Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) atstovei Raimondai Kazlauskienei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. K., jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui bei jo įstatyminei atstovei motinai R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Probacijos tarnybos teikimą dėl D. K. auklėjamojo poveikio priemonių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma D. K. paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę pakeisti bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone arba paskirti antrą auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Nurodoma, kad D. K. vengia vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą mokytis, jis nuo 2018-09-21 įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus duomenų registrą, jis privalo 6 mėnesius vykdyti du įpareigojimus: mokytis ir būti namuose nuo 22 iki 6 val. (bausmės pabaiga 2019-03-16). Per kontroliavimo laikotarpį (iki 2019-01-07) jis nėra padaręs administracinių nusižengimų, nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. 2018-10-01 nuteistasis buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių, nes 2018-10-01 į (duomenys neskelbtini), kurios 6 klasėje (paliktas kurso kartojimui) mokosi, nenuvyko. Paaiškino, kad tą dieną pavėlavo į autobusą, todėl nenuėjo į mokyklą, pasižada ateityje ją lankyti. 2018-10-03 jis ir vėl įspėjamas dėl galimų teisinių pasekmių, nes 2018-10-01 nebuvo namuose nuo 22 iki 6 val. (2018-10-02 dienos metu buvo apsilankyta nuteistojo gyvenamojoje vietoje, motina pranešė, kad sūnus 2018-10-01 nuo 22 iki 6 val. namuose nebuvo, nes buvo išėjęs pas draugus), 2018-10-02 23 val. 57 min. namuose nerastas, į mokyklą nei spalio 2, nei 3 dienomis nėjo. Pasiaiškinime nurodė, kad neprisimena kur buvo 2018-10-01 nuo 22 iki 6 val., 2018-10-02 po 22 val. buvo pas draugą. Į mokyklą neina, nes laiku nepasikelia. Nurodoma, kad D. V. ir paauglių dienos centro nelanko, pas psichologę taip pat nesilanko. Motinos atžvilgiu elgiasi agresyviai. Jeigu į mokykla nueina, tai neturi su savimi reikalingų mokymosi procesui priemonių, pamokų metu žaidžia telefonu. D. iki 2018-10-15 pagal jam sudarytą priežiūros planą, privalėjo atvykti pokalbiui į probacijos tarnybą ir atsiskaityti kaip vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau neatvyko, nors 2018-10-15 pasibaigus teismo posėdžiui jam buvo priminta apie atvykimą, D. K. atsakė, kad dabar neturi laiko, eina į treniruotę ir į Probacijos tarnybą ateis vėliau. 2019-01-07 atvykęs į probacijos tarnybą D. K. paaiškino, kad po žiemos atostogų mokyklos nelankė, nes buvo susimaišęs dienose ir galvojo, kad vis dar yra atostogos. Sausio 7 d. buvo tik vienoje pamokoje, nes buvo nesusidėjęs knygų.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą, prašė jį tenkinti, t. y. siūlė D. K. paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę pakeisti bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone arba paskirti antrą auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė skirti poveikio priemonę įspėjimą bei dar vieną papildomą įpareigojimą – įpareigoti dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse, tačiau nesutiko su teikimu pakeisti elgesio apribojimą kita priemone, kai paskirtoji yra viena iš griežtesnių priemonių. Nurodė, kad atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. paskirti du įpareigojimai: būti namuose ir mokytis. Iš tikrųjų ir įpareigojimas būti namuose buvo pažeistas, pažeidimų buvo padaryta, pora atvejų buvo nustatyta 2018 m. spalio mėnesį, vėliau nebuvo nustatyta, kad šį įpareigojimą jis pažeidinėtų. Vykdant įpareigojimą mokytis kyla sunkumų. Jau vieną kartą buvo dėl to teiktas teikimas, tada pasižadėjo, kad tikrai lankys. Pagal pateiktus duomenis, 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį dėl mokslo pastabų nebuvo pateikta, o sausio mėnesį vėl nelanko, neišbūna visų pamokų, būna nepasiruošęs, pamokų metu klausosi ausinukų, nesimoko, nevykdo užduočių, neklauso mokytojų.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu R. S. šeimoje auga tik vienas vaikas – D.. Šeimoje yra pokyčių, motinos draugas šiuo metu dirba užsienyje, namuose yra atliktas remontas, motinos ir D. santykiai yra pagerėję. 2019-01-17 šeimos atvejo vadybos posėdyje dalyvavusi vaikų dienos centro „Svajonė“ vadovė nurodė, kad D. pradėjo lankyti vaikų dienos centrą, tačiau jam labai sunku ruošti pamokas, jis taip pat keletą kartų buvo pas psichologę.

