Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Edmundui Rusinui, administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. skundą dėl Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009-11-16 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – Institucija) vyresn. specialistas 2009-11-11 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą V. M. už LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų LII skyriaus 208 p. reikalavimų pažeidimą, LR Vyriausybės 1995-08-14 nutarimo Nr. 1116 2 punkto reikalavimų pažeidimą ir aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.07.02:2005 Žemės darbai 20 p. reikalavimų pažeidimą. Nurodoma, kad 2009-11-05 pranešimo tikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., priklausančiame V. M., yra atlikti žemės kasimo, lyginimo darbai, dėl kurių neišsaugotas derlingas dirvožemio sluoksnis (sumaišytas su mineraliniu gruntu), V. M. priklausančioje sklypo dalyje yra sunaikinta žolinė augmenija, kurių plotas I terasos 39x33 m., II terasos 39x18 m, III terasos 44x23 m. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta 52 str. 1 d. (b. l. 13).

Institucijos vyresn. inspektorius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-11-16 priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad V. M. padarė protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė V. M. 400 litų baudą (b. l. 12).

V. M. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad pagal nutarimą ir ATP protokolą kaltinimai jam pareikšti dėl to, kad vykdant žemės kasimo, lyginimo darbus, neišsaugotas derlingas dirvožemio sluoksnis (sumaišytas su mineraliniu gruntu), ir žemės sklype sunaikinta žolinė augmenija. Jam inkriminuotas LR ATPK 52 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Šio straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad atsakomybę užtraukia derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas, taip pat savavališkas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas. Dispozicija yra sudėtinė, tačiau protokolą surašiusi institucija ir nutarimą priėmusi institucija nevertino ir neanalizavo šios normos, nepagrindė jos taikymo modelio. Atsižvelgdamas į tai, kad dispozicija yra nukreipiančioji ir Institucija nurodė, kad jis pažeidė LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų LII skyriaus 208 p. reikalavimus, LR Vyriausybės 1995-08-14 nutarimo Nr. 1116 2 punkto reikalavimus ir aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.07.02:2005 Žemės darbai 20 p. reikalavimus, daro išvadą, kad jis kaltinamas išimtinai tik dirvožemio sluoksnio neišsaugojimu, nes kaltinimas dėl sunaikintos augmenijos žemės sklype nėra pagrįstas jokiais poįstatyminiais aktais. Dėl to, kad subjektas, surašęs procesinius dokumentus nenurodo jokių poįstatyminių aktų, kurie būtų susiję su augmenijos sunaikinimu žemės sklype, pastarasis kaltinimas, kaip nepagrįstas, apskritai negali būti vertinamas. Dėl kito jam pareikšto kaltinimo paaiškina, kad Institucija nepateikė jokių tą įrodančių įrodymų, nei protokole, nei nutarime nėra užfiksuota jokių įrodinėjimo priemonių, kuriomis remiantis būtų pagrįsti Institucijos teiginiai. Protokole jis nurodė, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi pagal patvirtintą pirties statybos projektą dar spalio mėnesį, kad derlingas dirvožemio sluoksnis yra išsaugotas, sustumtas į krūvą. Tai būdamas vietoje aiškiai matė ir protokolą surašęs Institucijos darbuotojas. Sklype aiškiai matomas nukastas derlingas dirvožemio sluoksnis, be jokio grunto, šiuos darbus atliko atsakingi asmenys, vykdantys statybos darbus. Tai gali patvirtinti šiuos darbus vykdęs J. A.

