- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-1622-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23640-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl mokesčių permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos dėl 6 243,28 Eur mokesčių permokos priteisimo. Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. birželio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu persiųsti bylos Nr. e2-30271-905/2017 procesinę medžiagą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.2017 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas rezoliucija atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą, nurodydamas, kad prireikus dėl bylos medžiagos pateikimo-persiuntimo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, o ne dalyvaujantys byloje asmenys.2017 m. kovo 15 d. ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. d. nutartimi atsisakė ieškovo atskirąjį skundą priimti. Teismas konstatavo, kad nurodyta rezoliucija neužkerta galimybės tolesnei bylos (-ų) eigai, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) tiesiogiai nenumatyta, kad teisėjo rezoliucijos, kaip tokios, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu.Teismas pakartotinai išaiškino ieškovui, kad, jeigu teismui reikalinga kito teismo turima medžiaga (byla), tai būtent pats teismas ir pareikalauja šią medžiagą (bylą) pateikti, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra gavęs jokio kito teismo prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-30271-905/2017 išreikalavimo ar persiuntimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo atskirąjį skundą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas privalėjo persiųsti bylos medžiagą, nes tokį prašymą ieškovas pateikė 2018 m. vasario 12 d. ir tokią nutartį yra priėmęs ir Vilniaus apygardos teismas. Teisėjas nepriėmė nutarties, o tik rezoliuciją. Teisėjas privalėjo ieškovo prašymą su byla perduoti aukštesniam pagal rangą teisininkui, tačiau to neatliko, pažeisdamas ieškovo procesines teises, bei peržengdamas savo įgaliojimų ribas. Toks teisėjo neveikimas, ieškovo nuomone, yra skųstinas Teisėjų tarybai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Taip pat, tam tikrais atvejai procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija (CPK 290 straipsnio 5 dalis). CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskundžiama apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo: 1) kai CPK numato tokį atvejį (kitaip tariant, kai CPK normos tiesiogiai nurodo apie nutarties tam tikru klausimu apskundimą); 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. CPK 290 straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjo rezoliucijos neskundžiamos. Nagrinėjamu atveju ieškovas skundė 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją, kuria buvo atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl bylos medžiagos persiuntimo kitam teismui. Kaip jau buvo minėta, teisėjo rezoliucija yra neskundžiama, tačiau šiuo atveju vertinant tai, jei teismas būtų priėmęs nutartį (vietoje rezoliucijos), kas pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį yra leistina, nesutiktina su apelianto argumentu, jog netenkinus jo prašymo jam buvo užkirsta tolimesnė bylos eiga. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. e2-30271-905/2017 yra apskritai užbaigta, kadangi ieškovo ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl šioje byloje jam nebuvo užkirsta tolimesnė jos eiga, o tai, kad teismas netenkina ieškovo prašymo dėl bylos persiuntimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nereiškia, jog ieškovui užkertama galimybė pačiam kreiptis į administracinį teismą su skundu, kadangi tokia teisė iš jo nebuvo atimta (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį nepakeistą ir nenurodė, kaip teigia apeliantas, kad pirmosios instancijos teismas turėtų pats persiųsti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog teisminės bylos medžiagos pateikimo-persiuntimo sprendžia ne byloje dalyvaujantys asmenys, o būtent bylą nagrinėjantys teismai. Be to, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi buvo atsisakyta ieškinį priimti ir jį grąžinti ieškovui, o ne nuspręsta bylą persiųsti kitam teismui, todėl šiuo atveju apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 34 straipsnio 3 dalimi. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nagrinėjamu atveju šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 314 punkto nuostatas, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo V. J. atskirąjį skundą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.