- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 1-42-519/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00064-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas už įvairias nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 21straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2013-12-19 įstatymo Nr. XII-702, įsigaliojusio 2014-01-07, redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. Ž. bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis, siekdamas įteisinti kitų nenustatytų asmenų turtą (pinigus), žinodamas, kad jie bus įgyti nusikalstamu būdu, 2014 m. sausio-vasario mėnesiais rengėsi atlikti su tais pinigais susijusias finansines operacijas, tačiau šio nusikaltimo negalėjo įvykdyti dėl nuo jo ir kitų bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent:
1.1. K. Ž., ne vėliau kaip 2014 m. sausio mėn. pradžioje (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas), veikdamas (duomenys neskelbtini) mieste, susitarė su nenustatytais asmenimis surasti kitą asmenį, turintį veikiančią banko sąskaitą, kuria pasinaudojant būtų galima legalizuoti kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytus pinigus, t. y. surasti ir įkalbėti kitą asmenį perduoti savo asmens ir banko sąskaitos duomenis, pakankamus piniginių lėšų pervedimui į jo sąskaitą atlikti, o į šio asmens sąskaitą neteisėtai pervedus kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytus pinigus, juos paimti grynaisiais pinigais ir perduoti kitiems jų nurodytiems asmenims, t. y. legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą.
1.2. Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą su nenustatytais asmenimis dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, K. Ž. 2014 m. sausio mėn. pradžioje (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas) R. G. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įkalbėjo R. G., kad ji leis į jos sąskaitą banke kitiems asmenims pervesti lėšas, nurodydamas, kad į ją jo (K. Ž.) draugas perves pinigus už parduotą automobilį, taip nuslėpdamas nuo jos šių lėšų nusikalstamą kilmę ir susitarė su ja, kad pastaroji atliks su jais finansines operacijas, t. y. ji perduos savo asmens ir banko sąskaitos duomenis, pakankamus piniginių lėšų pervedimui į jos sąskaitą atlikti, perduos jam prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės paskyros duomenis bei leis tikrinti jos banko sąskaitą ir, į ją gavusi kitų asmenų pervestus pinigus, juos banko padalinyje paims grynaisiais pinigais ir perduos juos jam – K. Ž..
1.3. R. G., nesuprasdama, kad tokiais savo veiksmais įteisins kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytą turtą, tokiu būdu nesuvokdama jos atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, 2014 m. sausio mėn. pradžioje (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas) Šiaulių mieste, jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), perdavė K. Ž. savo asmens duomenis (vardą, pavardę) ir sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ banke numerį Nr. (duomenys neskelbtini), o šis šiuos duomenis perdavė kitiems nenustatytiems asmenims bei suteikė jiems leidimą pasinaudoti R. G. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyros duomenimis.
1.4. 2014 m. sausio 31 d. nenustatyti asmenys, siekdami panaudojant nenustatytą kompiuterinę techniką ir programinę įrangą sukčiavimo būdu užvaldyti svetimus pinigus ir juos legalizuoti per R. G. sąskaitą, per nenustatytą interneto prieigą, neteisėtai perėmė svetimus - AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės bankininkystės vartotojo V. V. elektroninės bankininkystės paskyros AB „(duomenys neskelbtini)“ banke vartotojo nuolatinį slaptažodį ir naudotojo ID bei sesijos identifikavimo kodus, pažeisdami banko informacinės sistemos apsaugos priemones neteisėtai, prisistatydami teisėtu naudotoju prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko tarnybinėje stotyje esančios V. V. elektroninės bankininkystės vartotojo paskyros, suformavo mokėjimo pavedimą pervesti 20 717 Lt sumą iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) į R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke ir taip pasikėsino sukčiavimo būdu įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ banko interneto apsaugos sistema užblokavo neteisėtai inicijuotą finansinę operaciją.