Nepilnamečio D. K. motina R. S. teismo posėdžio metu nurodė žinanti apie tai kaip sūnus lanko mokyklą, 2019-01-24 buvo su juo nuvažiavusi į mokyklą, kalbėjosi su psichologe, su auklėtoja nebendravo, nėra buvusi susirinkimuose. Dabar su sūnumi jau beveik 3 mėnesius santykiai yra labai geri, ji dabar nebevartoja alkoholio, kalbasi su sūnumi kiekvieną dieną, jam yra išaiškinta išsilavinimo svarba, jis tai supranta.

D. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad kartais nenueina į mokyklą, nes nesusideda pamokų, kai nesusideda, tada neina, nes jei nueina, tada rašo pastabas. Jis visada ryte dedasi knygas. Pripažino, kad nelabai gerai elgiasi, supranta, kad gali būti blogiau, supranta ir vykdo įpareigojimą būti namuose nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto. Dabar jau nesunku ryte keltis, nes anksčiau eina miegoti, anksčiau vėlai eidavo, nes žiūrėdavo filmus. 2019 m. sausio pradžioje nebuvo mokykloje, nes vėmė visą savaitę, lankėsi pas gydytojus. Yra paliktas kartoti 6 klasės kursą dėl mokyklos nelankymo. 2019-01-24 kalbėjo su organizacijos Caritas atstove, ji sakė, kad padės pasitaisyti tose pamokose, kurias yra praleidęs. Teismo posėdžio pažadėjo stengtis išsitaisyti pamokas ir pereiti į kitą klasę.

D. K. gynėjas teismo posėdžio metu prašė neskirti įspėjimo, kadangi tai netikslinga, neprieštaravo dėl įpareigojimo dalyvauti papildomoje programoje skyrimo, nurodė, kad tokio pobūdžio teikimas svarstomas jau ne pirmą kartą teisme, bet po praėjusio teikimo yra ir teigiamų pokyčių. Šiuo metu nepakankamai vykdomas įpareigojimas mokytis, tačiau šį įpareigojimą įvykdyti yra pakankamai sudėtinga, nenoras lankyti pamokas gali būti paaiškinamas tinkamo pasiruošimo trūkumu, spragomis mokymosi procese, žiniose. Gynėjas atkreipė dėmesį, kad savo elgesiu D. rodo, jog po truputį keičiasi, keičiasi ir jo nusiteikimas. Jis pats sako, kad vis dėlto nori mokytis toliau ir baigti mokyklą, įsipareigoja toliau mokytis. Dalyvavimas socialinio ugdymo priemonėse, kurias jis jau lanko, daro jam teigiamą poveikį.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Skirtinas papildomas įpareigojimas.

Nustatyta, kad nepilnametis D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) 2018-09-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi pripažintas kartu su kitu asmeniu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (plėšimą: 2018-03-29 Varėnos mieste iš nukentėjusiosios rankos, prie tai ją pargriovę, ištraukė jos rankinę) bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22 iki 6 val. Bausmės pabaiga 2019-03-16.

