- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- e2-16704-359/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00485-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daigelis“
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M., A. M.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė, Indrė Jocytė
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.11.4.3.3Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daigelis“ atstovei advokato padėjėjai Indrei Jocytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daigelis“ ieškinį atsakovui G. M., tretieji asmenys – R. M. ir A. M., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daigelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. M. prašydama priteisti iš atsakovo 2 548,93 Eur skolą, 463,91 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 518,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2021 m. gegužės 17 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Daigelis“ ieškinys patenkintas visiškai, t. y. iš atsakovo G. M. priteisė 2 548,93 Eur skolą, 463,91 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 518,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. M. pateikė prieštaravimus dėl 2021 m. gegužės 17 d. priimto preliminarus sprendimo ir ieškovės pareikšto ieškinio. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. gegužės 17 d. preliminarus sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas ir pažeidus procesines normas, nes nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Pirkėjo pareiga apmokėti už perduotus daiktus atsiranda tik tada, kai pirkėjui perduodami daiktai. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė būdama pardavėja privalėjo pateikti rašytinius įrodymus, kad pagal šalių sudarytą sutartį daiktai buvo perduoti atsakovui. Prie ieškinio pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė, būdama pardavėja pagal sudaryta pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovui jokių daiktų neperdavė. Tai, kad daiktai neperduoti atsakovui pripažįsta ir teismas preliminariame sprendime nurodydamas „sąskaitose faktūrose esantys R. M. parašai leidžia spręsti, kad atsakovas minėtose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes yra gavęs“. Ši teismo išvada patvirtina, kad teismas priteisdamas iš atsakovo tariamą G. M. skolą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį bei 6.317 straipsnio 1 dalį, kadangi PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad prekės atsakovui neperduotos. Teismas neįsitikino ar atsakovas prekes gavo. PVM sąskaitose faktūrose yra ne atsakovo sutuoktinės parašai, tai patvirtina ir pateikiama atsakovės R. M. tapatybės kortelės kopija, kurioje esantis sutuoktinės parašas vizualiai skiriasi nuo parašų esančių PVM sąskaitose faktūrose, todėl preliminarus sprendimas naikintinas. Teismas nevertino visos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Sutarties 3.2. punkto, kad pirkėjas turi pateikti pardavėjui užsakymą. Visus užsakymus pagal sutartį privalo perduoti tik paskirti ir įgalioti pirkėjo asmenys tik raštu arba telefonu ir raštu. Prekės pristatomos terminais, nurodytais prekių užsakyme suderintame su pardavėju. Prekės pristatomos į užsakyme nurodytą vietą pardavėjo transportu. O taip pat Sutarties 3.3 punkto, kad prekes turi teisę priimti asmuo, nurodytas pirkėjo pateiktame įgaliotų asmenų sąraše arba pateikęs pirkėjo išduotą atskirą įgaliojimą. Teismas darydamas išvadą, kad atsakovas prekes gavo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes byloje su ieškiniu nepateikti jokie atsakovo įgaliojimai, kad kiti asmenys galėjo už jį priimti prekes. Atsakovas kategoriškai nurodo, kad jis jokių prekių iš ieškovo nėra gavęs ir nėra padengęs jokios sumos už negautas prekes. Prekės atsakovui nebuvo perduotos. Atsakovas ieškovui nėra pateikęs nei vieno raštiško užsakymo, tą patvirtina ir prie ieškinio nepridėti užsakymai. Atsakovo nuomone, tai, kad prekės perduotos ne atsakovui ir ne atsakovo užsakytos patvirtina, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas ne atsakovo telefono numeris. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtins įrodymai, kurie išreikalautini iš ieškovės, tai yra prekių užsakymai, apmokėjimai už prekes.