1.5. Savo ruožtu K. Ž., tikslu patikrinti R. G. sąskaitą, ar į ją jau pervesti kitų asmenų nusikalstamu būdu įgyti pinigai, veikdamas kartu su R. G., jai nesuvokiant nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio 2014 m. sausio 31 d. nuo 07 val. 08 min. iki 21 val. 38 min. – 15 kartų; 2014 m. vasario 1 d. nuo 10 val. 18 min. iki 14 val. 48 min. – 6 kartus; 2014 m. vasario 2 d. 13 val. 27 min. – vieną kartą; 2014 m. vasario 3 d. nuo 10 val. 24 min. iki 19 val. 49 min. – 7 kartus; 2014 m. vasario 4 d. 12 val. 16 min., 19 val. 26 min. ir 20 val. 08 min. – 3 kartus; 2014 m. vasario 5 d. 12 val. 47 min., 13 val. 24 min., 15 val. 23 min. – 3 kartus; 2014 m. vasario 6 d. 14 val. 49 min. – vieną kartą iš R. G. kompiuterio, adresu: (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 3 d. 20 val. 04 min. vieną kartą iš G. B. kompiuterio, adresu: (duomenys neskelbtini), internetu prisijungė prie R. G. elektroninės bankininkystės paskyros AB (duomenys neskelbtini) banke ir tikrino sąskaitos likutį.
1.6. K. Ž. perdavė nenustatytiems bendrininkams prisijungimo prie R. G. elektroninės bankininkystės paskyros duomenis, kurie 2014 m. vasario 3 d. 13 val. 30 min. nuotoliniu būdu per nenustatytą JAV įrengtą kompiuterį, 2014 m. vasario 4 d. 14 val. 29 min. nuotoliniu būdu per M. S. kompiuterį, įrengtą, adresu: (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. vasario 4 d. 19 val. 00 min. nuotoliniu būdu per E. R. kompiuterį, įrengtą, adresu: (duomenys neskelbtini), internetu prisijungė prie R. G. elektroninės bankininkystės paskyros.
1.7. 2014-01-31 11 val. 36 min. K. Ž. kartu su R. G. atvyko į AB banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur R. G., vykdydama jo nurodymus, patikrino sąskaitos likutį.
1.8. 2014 m. vasario 1 d. K. Ž. nurodė R. G. bankomate patikrinti sąskaitos likutį. R. G., vykdydama jo – K. Ž. nurodymą 2014 m. vasario 1 d. 15 val. 30 min. ir 2014 m. vasario 3 d. 11 val. 34 min. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodama jai išduotą banko mokėjimo kortelę tikrino su šia kortele susietą savo banko sąskaitą, tačiau ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims sukčiavimo būdu nepavykus į R. G. sąskaitą pervesti nusikalstamu būdu gautų pinigų dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ banko veiksmų, blokavusių neteisėtą pinigų pervedimą, R. G. šių lėšų į savo sąskaitą negavo ir tuo pačiu neturėjo galimybės jų išgryninti ir taip juos įteisinti dėl nuo jo, K. Ž., ir kitų bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių.
1.6. Taigi, K. Ž., bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis, įkalbėjęs R. G. leisti į jos sąskaitą kitiems asmenims pervesti lėšas, nuslėpdamas nuo jos šių lėšų nusikalstamą kilmę ir tokiu būdu pasinaudodamas kito asmens (R. G.), nesupratusio savo veiksmų nusikalstamų pasekmių, pagalba ir veikimu, rengėsi legalizuoti kitų asmenų nusikalstamu būdu siektą įgyti turtą – V. V. priklausančius pinigus, laikytus jo sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini)“ banke – 20 717 Lt. (kas atitinka 6000 Eur sumą), tačiau šio nusikaltimo negalėjo įvykdyti dėl nuo jo, K. Ž., ir kitų bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių.
2. Kaltinamasis K. Ž. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai, dėl savo veiksmų labai gailisi, nori duoti parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos ir prašo bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka netiriant kitų įrodymų.