Formaliuoju požiūriu yra pagrindas tenkinti teikimą, t. y. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Nustatyta, kad šiuo atveju nepilnamečiui D. K. yra paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas su dviem įpareigojimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatyti atvejai kai įpareigojimas mokytis nebuvo tinkamai vykdomas, o dėl to jis buvo jau du kartus (įpareigojimų vykdymo procese) įspėtas, teismui yra pateiktas atitinkamo turinio teikimas, todėl formaliai teismas galėtų pakeisti vieną poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Vis dėlto, teismas, visapusiškai atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigojimų skyrimo ir vykdymo tikslus, į D. K. teigiamus elgesio pokyčius, besikeičiantį jo pačio suvokimą, į tai, kad netgi elgesio svarstymas teismo posėdyje, pasirengimas posėdžiui jau padeda siekti teigiamų pokyčių, į naujos, dar griežtesnės (pačios griežčiausios auklėjamojo poveikio priemonės) skyrimo netikslingumą, nesant teisinės logikos už pažeidimus skirti švelnesnę priemonę, šiuo atveju atmeta Probacijos tarnybos teikimą dalyje dėl priemonių keitimo iš vienos į kitą.

Pažymėtina, kad šiuo atveju įspėjimas D. K. 2018-09-05 nutartimi nebuvo paskirtas kaip jo padaryto nusikaltimo pasekmė (netinkamo elgesio neigiamas įvertinimas), todėl bet koks įspėjimas šiame teisiniame etape turi būti suprantamas ne kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta auklėjamojo poveikio priemonės rūšis, o kaip Probacijos tarnybos skirtas įspėjimas įpareigojimų vykdymo procese, kuriuos vykdant taikytina analogija bausmių vykdymo procesui. Atitinkamai, kai nepilnamečiui D. K. yra paskirta viena (ne dvi ar trys) auklėjamojo poveikio priemonės, jam įsiteisėjusia 2018-09-05 nutartimi neskirtas atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, todėl nėra ir ateityje (pagal 2018-03-29 įvykdytą plėšimą) nebus juridinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta ir galimybė keisti vienas auklėjamojo poveikio priemones kitomis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Atsižvelgiant į įspėjimo, kuris gali būti dvejopo pobūdžio: skirtas teismo arba Probacijos tarnybos, į tai, kad jis net negalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių ir dabartiniame etape (vykdymo proceso eigoje) teismo net negali būti skiriamas, teikimas dalyje dėl įspėjimo visiškai atmetamas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu teikimu, kuriame prašoma skirti ir įspėjimą, aukščiau išdėstytais motyvais bei pagal esamą teisinį reglamentavimą, negalima sukurti tam tikro teisinio pagrindo vėliau skirti atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Byloje iškilo klausimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto įpareigojimo (dalyvavimo valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse) skyrimo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į prokurorės prašymą, į tai, kad D. K. ir be rašytinio įpareigojimo lanko vaikų dienos centrą „Svajonė“ ir lankymasis centre, bendravimas su ten esančiais žmonėmis daro jam teigiamą poveikį, teismas, padėdamas siekti tolimesnių gerų pokyčių, skiria šį papildomą įpareigojimą. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojai neturėtų apsiriboti tik Probacijos tarnybos informavimu apie nelankomą mokyklą ar D. K. netinkamą elgesį, bet ir padėti jam tinkamai elgtis, atsižvelgiant į tai, jog asmens byloje yra fiksuoti atvejai, kad jis ramiai dirbo visą pamoką, išeidamas atsisveikino su mokytoja. Matyti, kad D. K. daugeliu atvejų stipriai įtakoja įvairūs aplinkos faktoriai, kartais suaugusiųjų netinkama reakcija ar formalus požiūris (pastabų rašymas ir panašiai). D. K. turėtų stengtis paklusti nustatytai tvarkai, ir ne tik mokykloje (kviečiamas atvykti į Probacijos tarnybą ir panašiai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82-89 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

tenkinti teikimą iš dalies.

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tęsti auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo su įpareigojimais: mokytis ir būti namuose nuo 22 iki 6 val., vykdymą. Prie esamų įpareigojimų paskirti papildomą įpareigojimą: D. K. elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigoti lankyti Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapijos ,,Carito“ vaikų ir paauglių dienos centrą ,,Svajonė“, esantį Varėnoje, M. K. Čiurlionio g. 61A (vadovė Dalia Višinskienė).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.