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Daigelis“ pateikė atsiliepimą į atsakovo G. M. prieštaravimus, kuriame nurodė, kad su atsakovo pozicija nesutinka. Ieškovė nurodė, kad reikalaujamos skolos faktą ir dydį įrodo ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Ieškovė sutarties pagrindu tiekė atsakovui prekes ir už tai išrašė bei pateikė apmokėti teisingas, pagrįstas ir teisėtas PVM sąskaitas faktūras. Asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Taigi pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Turint omenyje buhalterinės apskaitos dokumentams keliamą teisingumo reikalavimą, galima tvirtinti, kad PVM sąskaita faktūra tinkamai ir tiksliai atspindi ne tik pačią ūkinę operaciją, jos vertę, bet ir ūkinės operacijos šalis. Prekių tiekimu yra laikoma prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Iš to seka, kad PVM sąskaita faktūra turi būti įformintas prekių perdavimas kitam asmeniui. Ieškovei išrašant pagrįstas ir teisėtas PVM sąskaitas faktūras nėra pagrindų abejoti ieškovės reikalavimo pagrįstumu. PVM sąskaitose faktūrose prekių gavėjo ir (ar) jo naudai veikiančio asmens parašu patvirtinamas prekių gavimo-priėmimo faktas. Esamu atveju, prekės buvo gautos ir priimtos, ką patvirtina atsakovo sutuoktinės R. M. parašas jose. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. yra atsakovo sutuoktinė (o ne bet koks trečiasis asmuo), ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad R. M. turi teisę priimti atsakovui perduodamas prekes. Negana, to prekės buvo perduotos atsakovo sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas negavo prekių, kai jos buvo perduotos, sutartimi sulygtoje vietoje bei priimtos sus atsakovu susijusio asmens – jo sutuoktinės. Pareiga įrodyti, kad prekės nėra gautos ir PVM sąskaitose-faktūrose pasirašęs asmuo nebuvo įgaliotas to daryti, šiuo atveju kyla atsakovui, kuris to nepadarė. Prekių perdavimo bei gavimo faktą, taip pat patvirtina ir atsakovo ir (ar) jo naudai veikiančių trečiųjų asmenų atlikti daliniai mokėjimai už gautas prekes. Atsakovas dėl PVM sąskaitų faktūrų (ar) jų turinio, niekuomet nereiškė pretenzijų, neinformavo ieškovės, kad PVM sąskaitų faktūrų nepriimtų ar su jomis nesutiktų. Be to, pats atsakovas gautas PVM sąskaitas faktūras dalinai padengdavo, kas kartu patvirtina tiek PVM sąskaitų faktūrų, tiek prekių gavimo ir priėmimo faktą. Ieškovė pažymi, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., sudarytos sutarties pagrindu pateikė atsakovui prekių už bendrą 11 848,93 Eur sumą. Atsakovas savo ruožtu už gautas prekes dalinai atsiskaitė ir laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. sumokėjo ieškovei 10 300,00 Eur sumą. Atsakovas veikdamas pats ir (arba) per jo naudai veikiančius asmenis padengė didžiąją dalį (87 proc.) įsiskolinimo už prekes, kas patvirtina, kad visos prekės (nepriklausomai nuo priėmimo faktą patvirtinusio asmens) yra gautos bei priimtos atsakovo. Atitinkamai, atsakovas nepagrįstai neigia pareigą padengti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė pažymi, kad jau po ieškinio pateikimo dienos, ieškovo vardu veikiantis A. M. (tikėtina atsakovo sūnus) padengė dalį ieškovo įsiskolinimo. 2021 m. gegužės 17 d. mokėjimu A. M. į ieškovės sąskaitą pervedė 1 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant – už daigus G. M. Nurodytas mokėjimas neabejotinai patvirtina ieškovės reikalavimo teisėtumą, pagrįstumą bei faktą, kad prekės buvo perduotos atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš dalies įvykdė 2021 m. gegužės 14 d. ieškinio reikalavimą, ieškovė atsisako 2021 m. gegužės 14 d. ieškinio reikalavimo dalyje dėl jau apmokėtos 1 000,00 Eur dydžio skolos. Ieškovė patvirtina, kad jai yra žinomos visos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Tretieji asmenys – R. M. ir A. M. byloje pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog prekes pagal pateiktus UAB „Daigelis“ užsakymus gaudavo jie, adresu (duomenys neskelbtini). A. M. nurodo, jog yra ūkininkas, turi ūkininko pažymėjimą ir gėlininkystės ūkį. Gauta UAB „Daigelis“ produkcija buvo naudojama ūkio veikloje. Už gautas prekes apmokėdavo.