2.1. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis K. Ž. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai. 2014 metais, kai buvo laisvėje bendravo su vienu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“ iš pataisos namų ir jis paprašė duoti sąskaitą pinigų pervedimui. Kur susipažino su šiuo asmeniu – tiksliai nepamena, tačiau greičiausiai kalėjime atlikdamas ankstesnę bausmę. Tuo metu, kai su juo susiekė „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo laisvėje. „(duomenys neskelbtini)“ pats jį susirado, sakė, kad reikia sąskaitos, pinigai bus pervesti iš (duomenys neskelbtini). Pinigų kilmės nežinojo, apie tai konkrečiai nieko nesakė. Dėl banko sąskaitos nuėjo pas pažįstamą R. G., su kuria tuo metu bendravo. Paprašius, R. G. davė jam sąskaitos numerį ir prisijungimo duomenis. Jai paaiškino, kad turi būti pervesti pinigai, tačiau iš kur ir kokie pinigai, jai nieko konkrečiau nesakė. Nusiuntė sąskaitos numerį tam žmogui, kuris persiuntė pinigus į sąskaitą, tačiau pinigų pasiimti nebuvo galima. Jis pats jungėsi prie R. G. sąskaitos, tuo metu ir pati R. G. buvo šalia jo. Sutinka, kad kaltinime nurodyti teisingi jungimosi prie sąskaitos laikai, ten jis jungėsi. Kartu su R. G. ėjo į bankomatą nuimti pinigų. Apie tokį V. V. nieko nežino.
2.2. Kiek pamena „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kokia pinigų suma bus pervesta, taip pat sakė kai perves, pakalbės kiek jam teks pinigų nuo tos sumos. Su „(duomenys neskelbtini)“ bendravo telefonu dėl pinigų, nes netikėjo, kad pervestų pinigų neina išgryninti. Kai tikrino sąskaitą, tai nematė sąskaitoje pinigų, nes sąskaitoje jų nerodė kaip gautų. Tada kartu su R. G. ėjo į banką tikrinti. Jau buvo teistas už analogiškus nusikaltimus, tokių veikų mechanizmas jam buvo žinomas. Gailisi dėl savo veikų ir ateityje pažada taip nebedaryti.
3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko ir prašė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tam pritarė ir kiti proceso dalyviai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio tvarka, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo taikydamas sutrumpintą įrodymų tyrimą.
4. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-20 apklaustas liudytoju V. V. nurodė, kad 2014-01-31 apie 15.30 val. darbe jungėsi prie internetinės bankininkystės paskyros. Suvedus prisijungimo duomenis bei generatoriaus slaptažodžius, prisijungimo lange parodė užrašą, kad sesija baigėsi. Jis iš karto bandė jungtis dar kartą, prisijungė be nesklandumų, patikrino sąskaitų likučius, niekas įtarimų nesukėlė ir atsijungė. Po minėto prisijungimo praėjus 15 minučių jam paskambino (duomenys neskelbtini) banko darbuotoja ir perspėjo apie vykdomą bankinį pavedimą iš jo sąskaitos, kurio jis nedarė. Po šio įvykio savo kompiuterį perinstaliavo (1 t. 61–62 b. l.).
4.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-03 apklaustas M. S. nurodė, kad apie prisijungimus prie R. G. AB (duomenys neskelbtini) paskyros nieko nežino, jis su tuo nesusijęs (1 t. 63–64 b. l.).
4.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-06-09 apklausta spec. liudytoja E. R. nurodė, kad apie 2014-01-31 15:39:15 inicijuotą neteisėtą 20717 Lt pervedimą iš V. V. sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke į R. G. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ nieko negali pasakyti, to aplinkybės jai nėra žinomos. Jai yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214, 215 straipsniuose ir 182 straipsnio 2 dalyje, (duomenys neskelbtini) rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 62-1-00063-14 bei (duomenys neskelbtini) rajono PK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 93-1-00560-13 dėl neteisėtų finansinių operacijų atlikimo 2014 m. vasario 2 d. Šiuose ikiteisminiuose tyrimuose ji buvo apklausta įtariamąja ir nurodė, kad finansines operacijas atlikinėjo pažįstamo A. R. prašymu, kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Ar prisijungimas prie R. G. paskyros yra kaip nors susijęs su A. R. prašymu tai padaryti, ar ji pati asmeniškai prie šios paskyros prisijunginėjo neprisimena. Bet kuriuo atveju, jei minėtą prisijungimą įvykdė ji iš savo kompiuterio, tą daryti galėjo tik A. R. prašymu, kadangi niekas kitas tokių paslaugų daryti neprašė, daugiau niekas tuo laikotarpiu kompiuteriu naudotis negalėjo. Su A. R. bendravo mobilaus ryšio telefonu, koks jo numeris neprisimena (1 t. 67–68 b. l.).
