- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- T-603-298/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40773-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
- 2.5.12Nuteisto asmens atleidimo nuo bausmės atlikimo arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, arba bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, arba įspėjimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimo panaikinimo tvarka (BPK 358 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Francui Rutkovskiui, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Jelenai Uzarevičienei, nuteistajam R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programose, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,
neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 190,53 eurų turtinę žalą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. B., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. B..
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) siūlo nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi pastarasis vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamąsias poveikio priemones ir Probacijos tarnybos nustatytas sąlygas.
Nuteistasis į teikimo nagrinėjimą atvyko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mama vartojo alkoholį dėl to, kad mirė močiutė. Pripažįsta, kad pažeidė įpareigojimą, kuriuo jam buvo uždrausta bendrauti su ja. Pažadėjo atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai per pora savaičių. Nori spręsti problemą dėl alkoholio vartojimo, pažadėjo užsikoduoti. Negalėjo lankyti jam paskirtų programų dėl to, kad dirbo. Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje.
Prokurorė siūlo teikimą tenkinti, nes nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėja jam paskirtus įpareigojimus, šiuo metu jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas rodo, kad nuteistasis nesikeičia.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Tai reiškia, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios, jog baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis nebus pasiekti probacijos tikslai. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
Iš Probacijos tarnybos teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad priežiūros laikotarpiu nuteistasis nesilaikė jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. R. B. patikrinimų metu namuose buvo randamas neblaivus, 2019 m. balandžio 24 d. jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, 2019 m. rugpjūčio 27 d. – 0,46 promilių neblaivumas, 2019 m. rugsėjo 24 d. – 0,49 promilių neblaivumas, 2019 m. rugsėjo 25 d. – 2,59 promilių neblaivumas. R. B. neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus, paaiškino, kad alkoholį vartoja tikslu nusiraminti. R. B. buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, numatytos priemonės, asmuo nusiųstas į priklausomybių konsultacijas pas Probacijos tarnybos specialistus ir įpareigotas tęsti konsultacijas Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre sprendžiant alkoholio vartojimo problemą bei nusiųstas dalyvauti motyvacinėje elgesio keitimo programoje. Nors asmuo 2018 m. gruodžio 12 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. dalyvavo elgesio pataisos programose ir 2018 m. gruodžio 31 d. atvyko į Probacijos tarnybos priklausomybių konsultaciją, tačiau R. B. neatvykdavo į grupinius susitikimus dėl priklausomybių konsultacijų, nesilanko Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre bei nepradėjo atlyginti turtinės žalos. R. B. atvykęs į Probacijos tarnybą pateisinamų priežasčių dėl probacijos sąlygų pažeidimo nepateikė, už tai buvo įspėtas, jam numatyta spręsti turtinės žalos atlyginimo problemą ir iš gaunamų pajamų atlyginti žalą, kadangi jis dirba pavienius darbus, taip pat įpareigotas iki 2019 m. rugsėjo 3 d. nuvykti konsultacijai į Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centrą, tačiau ir toliau nevykdė probacijos sąlygų. Teikimą nagrinėjantis teismas pažymi, kad po pirmo įpareigojimo – atlyginti turtinę žalą pažeidimo, nuteistasis buvo įspėtas apie galimas pasekmes, galimą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, tačiau jis ir toliau nuosekliai bei sistemingai pažeidinėjo teismo paskirtą įpareigojimą, kas rodo jo atsainų požiūrį į paskirtus draudimus ir įpareigojimus. Teikimą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jau praėjo daugiau kaip vieneri metai, tačiau nuteistasis dar nepradėjo vykdyti teismo paskirto įpareigojimo – atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Iki šiol neįsidarbino, legalaus pragyvenimo šaltinio neįgijo. Svarbu akcentuoti ir tai, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieš tą pačią nukentėjusiąją – motiną T. B., kai tuo tarpu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. B., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. B.. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, šią nusikalstamą veiką nuteistasis galimai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinį nusižengimą.
Kartu teismas pažymi, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326-303/2018, Nr. 2K-258-222/2018, Nr. 2K-385-942/2017). Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. nededa jokių pastangų teismo įpareigojimams vykdyti. Probacijos tarnyba bausmės vykdymo atidėjimo metu teikė nuteistajam socialines paslaugas, jis buvo nukreiptas konsultacijoms sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, tačiau nuteistasis siūlomų paslaugų atsisakė, į konsultaciją nenuvyko.
Teismo vertinimu, visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, būdamas supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis bei nustatytų draudimų ir įpareigojimų nevykdymo pasekmėmis, būdamas ne kartą įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nedėjo jokių pastangų vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamąsias poveikio priemones – dalyvauti elgesio pataisos programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 190,53 eurų turtinę žalą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. B., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. B.. Svarbu akcentuoti tai, kad Probacijos tarnyba, vykdydama nuteistojo priežiūrą, teikė nuteistajam socialines paslaugas. Pagal teismui pateiktą medžiagą galima daryti išvadą, kad nuteistasis R. B. į Probacijos tarnybos įspėjimus nereaguoja, toliau nevykdo paskirtų įpareigojimų, kas rodo jo atsainų ir neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus įpareigojimus, jam ir visuomenei formuoja nebaudžiamumo nuotaikas. Įvertinęs nuteistojo elgesį ignoruojant teismo paskirtus įpareigojimus, teismas daro išvadą, kad tik realus bausmės atlikimas gali padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,
nutarė:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.
Panaikinti R. B. 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią pagal šią nutartį skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.