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Daigelis“ atstovė, advokato padėjėja Indrė Jocytė nurodė, kad ieškinį palaiko. Tarp šalių buvo sudaryta prekių – pardavimo sutartis. Ieškovė atsakovui tiekdavo gėlių daigus, ko pasėkoje išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Tiekimo santykiai buvo ilgalaikiai, bendrai prekių buvo pristatyta daugiau nei už 10 000 Eur, nuolat, kad ir vėluojantys, vyko atsiskaitymai. Už prekes mokėdavo tai atsakovo sūnus, tai žmona, bet iš esmės buvo aišku ir identifikuojama, kas mokėjo už ką, atitinkamai skola buvo dengiama. Galiausiai susidarė įsiskolinimas, kurį atsakovas atsisakė dengti. Jau po kreipimosi į teismą, 2021 m. gegužės 17 d. atsakovo vardu veikiantis A. M. sumokėjo 1 000,00 Eur. Taigi šiai dienai skola 1 000,00 Eur mažesnė. Visi šie atlikti mokėjimai kartu patvirtina, jog prekės gautos, priimtos, už jas atsiskaityta. Prekes priėmė atsakovo žmona, ir svarbu tai, ar priimant prekes asmuo sudaro įspūdį, pristato, kaip įgaliotas asmuo. Tai, kad žmona priėmė prekes, patvirtina ir tai, jog prekes priėmė įgaliotas asmuo, ieškovei nekilo, jokių abejonių, kad žmona gali priimti vyrui pristatomas prekes. Prekės buvo vežamos sąskaitoje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Kiek yra žinoma ieškovės atstovei, ten yra sodyba, kurioje vykdoma kaimo turizmo veikla. Sutartis sudaryta su G. M., tačiau dalį mokėjimų atliko jo sūnus A. M. Aktualu už ką dengiamos sąskaitos, o ne kas moka. Užsakymai buvo pateikiami žodžiu, tokia buvo ilgalaikė šalių praktika.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skola yra padengta ir ginčas yra likęs tik dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant iš to, jog A. M. padarė pavedimą, rugsėjo 13 dienos, didesnei sumai, kadangi šalys nebebendradarbiauja nei su A. M., nei su G. M., manytų, jog tarsi dengia patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pavedimo esmėje tai nenurodyta. Skola yra padengta, prekės yra pristatytos, priimtos, gautos. Sutartis buvo sudaryta su G. M., prekės buvo tiekiamos G. M., o toliau koks buvo vidinis G. M. ir A. M. susitarimas, kaip prekės buvo naudojamos, kaip už jas buvo atsiskaitoma, yra vidiniai jų reikalai. Jei atsakovas mano, jog jis negavo prekių, nes jas gavo jo sūnus, tai yra jų tarpusavio santykiai ir atsakovas visada turės teisę nukreipti reikalavimą dėl patirtų išlaidų, atskira byla į A. M. Užsakymus tiekdavo A. M. ir visa komunikacija vykdavo su juo. Pavedimus atlikdavo A. M., aiškiai nurodydamas, jog moka už G. M. Atsakovo veiksmai pirkimo – pardavimo sandoryje buvo sudarytas susitarimas. Sudarant susitarimą, ieškovė žodžiu buvo informuota, kad ir A. M. egzistuos šiame santykyje, tačiau šalių sprendimas buvo sudaryti sutartį su G. M. ir veikti jo naudai.
Teismo posėdžio metu atsakovo G. M. atstovė, advokatė Rasa Užkuraitienė nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, kadangi nei karto pagal sudarytą prekių pardavimo sutartį, prekių nei užsakė, nei prekių gavo. Atsakovas neturi jokios pareigos, mokėti už minėtas prekes, kadangi sutinkamai su sutarties nuostatomis – 3.2. punktu, užsakymus privalo perduoti tik atsakovo paskirti asmenys raštu arba telefonu. Ieškovė perduodama prekes, kaip ji nurodo tariamai sutuoktinei, nors R. M. nėra atsakovo G. M. sutuoktinė, turėjo pareikalauti ir pasitikslinti, ar minėti asmenys (R. M. ar A. M.) turi teisę veikti G. M. vardu. CK 2.136 numatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo, arba asmuo viršydamas suteiktas teises, sukuria pakeičia ir panaikina teises ir pareigas, atstovaujam tik tuo atveju kai atstovaujamasis pritaria tam sandoriui. Atsakovas prekių paėmimui niekada nepritarė. Prekės atsakovo adresu (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo pristatytos. R. M. gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tai, kad prekes priėmė ne atsakovo sutuoktinė patvirtina pateikta tapatybės kortelė iš kurios matyti, kad parašai yra visiškai skirtingi ir atsakovo sutuoktinė yra R. M., todėl atsakovas mano, kad sutinkamai su CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, atsakovas neturi pareigos mokėti už prekes, kurių negavo. Visą riziką, kam atidavė prekes, prisiėmė ieškovė, kadangi ji nevykdė savo pačios paruoštos sutarties. Sutartį paruošė ieškovė, todėl visos sąlygos minėtoje sutartyje turi būti aiškinamos atsakovo naudai. Sutartyje numatyta, jog prekes ieškovė turi perduoti tik įgaliotiems asmenims. Žodinės įgaliojimo formos nėra numatytos ir įgaliojimas turi būti pateikiamas raštu. Sutartyje pateikiama pagal įgaliotų asmenų sąrašą, tai yra turėjo gauti iš atsakovo įgaliotų asmenų sąrašą arba atskirą įgaliojimą. Ieškovės atstovė pripažįsta, jog tokio įgaliojimo neturi. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus pagal sudarytą sutartį, t. y. ar apmokėjęs už prekes ar pasirašęs, kad prekes gavo. Pareiga įrodyti, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį tenka ieškovei ir ieškovė turi pateikti įrodymus, kad perdavė atsakovui prekes, tačiau tokių įrodymų, kad būtų perduotos prekės, t. y. kad būtų atsakovo parašas, kad jis prekes gavo, arba kaip nurodo atsakovo sutuoktinė, byloje nepateikta, todėl ieškinys yra nepagrįstas, pareikštas netinkamam asmeniui, todėl atmestinas. Atsakovas pagal minėtą sutartį nepadarė nei vieno užsakymo, kadangi rado kitą įmonę, kurioje buvo daug pigiau. A. M. yra atsakovo sūnus, kuris gyvena atskirai, turi atskirą ūkį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, R. M. atsakovo sūnaus A. M. žmona, kuri taip pat negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nėra G. M. šeimos nariai. Atsakovo atstovė mano, jog nuolatinius užsakymus gavo A. M. Atsakovas sudarė sutartį, kadangi galvojo pirkti, tačiau vėliau rado analogiškas prekes pigiau ir pirko iš kitos įmonės. Atsakovas sutarties nenutraukė, paliko tą sutartį, kadangi prekės turėjo būti tiekiamos pagal atskirus užsakymus, nepadarius užsakymų, neatsiranda jokių teisinių santykių. Ieškovas savavališkai tiekė, kitiems asmenims, neįsitikinęs ar A. M. ir R. M. buvo įgalioti asmenys, vien pamatęs tą pačią pavardę. Kodėl A. M. 2021 m. gegužės 17 d. apmokėjo 1 000,00 Eur, paaiškinti negali, kadangi su A. M. nekalbėjo. Iš pateiktų operacijų išrašų, matyti, jog pastoviai buvo mokama ne G. M. Analogiški pavedimai daryti 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. A. M. pastoviai mokėjo ieškovei už jo gautas prekes, todėl laikyti, jog tai yra ieškinio pripažinimas ir patvirtina, kad atsakovas G. M. yra gavęs prekes, prieštarauja pateiktiems įrodymams, kadangi tokia buvo nusistovėjusi tvarka. Tai, kad ieškovė perdavė prekes ne atsakovo įgaliotam asmeniui, pati ieškovė turi priimti riziką. Minėtiems veiksmams atsakovas niekada nepritarė.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovo atstovė, nurodė, kad ieškovė kildina atsakovo pareigą iš to, kad atsakovas pasirašė sutartį, kad jam pagal jo užsakymus, arba jo įgaliotų asmenų bus tiekiama produkcija ir pagal tos sutarties punktą 4.1., būtent pirkėjas už daigus įsipareigoja sumokėti per 30 kalendorinių dienų, nuo prekių perdavimo ir sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovui buvo perduotos prekės. Dar daugiau, ieškovės pateiktas apyvartos žiniaraštis vienareikšmiai patvirtina, kad prekės pagal nurodytas sąskaitas faktūras, nurodomas G. M., įvardyta M. tėtis. Paties ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal sutartį, atsakovui G. M., neatsirado pareiga apmokėti už prekes, perduotas būtent A. M., nes pagal sutarties sąlygas, kurią ruošė ieškovė, visos sutarties sąlygos, sutinkamai su CK 6.193 straipsnio 6 dalimi, yra aiškinamos ieškovės nenaudai, o atsakovo G. M. naudai. Ieškovė pati savo paruoštoje sutartyje nurodė, jog prekės patiekiamos tik pateikus užsakymą, raštu arba raštu ir žodžiu. Užsakymą gali pateikti, tik įgalioti asmenys. Ieškovė nepateikė įgaliojimo, būtent atsakovo, kad atsakovas įgaliojo kitus asmenis pagal minėtą sutartį, užsakyti ir gauti prekes. Sutinkamai CK 2.136 straipsniu, prekių paėmimas, asmens, kurio atsakovas nebuvo įgaliojęs ir kaip matyti iš bylos medžiagos, niekada jam nepritarė, nesukuria jam teisių ir pareigų. CK 2.137 straipsnis numato, kad įgaliojimas turėjo būti rašytinis dokumentas. Pareiga nagrinėjamoje byloje ar ieškovė tinkamai vykdė sutartį, tenka ieškovei ir jai tenka įrodyti, kad M. buvo įgaliojęs, sutinkamai su teisės aktais. Ieškovės aiškinimas, kad A. M. yra sūnus, negali būti pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi minėti asmenys gyvena skirtingose vietovėse ir turi skirtingus ūkius. Visa atsakomybė perdavus prekes ir priėmus užsakymą iš asmens, kuris nebuvo įgaliotas, tenka ieškovei. Ieškovės aiškinimai, kad