4.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-02 R. G. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, įtariamoji R. G. apklausos metu nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, savo sąskaita leido pasinaudoti (duomenys neskelbtini) gyvenančiam savo pažįstamam E. B., jam davė savo sąskaitos numerį, kuris žadėjo jai padėti materialiai bei į jos sąskaitą pervesti apie 20000 lt (2 t. 4–5 b. l.).
4.3.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-11 įtariamojo papildomos apklausos metu R. G. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2014 m. sausio mėn. sutiko iš matymo pažįstamą tame pačiame kieme gyvenusį K. Ž., kuris pasakojo kad neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos. K. Ž. prašė leisti pasinaudoti jos sąskaita ir duoti jam prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus. Sakė kad bus pinigų. Ji sutiko. Kur K. Ž. naudojo jos duomenis ji nežino, ar dėl pavedimų su kuo nors bendravo nežino. Ji matė, kaip K. Ž. jos namuose, pasinaudodamas jos duomenimis jungėsi prie jos banko paskyros, tačiau ką konkrečiai darė nežino, atrodo kad tikrino sąskaitos likutį. K. Ž. nurodymu ji taip pat tikrino sąskaitos likutį bankomate su savo banko mokėjimo kortele, į sąskaitą jokių pinigų pervesta nebuvo. Kitą dieną kartu su K. Ž. vyko į banką, nes K. Ž. sakė, kad turi būti pervesta daug pinigų, tačiau konkrečių sumų neįvardijo. Banke jai pasakė, kad pinigai į jos sąskaitą neįskaityti, užšaldyti (duomenys neskelbtini) dėl galimos „aferos“. Kokia buvo daroma „afera“ K. Ž. jai nepasakojo. Dėl pinigų pervedimo į jos sąskaitą, kai jie tikrindavo sąskaitos likutį K. Ž. su kažkuo bendraudavo apie tai telefonu, tačiau su kuo konkrečiai nežino, jai nepažįstamam asmeniui yra skambinęs ir iš jos telefono. Pirmos apklausos metu ji melagingai nurodė į E. B. kaip į bendrininką, ji taip pasielgė iš netikėtumo, išsigandusi. Apie jokį daromą nusikaltimą nieko nežinojo, K. Ž. jai nieko nepasakojo (2 t. 8–10 b. l.).
4.3.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-28 įteikus pranešimą apie įtarimą, kuriuo pareikštas įtariamas buvo perkvalifikuotas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, R. G. savo kaltę pripažino, patvirtino savo 2014-12-11 apklausos metu duotus parodymus bei papildomai nurodė, kad G. B. buvo jos kaimynė, jos gerai sutarė, prie savo banko paskyros iš jos namų galėjo jungtis tiek ji pati, tiek ir K. Ž., nes jis irgi su ja bendravo. Apie tai, kad buvo įtraukta į nusikalstamą veiką ji nežinojo, K. tiesiog jos paprašė leisti pasinaudoti jos sąskaita banke, nes jam draugas turi pervesti pinigus už parduotą automobilį. Jokių įtarimų jai K. nesukėlė, ji apskritai apie šį įvykį nieko negalvojo ir tuo visiškai nesidomėjo. Tiesiog galvojo, kad padeda draugui. Už leidimą pasinaudoti sąskaita K. Ž. žadėjo atsilyginti, tačiau konkrečios pinigų sumos neįvardijo. Apie vykdytą nusikaltimą ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų jos apklausos metu (2 t. 15–18 b. l.).