Teisme V. M. (V. M. dalyvavo 2010-01-12 teismo posėdyje) ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Institucijos atstovai 2010-01-12 teismo posėdyje su skundu nesutiko. Atstovas J. S. paaiškino, kad gavo L. skundą dėl (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., vykdomų neteisėtų žemės lyginimo, reljefo keitimo darbų. J. S. V. M. sklype buvo du kartus. Teko atvažiuoti antrą kartą, nes pirmą kartą nuvykus, nedalyvavo žemės savininkas V. M. Dalyvaujant V. M., buvo išmatuotos terasos. Trečioje terasoje numatyta statyti pirtį. V. M. pateikė statybos projektą. Nustatyta, kad vykdant žemės kasimo darbus, neišsaugotas derlingas dirvožemio sluoksnis, jis buvo sumaišytas su mineraliniu gruntu. Buldozeriui stumdant žemę, derlingas dirvožemio sluoksnis atsidūrė apačioje, o viršuje atsirado molis. Įrengiant tas terasas, neišsaugota augmenija. Sklype jokių augalų ar želdinių nebuvo. Nenustatinėjo, kas vykdė žemės kasimo darbus. V. M. sakė, kad jis yra žemės savininkas, todėl jis ir yra atsakingas. Teismo posėdyje 2010-03-04 Institucijos atstovas aiškino, kad pažeidimas yra akivaizdus, derlingas dirvožemio sluoksnis neišsaugotas, derlingas dirvožemio sluoksnis sustumtas į krūvą tik iš po pirties, kitų žemės krūvų nesimatė. Dėl to V. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Skundas tenkintinas.

V. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vykdydamas žemės kasimo, lyginimo darbus neišsaugojo derlingo dirvožemio sluoksnio ir sunaikino žolinę augmeniją. Tokia jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 52 str. 1 d.

Šioje teisės normoje nustatyta atsakomybė už derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimą ir 1 dalyje nurodoma, kad derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas, taip pat savavališkas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

Normos dispozicija yra nukreipiančioji, tai reiškia, kad pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitoje teisės normoje, reglamentuojančioje derlingo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisykles. Kaltinimas teisės pažeidimu asmeniui turi būti formuluojamas aiškiai, o tai reiškia, kad asmeniui turi būti nurodomas teisės aktas, kuriame įtvirtintas pareigas jis pažeidė.

Institucijos įgaliotas pareigūnas nurodė, kad V. M. pažeidė LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų LII skyriaus 208 p. reikalavimus, LR Vyriausybės 1995-08-14 nutarimo Nr. 1116 2 punkto reikalavimus ir aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.07.02:2005 Žemės darbai 20 p. reikalavimus.

Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų LII skyriaus 208 p. yra nurodoma, kad, atliekant žemės kasybos darbus, būtina išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį.

Aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.07.02:2005 Žemės darbai 20 p. nurodoma, kad, vykdant žemės darbus, draudžiama užversti gruntu ar statybos produktais bei jų atliekomis želdinius, požeminių inžinerinių tinklų šulinių (kamerų) dangčius, gaisrinius hidrantus, geodezijos ženklus, kitus įrenginius bei priešgaisrinius kelius, o statybos produktų atliekomis – ir kultūros paveldo objektų teritorijas ir jų apsaugos zonas. Derlingas dirvožemio sluoksnis turi būti išsaugomas nustatyta tvarka [6.10]. Šio reglamento II skyriuje „Nuorodos“ 6.10 p. nurodoma, kad tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-08-14 nutarimas Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656).

Vyriausybės 1995-08-14 nutarimo Nr. 1116 2 punkte nurodoma, kad žemės savininkai ir valstybinės žemės naudotojai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys darbus, susijusius su žemės pažeidimu, privalo saugoti nukastą derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir jį naudoti pažeistai žemei rekultivuoti arba mažai produktyvioms žemės ūkio naudmenoms gerinti.