iš atsakovo turi būti priteista minėta suma ir jo pareiga yra sumokėti vien todėl, kad buvo pasirašyta sutartis, yra visiškai nepagrįsti. Pats sutarties pasirašymas atsakovui nesukuria pareigos mokėti už prekes. Pareiga apmokėti už prekes, kada tas prekes atsakovas būtų gavęs. Už prekes atsiranda pareiga jas gavus, arba sumokėti taip, kaip yra nustatyta sutartyje. Sutartyje nustatyta pareiga mokėti atsiranda tada, kada jos buvo perduotos. Nors atsakovas buvo sudaręs sutartį, tačiau sutartis ieškovės su atsakovu nebuvo vykdoma, o buvo vykdoma su trečiuoju asmeniu A. M. Iš susirašinėjimo, kuris yra pateiktas trečiojo asmens A. M., matyti, kad A. M. 2019 m. buvo sudaręs sutartį su ieškove. Tretysis asmuo yra turėjęs problemų dėl atsiskaitymo pagal sutartį, todėl atsakovo atstovės nuomone, ieškovė elgiasi nesąžiningai bandydama prisiteisti iš kito asmens, kuriam prekės buvo nepateiktos ir kuris prekių negavo. Ieškovė nesąžiningai nurodo aplinkybės, nors pateikia A. M. mokėjimą, tačiau klaidinančiai rašo, jog už prekes apmokėjo atsakovas. Atsakovas susirado kitą pardavėją, kuris analogišką produkciją tiekė pigiau, todėl užsakymų pagal sutartį su ieškove neteikė. Atsakovas sutarties nenutraukė, kadangi jam neteikiant užsakymų, ji yra nevykdoma. Atsakovas nepateikė nei vieno užsakymo, pagal minėtą sutartį. A. M. yra atsakovo sūnus, tačiau turi visiškai atskirus ūkius, minėtas asmuo turi savo šeimą, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėse. Atsakovas nežinojo, kad A. M. ima prekes, jie gyvena atskirai, atskiri ūkiai.
Tretieji asmenys – R. M. ir A. M. teismo posėdžio metu nedalyvavo, jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Preliminarus sprendimas naikintinas. Ieškinys atmestinas.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovė, būdama pardavėja, įsipareigojo pagal atsakovo, t. y. pirkėjo, pateiktus užsakymus tiekti augalų daigus, augalų sėklas, vazonus augalams ir kitus priedus augalų auginimui pirkėjo verslo poreikiams, o atsakovas, t. y. pirkėja įsipareigojo priimti užsakytas prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis (Sutarties 1.1. punktas). Šalių sutarta prekių kaina nurodoma PVM sąskaitose faktūrose (Sutarties 1.3 punktas). Atsakovas už daigus ieškovei įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo ir sąskaitos faktūros pateikimo pirkėjui dienos (Sutarties 4.1 punktas). Ieškovės pateikta 2020 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovui prekių už 484,93 Eur sumą ir pateikė apmokėti nurodytą PVM sąskaitą faktūrą. Remiantis 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė pardavė atsakovui prekių už 2 285,98 Eur sumą bei pateikė apmokėti nurodytą PVM sąskaitą faktūrą. Sąskaitose faktūrose esantys R. M. parašai leidžia spręsti, kad atsakovas minėtose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes yra gavęs. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl jam parduotų prekių arba jam apmokėti pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų mokėtinų sumų, teismui nėra pateikta. Pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas, atsakovas vėliausiai šias sąskaitas faktūras turėjo apmokėti per 30 kalendorinių dienų, atitinkamai iki 2020 kovo 20 d. ir iki 2020 m. gegužės 20 d., tačiau duomenų, jog sąskaitos būtų apmokėtos pilna apimtimi, byloje nėra. Ieškovė, pagal šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.1 punkto nuostatas, t. y. kad neatlikus apmokėjimo nustatytais mokėjimo terminais, pardavėjo pareikalavimu pirkėjas privalo mokėti pardavėjui už kiekvieną uždelstą dieną, iki sueis 15 kalendorinių dienų terminas, 0,05 procento delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos, o jei pirkėjas uždelsia apmokėjimą daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, – 0,1 procento delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, atsakovui per sutartyje nustatytą terminą neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų, paskaičiavo mokėtinus delspinigius – atitinkamai pagal 2020 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už pradelstas 182 dienų 0,1 procento dydžio delspinigius, iš viso – 47,86 Eur ir pagal 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už 182 pradelstas dienas 0,1 procento dydžio delspinigius – 416,05 Eur.
