“ (1 t., b. l. 77 – 78) pavedė Savivaldybės administracijai įvertinti pareiškėjo elgesį, t. y. konkrečiai ir aiškiai konstatuoti, ar pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tarnybinio nusižengimo dėl pareiškėjo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tyrimo komisija parengė 2019 m. sausio 4 d. išvadą Nr. V7-7 „Dėl M. N. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) (1 t., b. l. 81–87), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl siūloma pripažinti, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Išvada priimta vadovaujantis, be kita ko, pareiškėjo 2018 m. gruodžio 21 d. paaiškinimais (1 t., b. l. 88–90), Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjos L. P. 2018 m. gruodžio 20 d. paaiškinimais (1 t., b. l. 91), kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas teiravosi L. P. nuomonės, kas galėtų teikti Sprendimo projektą Savivaldybės tarybai, jeigu pareiškėjas nusišalintų, kai nėra Savivaldybės direktoriaus pavaduotojo, nėra ir kito asmens, kuris galėtų tai padaryti. Pokalbio metu pareiškėjas ir L. P. nusprendė, kad kito asmens, galinčio teikti Sprendimo projektą nėra, o nepateikus Sprendimo projekto Bendruomenė nebegalėtų dalyvauti Projekte. Aptarta ir tai, kad Sprendimo projekto teikimas yra tik procedūrinis veiksmas, kadangi patį sprendimą pritarti ar ne priima Savivaldybės taryba. Komisija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. S-385-(1.5) „Dėl M. N. elgesio vertinimo“ (2 t., b. l. 41–43) pavedė tyrimą atlikti pakartotinai, nustačius, kad pareiškėjo elgesio vertinimas atliktas nesilaikant Įstatymo reikalavimo. Tarnybinio nusižengimo dėl pareiškėjo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tyrimo komisija parengė 2019 m. vasario 20 d. pakartotinai atlikto tyrimo išvadą Nr. V7-197 „Dėl M. N. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) (2 t., b. l. 45–48), kuria pateikta tokia pati išvada kaip ir pirminėje Išvadoje – pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Komisija 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-1049-(1.2) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ (2 t., b. l. 51 –52) informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą. Atitinkamai pareiškėjas pateikė Komisijai savo 2019 m. kovo 25 d. paaiškinimus (2 t., b. l. 53–57). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms ir įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, priėmė skundžiamą Sprendimą (1 t., b. l. 13–22), kuriuo nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas, laikinai eidamas Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir teikdamas Sprendimo projektą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, teikdamas Savivaldybės tarybai Sprendimo projektą, pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, kuri susidarė dėl asmeninio jam artimo asmens (Bendruomenės tarybos pirmininko) suinteresuotumo tinkamai atstovauti asociacijos narių interesams ir siekti įgyvendinti pagrindinius asociacijos tikslus ir rūpintis jos gerove.
3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2017 m. gegužės 11 d. redakcija), kuriuo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 straipsnis). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal to paties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Šios elgesio taisyklės tampa privalomomis ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2–3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
4. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013 ir kt.). Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų, o aplinkybė, ar draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimą rezultatą, taip pat nėra teisiškai reikšminga (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti, skirta užtikrinti nešališkumo reikalavimą, o iš kitos pusės nesudaryti jokių prielaidų konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimui, kartu ir jokių konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimui asmenims, kurių klausimą nagrinėja asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018).
5. Išanalizavus procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir teismo posėdyje išsakytus žodinius paaiškinimus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija ir nekvestionuoja nustatytų faktinių aplinkybių ir fakto, kad teikė Sprendimo projektą Savivaldybės tarybai, nepaisydamas to, kad Bendruomenės Tarybos pirmininkė yra jo sesuo. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Komisijos atliktu pareiškėjo elgesio vertinimu, įformintu ginčijamame Sprendime. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju Komisija neįrodė pareiškėjo suinteresuotumo (interesų konflikto egzistavimo), o spręsdama dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis pažeidimo turėjo įvertinti šias aplinkybės, t. y. tuo metu, kai Bendruomenė pateikė prašymą, Savivaldybės administracijoje nebuvo paskirtas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, todėl nebuvo asmens, kuris galėjo atlikti Savivaldybės administracijos direktoriui ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui priskirtas funkcijas, kad pareiškėjo nusišalinimas ir Sprendimo projekto nepateikimas vėlesniu nei pateiktuoju momentu būtų beprasmis, nes Bendruomenė turėjo įsipareigojimą jungtinės veiklos sutartį pasirašyti iki 2018 m. lapkričio 5 d., kad priešingas nei vertinamas pareiškėjo elgesys būtų sukėlęs didesnę žalą Savivaldybės biudžetui, nei sukėlė šiuo atveju pareiškėjui pasirašant ir pateikiant Sprendimo projektą.
6. Įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, teismo posėdyje išdėstytus žodinius paaiškinimus ir nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad šiuo atveju Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nors ir žinodamas, kad Bendruomenės Tarybos pirmininkė yra jo sesuo, tačiau pasirašydamas ir teikdamas Savivaldybės tarybai Sprendimo projektą, susijusį su Bendruomene, dalyvaudamas Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant dėl pateikto Sprendimo projekto, susijusio su Bendruomene, pritarimo, veikė interesų konflikto situacijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, kad pareiškėjas pasirašė ir teikė Savivaldybės tarybai Sprendimo projektą, kuriuo Savivaldybės administracija tapo Bendruomenės, kurios Tarybos pirmininkė yra pareiškėjo sesuo ir kuri pagal Bendruomenės įstatų (1 t., b. l. 27–33) 5.9 papunktį sudaro sandorius Bendruomenės vardu, partneriu ir įsipareigojo finansuoti Projektą, kurį vykdo Bendruomenė, pakanka identifikuoti, kad egzistuoja formalieji viešųjų ir privačių interesų konflikto požymiai ir egzistuoja pats interesų konfliktas. Pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo interesų konflikto situacijos, nes Komisija nepagrindė pareiškėjo suinteresuotumo, nebuvo tinkamai nustatytas interesų konflikto atsiradimo momentas, laikytini subjektyviu situacijos vertinimu ir nepaneigia nustatyto pareiškėjo privataus intereso egzistavimo. Tai, kad pareiškėjo sesers veikla galimai kelia interesų konfliktą patvirtina ir aplinkybė, kad pats pareiškėjas 2019 m. balandžio 26 d. Privačių interesų deklaracijoje (1 t., b. l. 168–176) išviešino interesų konfliktą, susijusį su tuo, kad Bendruomenės tarybos pirmininkė yra pareiškėjo sesuo.
7. Konstatavus, kad šiuo atveju pareiškėjas, pasirašydamas ir teikdamas Savivaldybės tarybai Sprendimo projektą veikė interesų konflikto situacijoje ir atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos, vertintina, ar šiuo atveju pareiškėjas savo konkrečiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nenusišalino nuo Bendruomenės prašymo svarstymo procedūros, priešingai, pasirašė ir teikė Savivaldybės tarybai Sprendimo projektą, dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje. Vadinasi, ginčo, kad pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos pareigos ir nenusišalino nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, to pakanka konstatuoti formalųjį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nedalyvavo rengiant Savivaldybės tarybos sprendimo projektą prieštarauja rašytiniam įrodymui, kuriame matyti, kad pareiškėjas pasirašė Sprendimo projektą, kuris buvo teikiamas Savivaldybės tarybai. Taip pat prieštarauja ir paties pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad jis nukreipė pagal Bendruomenės prašymą parengti Sprendimo projektą kitiems Savivaldybės administracijos specialistams. Tai, kad pareiškėjas įgaliojo kitus specialistus parengti patį Sprendimo projektą, nereiškia, kad jis jo nepateikė Savivaldybės tarybai ar kad eliminuoja pareiškėjo vaidmenį, kaip Savivaldybės administracijos direktoriaus, kuriam pavesta teikti Savivaldybės tarybai sprendimų projektus. Atitinkamai, pareiškėjo argumentai, kad jis neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, susijusių su Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimu, vertinami kaip subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ne tik pasirašė ir pateikė Sprendimo projektą, bet ir dalyvavo Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant Sprendimo projektą ir pritarimą dėl jo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas atsakinėjo į Savivaldybės tarybos narių klausimus. Tai, kad apie pareiškėjo ir Bendruomenės Tarybos pirmininkės ryšį buvo žinoma Savivaldybės tarybos nariams, merui, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis Įstatymo reikalavimų ir teikti nušalinimą. Nušalinimo svarstymas ir sprendimo dėl to priėmimas nepriklauso nuo pareiškėjo, todėl jo motyvai, kuriais jis pasirinko elgtis priešingai Įstatymo nustatyta tvarka ir neteikti nusišalinimo neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjo elgesio jam esant interesų konflikto situacijoje. Aplinkybė, kad pareiškėjas konsultavosi su Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja L. P. dėl savo nusišalinimo nepaneigia fakto, kad pareiškėjas neįgyvendino pareigos ir Įstatymo nustatyta tvarka nenusišalino nuo Sprendimo projekto pateikimo Savivaldybės tarybai. Pažymėtina, kad ir Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo pokalbis su Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja L. P. ir jos paaiškinimas, kad pareiškėjas ieškojo galimybės ir būdų nusišalinti bei neteikti Sprendimo projekto „nebūtų pakankamas konstatuoti, kad buvo imtasi visų įmanomų galimam interesų konfliktui išvengti“. Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo kitų asmenų, galėjusių pateikti Sprendimo projektą Savivaldybės tarybai, o vėlesnis Sprendimo projekto teikimas būtų beprasmis, nes Bendruomenės projektą Vietos veiklos grupei turėjo pateikti būtent iki 2018 m. lapkričio 5 d. taip pat vertinamas kaip subjektyvus situacijos vertinimas, nepaneigiantis pareiškėjo įstatyminės pareigos vengti interesų konfliktų situacijos ir neturintis teisinės reikšmės sprendžiant dėl tokios pareigos tinkamo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, pasirašydamas ir teikdamas Sprendimo projektą, susijusį su jo sesers teisėmis ir vykdoma veikla Bendruomenėje, jai esant Bendruomenės Tarybos pirmininke, ir neatlikdamas jokių veiksmų, įtvirtintų Įstatymo 11 straipsnyje (pareiga nusišalinti), pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
8. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentais panaikinti ginčijamą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nors procesiniuose dokumentuose buvo išdėstyta ir daugiau argumentų, tačiau jų vertinimas nepaneigtų šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.