4.3.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-01 apklausta liudytoja R. G. nurodė, kad visas įvykio aplinkybes paaiškino savo 2014-12-11 ir 2017-02-28 įtariamojo apklausų metu ir patvirtino, kad šiose apklausose nurodytos aplinkybės yra teisingos ir kad tokios pat pozicijos laikosi, t. y. 2014 metų pradžioje, sausio mėnesį pas ją į namus – (duomenys neskelbtini) užėjo pažįstamas K. Ž.. Su juo susipažino per bendrus pažįstamus, jis gyveno tame pačiame kieme, tik kitame name. Jis paklausė, ar ji gali jam duoti pasinaudoti banko sąskaita, kam jam to reikia jis nepasakojo, tiesiog sakė kad labai reikia ir kad atsidėkos už paslaugą, gaus pinigų. Sutiko, kadangi labai reikėjo pinigų, turėjo įsiskolinimų už butą. K. jo prašomus duomenis, tai yra banko sąskaitos numerį ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis davė. Niekam kitam šių duomenų nesakė ir jos niekas kitas to neprašė. Ką K. Ž. su jais darė ir ką veikė, ar kam perdavinėjo, nežino. Praėjus kažkuriam laikui K. Ž. pasakė, kad į sąskaitą turėtų būti pervesta daug pinigų ir paprašė nueiti patikrinti sąskaitos likutį bankomate, ką ji ir padarė, tačiau sąskaitoje jokių pinigų nebuvo. Likutį tikrino AB (duomenys neskelbtini) bankomate prie namų. Tada K. Ž. pasakė, kad reikia eiti į banką, ir ji kartu su juo ėjo į banką. Į banką dėl laukiamo pinigų pervedimo ėjo su savo mažamečiu vaiku, nes neturėjo kur jo palikti ir kartu su K. Ž.. Jis lydėjo ir nurodinėjo, kad reikia domėtis sąskaitos likučiu, o jei pavedimo dar nėra, sužinoti kodėl nėra. Jai banke tikrinant sąskaitos likutį K. Ž. kažkam skambindavo telefonu ir pasakydavo, kad sąskaitoj pinigų dar nėra, tačiau kam jis skambino nežino, tuo nesidomėjo, matomai tam asmeniui, kuris ir turėjo tą pavedimą padaryti, bet to tiksliai nežino. Banke buvo gal kelis kartus, kol paskutinį kartą banko darbuotojai pasakė, kad pavedimas nėra atliktas, nes pinigai yra įšaldyti (duomenys neskelbtini) nes įtariama kažkokia afera. Ji apie tai pasakė K.. Kokia čia gali būti afera, K. nieko nepasakojo. Po to, kai sužinojo, kad pavedimo nebebus, K. Ž. nustojo pas ją lankytis, jų bendravimas nutrūko. Dėl aplinkybės, kad prie jos elektroninės bankininkystės buvo jungtasi iš G. B. buto nieko konkretaus paaiškinti negali, to aplinkybių nepamena. G. tuo metu buvo jos kaimynė, netrukus po tiriamo įvykio išvyko iš (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena ir dirba užsienyje, jos kontaktų nežino, į (duomenys neskelbtini) negrįžta. Su G. labai gerai sutarė, su ja bendravo ir K. Ž., todėl prie jos banko sąskaitos galėjo jungtis tiek ji pati K. Ž. prašymu, tiek ir pats K. Ž.. Nors ji pati neprisimena tokio atvejo, kad iš jos namų būtų tikrinusi savo banko sąskaitą internetu (2 t. 29–32 b. l.).
4.4. Iš AB (duomenys neskelbtini) banko pareiškimo matyti, kad pateikti duomenis apie neteisėtus prisijungimus prie AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės sistemos bei, kad 2014-01-31 15:39 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo inicijuotas neteisėtas 20717 Lt (kas atitinka 6000 Eur sumą) pavedimas iš banko kliento V. V. sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini) į R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB (duomenys neskelbtini) (1 t. 1–4 b. l.).
4.5. Iš AB bankas (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti apie prisijungimus prie V. V. el. bankininkystės paskyros. Prie paskyros nuo 2014-01-31 iki 2014-02-05 (iš viso 9 kartus) buvo jungtasi iš to paties IP adreso (duomenys neskelbtini) (1 t. 79–80 b. l.)
4.6. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad IP adresą (duomenys neskelbtini) administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji negalėjo pateikti duomenų, kam 2014-01-31 15:39 val. buvo priskirtas šis IP adresas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad visi prisijungimai prie V. V. paskyros banke buvo vykdomi iš to paties IP adreso, galima pagrįsta išvada, kad šiuo IP adresu naudojosi būtent V. V.. Kadangi prisijungimai nebuvo inicijuoti iš išorinio IP adreso, todėl bankas pagrįstai padarė išvadą, kad prisijungimus inicijavo nukentėjusiojo kompiuteryje buvusi „kenkėjiška“ programinė įranga (1 t. 116–118 b. l.).