Dėl prekių perdavimo atsakovui.
Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.
Atsakovas kategoriškai neigia gavęs minėtas prekes, nepaisant to, jog jo vardu buvo išrašytos 2020 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) už 484,93 Eur sumą ir 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) už 2 285,98 Eur sumą (el. b. l. 13-14). Minėtose sąskaitose faktūrose nurodoma, kad pirkėjas yra G. M., adresas (duomenys neskelbtini). Prekes nurodytas PVM sąskaitose faktūrose priėmė R. M. Ieškovė nurodė, kad esamu atveju, prekės buvo gautos ir priimtos, ką patvirtina atsakovo sutuoktinės R. M. parašas jose. Taip pat nurodė, jog ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad R. M. turi teisę priimti atsakovui perduodamas prekes, kadangi yra atsakovo sutuoktinė, negana, to prekės buvo perduotos atsakovo sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat, yra pateiktas UAB „Daigelis“ apyvartos žiniaraštis 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, kuriame nurodyta „M. TETIS (G. M.), M. TETIS – 10 300,00 Eur, kuris patvirtina, jog buvo parduota prekių už 10 300,00 Eur. Taip pat, ir operacijų išrašai iš kurių matyti, jog mokėtojas A. M. – 2021 m. vasario 5 d. sumokėjo 1 000,00 Eur (paskirtis: už daigus G. M.), 2021 m. vasario 18 d. sumokėjo 1 000,00 Eur (paskirtis: už daigus G. M.); 2021 m. vasario 19 d. sumokėjo 1 000,00 Eur (paskirtis: už daigus G. M.); 2021 m. gegužės 4 d. sumokėjo 500,00 Eur (paskirtis: už daigus G. M.); 2021 m. gegužės 3 d. sumokėjo 1 000,00 Eur (paskirtis: už daigus G. M.); 2021 m. gegužės 17 d. sumokėjo 1 000,00 Eur (paskirtis: už daigus G. M.). Taip pat, mokėtoja R. M. – 2020 m. liepos 16 d. sumokėjo 1 000,00 Eur (paskirtis už daigus); 2020 m. birželio 5 d. sumokėjo 1 700,00 Eur (paskirtis už daigus); 2020 m. gegužės 5 d. sumokėjo 2 100,00 Eur (paskirtis už daigus). Byloje taip pat, pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp trečiojo asmens A. M. ir ieškovės, iš kurio matyti, jog tretysis asmuo teikė užsakymus ieškovei.
Nors pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė sutartis, tačiau sprendžiant dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo reikšminga, kaip ši sutartis buvo vykdoma, t. y. ar PVM sąskaitose faktūrose nurodyti daiktai (prekės) buvo realiai perduoti pirkėjui atsakovui. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, pardavėjas privalo parduodamą daiktą ne tik perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, bet ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą; tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str., 6.317 str.); taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą; tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Nagrinėjamu atveju nėra aišku ar nurodyti (daiktai) prekės realiai buvo perduoti.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta 2019 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu išrašytos ginčo 2020 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) už 484,93 Eur sumą ir 2020 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) už 2 285,98 Eur sumą. Ieškovė įrodinėja, jog remiantis šia sutartimi ir PVM sąskaitomis faktūromis atsakovui buvo parduoti gėlių daigai. Visgi nagrinėjamu atveju, minėtos PVM sąskaitos faktūros yra pasirašytos R. M., nors pirkėju nurodytas atsakovas G. M., adresas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kur buvo pristatytos prekės. Nors ieškovės atstovė nurodė, jog prekės buvo vežamos sąskaitoje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė, kitų aplinkybių kontekste vertintina kritiškai. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pirkėjo adresas, tačiau kaip nurodė atsakovas jis prekių neužsakinėjo, jų negavo. Priešingai, tretieji asmenys A. M. ir R. M. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prekės buvo pristatomos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo A. M. pateikė susirašinėjimą su ieškove iš kurio matyti, jog buvo atliekami užsakymai ieškovei. Lyginant šio elektroninio laiško turinį ir PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), nurodytas tiektas prekes, matyti, jog užsakyme ir sąskaitoje nurodytos prekės sutampa, kas patvirtina, jog būtent tretysis asmuo A. M. užsakė minėtas prekes. Nors tiesioginių duomenų, apie tai, kas užsakė prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), nėra, tačiau atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, jog atsakovas neigia apskritai daręs užsakymus ar gavęs prekes, į tai, jog tretysis asmuo A. M. patvirtino, jog prekes pagal pateiktus UAB „Daigelis“ užsakymus gaudavo jis ir R. M., į tai, jog ant minėtų PVM sąskaitų faktūrų yra R. M. parašas, patvirtinantis prekių gavimo faktą, labiau tikėtina, jog būtent tretieji asmenys iniciavo prekių gavimą ir jas priėmė. Vien tai, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina aplinkybės, jog prekės buvo pristatytos būtent tuo adresu ir perduotos būtent atsakovui G. M. Juolab, šias aplinkybes paneigia, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir ieškovės atstovės paaiškinimai, jog atsakovo veiksmai pirkimo – pardavimo sandoryje buvo tik tai, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas.