Byloje surinktų įrodymų visuma (rašytiniai įrodymai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai ir liudytojų parodymai teisme) patvirtina tokias faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, – V. M. ATP protokole nurodytoje vietoje vykdė statybas pagal patvirtintą statybos projektą. Dėl to buvo atliekami žemės kasimo darbai. Nukastas dirvožemio sluoksnis sustumtas į krūvą (liudytojų J. A., V. J., L. J., D. ir A. L. parodymai teisme). Liudytojas J. A. parodė, kad jis prižiūrėjo žemės stumdymo darbus, nurodė darbininkams, kur ir kaip žemę stumti, ėjo su kastuvu ir žiūrėjo, kada baigiasi augalinis sluoksnis. Sklype augalinis sluoksnis labai skurdus, tik apie 5 cm., o giliau molis. Stumdant žemę, derlingas sluoksnis nebuvo sunaikintas – traktoriaus peilis buvo nuleistas į žemę tiek, kad derlingas sluoksnis stumdant nesusimaišytų su moliu. Sustumtą žemę įmanoma gražiai išstumdyti atgal. Tam žemė ir buvo stumiama į kraštą, kad daugiau žemės vėliau būtų galima panaudoti. Nurodyti teisės aktai nedraudžia nukasti viršutinį dirvožemio sluoksnį, tik nurodoma, kad nukastą derlingą dirvožemio sluoksnį būtina išsaugoti žemės rekultivavimui arba mažai produktyvių žemės ūkio naudmenų gerinimui. Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovai teisme nenurodė nė vieno teisės akto, reglamentuojančio, kaip turi būti vykdomi žemės kasimo darbai, kad derlingas dirvožemio sluoksnis nebūtų pažeistas, kaip turi būti saugomas nukastas derlingas dirvožemio sluoksnis, kur jis turi būti dedamas, ir kiti darbai, reikalingi derlingo dirvožemio sluoksnio išsaugojimui. Jokie matavimai dėl to, kad nukastas dirvožemio plotas neatitinka sustumtos žemių krūvos, neatlikti. Įrodymuose neužfiksuotas šioje vietoje esančio dirvožemio derlingo sluoksnio storis. V. M. teisme aiškino, kad žemė labai nederlinga, derlingas dirvožemio sluoksnis yra tik 5 cm, dėl to jis ruošiasi atsivežti juodžemio derlingumui pagerinti. Tai teisme patvirtino ir liudytojas J. A. Statybos projekto aiškinamajame rašte yra numatytas sklypo gerovės tvarkymas pirties statybos zonoje ir privažiavime iki jos (b. l. 44). Žemės kasimo darbai atlikti vadovaujantis išduotu statybos projektu. Statybos darbai dar nebaigti, dėl to negalima išvada, kad nukastas derlingas dirvožemis yra neišsaugotas, sunaikintas. Taip pat nepagrįstas kaltinimas ir dėl žolinės augmenijos sunaikinimo. Nurodytuose teisės aktuose draudžiamas yra tik želdinių užvertimas gruntu ar statybos produktais bei jų atliekomis (Statybos techninio reglamento STR1.07.02:2005 Žemės darbai 20 p.). Tačiau ATP protokole nenurodoma, kad tokie darbai buvo atlikti. Nurodoma tik, kad sunaikinta žolinė augmenija. Toks kaltinimas yra per daug abstraktus. Be to, pareiškus tokį kaltinimą, veika teisiškai nekvalifikuota, nenurodytas atsakomybę už tokią veiką numatantis teisės aktas, o LR ATPK 52 str. 1 d. atsakomybės už tokią veiką nenumato. Institucijos atstovas teisme aiškino, kad žolinė augmenija įeina į sąvoką „dirvožemis“. Toks aiškinimas yra nepagrįstas, nes ATP protokole ir nutarime nebūtų reikalingas atskiras nurodymas dėl tokios veikos.

Atsakomybė pagal LR ATPK 52 str. 1 d. gali kilti tik nukasus derlingą dirvožemio sluoksnį ir jo neišsaugojus, sunaikinus. Surinkti teisme įrodymai patvirtina, kad žemė sustumta į krūvą. Tai, kad sustumtoje žemių krūvoje derlingas dirvožemio sluoksnis susimaišęs su gruntu, nereiškia, kad jis nebus atkurtas, pabaigus statybos darbus. Vyriausybės 1995-08-14 nutarimo Nr. 1116 1 p. yra nurodoma, kad pažeistąja laikoma žemė, dėl technologinės veiklos praradusi derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir neužimta statinių bei įrenginių, o 3 p. nurodyta, kad asmenys, vykdantys statybos darbus, susijusius su derlingojo dirvožemio sluoksnio pažeidimu, privalo rekultivuoti pažeistus žemės plotus.

Liudytojų D. L. ir A. L. parodymai teisme neįrodo V. M. padarius tą pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas. Liudytojų aiškinimai dėl to, kad V. M. atlikti darbai kenkia jų sklypui, kad jų sklypas išvažinėtas sunkiosios technikos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl to, kas nurodyta, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Nutarimas naikinamas, o byla V. M. atžvilgiu nutraukiama, nesant jo veikoje LR ATPK 52 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009-11-16 nutarimą, kuriuo V. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 52 str. 1 d., padarymą paskirta 400 litų bauda, panaikinti ir bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 d. gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.