Šalys neginčija, kad mokėjimus už prekes atliko A. M., tačiau ieškovės teigimu, tai sutartis buvo sudaryta su G. M., prekės buvo tiekiamos G. M., o koks buvo vidinis G. M. ir A. M. susitarimas, kaip prekės buvo naudojamos, kaip už jas buvo atsiskaitoma, yra vidiniai jų reikalai. Teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais. Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad prekių užsakymus atlikdavo trečiasis asmuo A. M., o visi pavedimai pagal minėtą sutartį buvo atlikti trečiųjų asmenų – A. M. ir R. M. Akcentuotina ir tai, jog mokėjimo paskirtyse dažniausiai buvo nurodoma, t. y: „paskirtis: už daigus G. M.“. Teismo vertinimu, tokia mokėjimo paskirtis buvo nurodyta siekiant identifikuoti sutartį pagal kurią mokama, tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog prekių gavėjas buvo būtent atsakovas G. M.
Kaip jau minėta, ieškovė byloje neįrodė, jog prekės buvo perduotos atsakovui. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005). Atsižvelgiant į tai, jog PVM sąskaitose faktūrose užfiksuota, kad prekes gavo ir tai savo parašu patvirtino R. M., taip pat į tai, jog tretieji asmenys – A. M. ir R. M. patvirtino, jog prekes pagal pateiktus UAB „Daigelis“ užsakymus gaudavo jie, leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, jog ne atsakovas, o tretieji asmenys buvo prekių gavėjai.
Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovas realiai užsakė PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes ir jos realiai buvo perduotos atsakovui.
Vadovaujantis materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis tinkamą prievolių vykdymą ir sutartinę atsakomybę, reikia nustatyti šalių teisinių santykių pobūdį, sutartimi prisiimtas teises ir pareigas, bei faktines aplinkybes apie tų teisių ir pareigų vykdymą. Vien fakto, kad buvo sudaryta rašytinė sutartis ir viena šalis kitai išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, o antroji šalis jos neapmokėjo, nereiškia, kad pirmoji turi pagrįstą ir galiojančią reikalavimo teisę, o antroji – atitinkamą vykdytiną piniginę prievolę. Teismas pažymi, kad PVM sąskaita-faktūra galėtų būti laikoma pakankamu įrodymu patvirtinančiu atsakovo prievolę sumokėti už prekes sulygtą kainą, tik tuo atveju, jeigu ji būtų pasirašyta atsakovo arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju minėtos PVM sąskaitos faktūros, pasirašytos R. M., patvirtina trečiųjų asmenų dėstomus argumentus, jog prekes gavo ir naudojo būtent jie, o ne atsakovas.
Pažymėtina tai, kad kiekvieną pirkimo-pardavimo atvejį būtina vertinti individuliai ir tik tada spręsti ar buvo konkrečią dieną, pagal konkrečią sąskaitą – faktūrą susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai dėl kiekvienoje sąskaitoje nurodytų prekių pardavimo atsakovui, ir ar jai pagal kiekvieną pirkimo - pardavimo sandorį atitinkamos prekės buvo realiai perduotos (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovas gavo prekes, todėl jam atsiranda pareiga mokėti pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras.
Akivaizdu, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir kilus teisme ginčui dėl prekių pagal konkrečią sąskaitą-faktūrą neperdavimo pirkėjui, pardavimo faktą galinčių patvirtinti dokumentų (krovinio gabenimo važtaraščių, čekių, kvitų, sąskaitų-faktūrų ir t.t.) patikimumas negali kelti abejonių. Visos abejonės dėl netinkamo dokumentų įforminimo vertinamos šiuo atveju pirkėjo, t. y. atsakovo naudai. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad būtent daiktų pardavėjui (ieškovei) pirmiausiai tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad pirkimo - pardavimo sandoris yra įvykęs, t. y. buvo sudarytas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tik įrodžius pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktą jau gali būti vertinama, ar pirkėjas savo priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes – įvykdė laiku ir tinkamai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog labiau tikėtina, kad šioje byloje pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės, todėl darytina išvada, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.
Įstatymas numato, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, o taip pat rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tokiu bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Teismas, netgi įgyvendindamas Civilinio proceso kodekso 45 straipsnyje numatytą pareigą, turi išlikti objektyvus ir nešališkas abiejų ginčo šalių atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso 17, 21 straipsniai), todėl teismas neprivalo primygtinai siūlyti tokį pakeitimą, reikšti savo išankstinę poziciją dėl atsakovo tinkamumo ar netinkamumo, o privalo tik išaiškinti šią ieškovo teisę.
Šioje byloje ieškovė prašymo pakeisti atsakovą kita šalimi nereiškė, teismo posėdžio metu, išsakė poziciją, jog mano, kad atsakovas yra tinkamas (2021 m. rugsėjo 16 d. garso įrašo 5:30 min – 6:00 min).
Dėl bylos procesinės baigties.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismui priėmus ieškinio atsisakymą, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kadangi jog jau po civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės A. M. atliko ieškovei du mokėjimus 2021 m. liepos 28 d. mokėjimu pervesta – 1 200 EUR suma (paskirtis „už daigus G. M.“); 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimu pervesta – 1 349 EUR suma (paskirtis „už daigus“). Nurodė, jog, atsakovas pilnai apmokėjo skolą, dėl kurios priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą šioje civilinėje byloje nagrinėjamu ieškiniu, todėl atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2 548,93 EUR skolos priteisimo iš atsakovo (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovei ieškinio reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Taip pat, pažymėjo, jog atsakovas G. M. akivaizdžiai bei ženkliai praleido prievolės įvykdymo terminą ir skolos apmokėjimo faktas pagrindžia, jog ieškovė laiku bei tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus atsakovui, ieškovės reikalavimas buvo pagrįstas, ieškovės procesinis elgesys pareiškiant ieškinį buvo tinkamas, todėl ieškovė toliau palaiko 2021 m. gegužės 14 d. ieškinio reikalavimus dėl 463,91 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Nepaisant to, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Todėl esant šioms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas nuo reikalavimų priteisti 2 548,93 Eur skolą priimtinas, o civilinė bylos dalis dėl šių reikalavimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje likęs ginčas yra dėl 463,91 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Teismui konstatavus, jog šioje byloje pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės, preliminarus sprendimas dalyje dėl 463,91 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo naikintinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas) ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų dėl 2 548,93 Eur skolos priteisimo iš atsakovo, toje dalyje nutraukiant civilinę bylą ir atmetus ieškinį likusioje dalyje bei panaikinus likusią preliminaraus sprendimo dalį, byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui.
Byloje pateiktas atsakovo atstovės prašymas priteisti 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Prašyme nurodyta, jog išlaidas sudaro: konsultacija – 100,00 Eur, prieštaravimo parengimas – 350,00 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 30,00 Eur; procesinių prašymų 2021 m. liepos 23 d. ir 2021 m. liepos 27 d. patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 60 Eur, pasiruošimas ir dalyvavimas 2021 m. liepos 20 d. posėdyje – 200,00 Eur (2 val. po 100 Eur), bei dalyvavimas ir pasiruošimas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžiui (1 val. 100 Eur). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl ieškinį atmetus, šios atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 424 ir 428 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daigelis“ ieškinio atsakovui G. M. reikalavimą dėl 2 548,93 Eur skolos priteisimo atsisakymą priimti ir civilinės bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukti, o ieškinį kitoje dalyje – dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo – atmesti.
Priteisti atsakovui G. M. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daigelis“, įmonės kodas 302648059, 840,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daigelis“, įmonės kodas 302648059, valstybei, 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) pašto išlaidas. Išaiškinti ieškovei, kad pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.