4.7. Iš AB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad R. G. banko mokėjimo kortele inicijuotos operacijos: 2014-01-30 07:16 val. ir 11:49 val. du kartus tikrintas sąskaitos likutis bankomatuose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2014-02-01 15:03 val. ir 2014-02-03 11:34 val. tikrintas sąskaitos likutis bankomate (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2014-02-10 7 kartus tikrintas sąskaitos likutis bankomate – (duomenys neskelbtini) bei nuimta grynais 40 lt. (1 t. 93–97, 101–103 b. l.).
4.8. Iš AB (duomenys neskelbtini) pateiktų R. G. atliktų ir inicijuotų operacijų nuotraukų matyti, kad 2014-01-31 11:36 val. ir 11:37 val. AB banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre, adresu: (duomenys neskelbtini) darytose nuotraukose užfiksuota R. G. su vaiku bei K. Ž., kuris naudojasi mobilaus ryšio telefonu. Bankomatuose darytose nuotraukose finansinių operacijų atlikimo su R. G. banko mokėjimo kortele metu 2014-02-10 16:56 val. užfiksuotas K. Ž., kitu metu atliktų operacijų metu – R. G. (1 t. 96–97, 107–108, 109–115 b. l.).
4.9. Iš atliktos prisijungimų prie R. G. elektroninės bankininkystės paskyros AB (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad prie paskyros buvo jungtasi:
2014 m. sausio 31 d. 15 kartų nuo 07 val. 08 min. iki 21 val. 38 min., 2014 m. vasario 1 d., 6 kartus nuo 10 val. 18 min. iki 14 val. 48 min., 2014 m. vasario 2 d. 13 val. 27 min., 2014 m. vasario 3 d., 7 kartus nuo 10 val. 24 min. iki 19 val. 49 min., 2014 m. vasario 4 d., 3 kartus – 12 val. 16 min., 19 val. 26 min. ir 20 val. 08 min., 2014 m. vasario 5 d., 3 kartus – 12 val. 47 min., 13 val. 24 min., 15 val. 23 min., 2014 m. vasario 6 d. 14 val. 49 min. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas R. G., adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t. 87–92, 120 b. l.);
4.9.1. 2014 m. vasario 3 d. 20 val. 04 min. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas G. B., adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t. 87–92, 120 b. l.);
4.9.2. 2014 m. vasario 3 d. 13 val. 30 min. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris administruojamas (duomenys neskelbtini) interneto paslaugų tiekėjo;
4.9.3. 2014 m. vasario 4 d. 14 val. 29 min. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas M. S., adresu: (duomenys neskelbtini) (Interneto paslaugų teikimo sutartys sudaryta su M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t. 87–92, 123–124 b. l.);
4.9.4. 2014 m. vasario 4 d. 19 val. 00 min. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas E. R., adresu: (duomenys neskelbtini) (Interneto paslaugų teikimo sutartys sudaryta su R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t. 87–92, 121–122 b. l.).
4.10. Iš 2014-02-07 prokuroro nutarimo ir 2014-02-10 teismo nutarties matyti, kad leista klausytis R. G. pokalbių nuo 2014-02-12 iki 2014-05-07, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota, todėl pokalbiai sunaikinti (1 t. 87–92, 131–138 b. l.).
4.11. Iš atliktos kratos R. G. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos metu tyrimui reikšmingų duomenų nerasta ir nepaimta (1 t. 126–130 b. l.).
4.12. Iš 2017-11-08 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dalyje įtariamosios R. G. atžvilgiu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį nutrauktas (1 t. 53–59 b. l.).
BK 21 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas
Motyvuojamoji dalis
5. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsakomybė numatyta asmeniui, kuris siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
6. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje.
7. BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais nurodytais straipsnio dispozicijoje. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą.
7.1. Šiai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Būtent siekis nuslėpti tikrąją pinigų, kito turto kilmę, jų gavimo šaltinį, įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą yra šio nusikaltimo esmė ir leidžia jį atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Kaltininkas, atlikdamas nurodytus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti.
8. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad neteisėto prisijungimo metu 2014-01-31 15:39 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo inicijuotas neteisėtas 20717 Lt (arba 6000 Eur) pavedimas iš banko kliento V. V. sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini) į R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB (duomenys neskelbtini) banke. Kaip teisiamajame posėdyje paaiškino kaltinamasis K. Ž., jis buvo gavęs iš R. G. jai priklausančios banko sąskaitos numerį bei prisijungimo duomenis bei juos perdavęs pagal ankstesnį prašymą savo pažįstamam pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Šio pavedimo nepavyko atlikti iki galo, nes AB (duomenys neskelbtini) banko interneto apsaugos sistema užblokavo šią neteisėtai inicijuotą piniginę operaciją. Pagal kaltinamojo K. Ž. ir liudytojos R. G. parodymus matyti, kad prieš tai kaltinamasis iš liudytojos R. G., pasakęs jai, jog reikalingas sąskaitos numeris ir duomenys, pinigų pervedimui, tačiau nieko nepaaiškinęs apie šių pinigų kilmę, gavo jos sąskaitos duomenis ir perdavė juos nenustatytam asmeniui, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kaltinamasis K. Ž. mėgino išgryninti pinigus, tačiau padaryti negalėjo, nes kaip buvo nurodyta anksčiau, finansinė operacija buvo blokuota ir pinigai į R. G. sąskaitą nepateko. Taigi šie nurodyti kaltinamojo K. Ž. atlikti veiksmai visiškai atitinka BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas objektyvias veikas.
8.1. Kaltinamasis K. Ž. teikdamas teismui parodymus nurodė, kad jam nebuvo žinoma kokios piniginės lėšos turėjo būti pervestos į R. G. sąskaitą, nes „(duomenys neskelbtini)“ jam tik paaiškino, jog tai pinigai iš (duomenys neskelbtini), o apie jų kilmę daugiau nieko nenurodė. Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertina kaip siekimą sušvelninti savo kaltę, nes, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis anksčiau jau yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, jam žinomas tokių veikų atlikimo mechanizmas, jam buvo žinoma, jog sąskaitos duomenų prašęs „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo laisvės atėmimo vietoje, todėl negalėjo disponuoti jokiomis piniginėmis lėšomis, taip pat buvo aptarta, kad už savo veiksmus kaltinamasis gaus piniginį atlygį. Visos šios aplinkybės teismo nuomone, patvirtina, kad kaltinamasis K. Ž. aiškiai suprato piniginių lėšų, kurios turėjo būti pervestos į R. G. sąskaitą, nusikalstamą kilmę, tačiau turėjo norą su šiais pinigais veikti bei siekė nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę ir juos įteisinti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
9. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimusi padaryti nusikaltimą yra pripažįstamas priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
9.1. Anksčiau nurodytais ir byloje ištirtais įrodymais yra pagrindžiama, jog kaltinamasis K. Ž. įkalbėjo R. G. leisti į jos sąskaitą kitiems asmenims pervesti lėšas, nuslėpdamas nuo jos šių lėšų nusikalstamą kilmę ir tokiu būdu pasinaudodamas jos, nesupratusios savo veiksmų nusikalstamų pasekmių, pagalba ir veikimu, rengėsi legalizuoti kitų asmenų nusikalstamu būdu siektą įgyti turtą – V. V. priklausančius pinigus, laikytus jo sąskaitoje AB (duomenys neskelbtini) banke – 20 717 Lt (arba 6000 Eur), tačiau šio nusikaltimo negalėjo įvykdyti dėl nuo jo ir kitų bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių. Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmai – R. G. įkalbėjimas leisti pasinaudoti jos sąskaita, jos sąskaitos duomenų gavimas ir perdavimas bendrininkams, šiuo atveju visiškai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje numatytą rengimosi padaryti nusikaltimą sudėtį. Kadangi kaltinamasis rengėsi padaryti BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o ji pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tai kaltinamasis K. Ž. turi atsakyti už rengimąsi padaryti sunkų nusikaltimą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį.
9.2. Kaltinamojo K. Ž. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 216 straipsnio Lietuvos Respublikos 2013-12-19 įstatymo Nr. XII-702, įsigaliojusio 2014-01-07, redakciją, nes nusikalstami veiksmai yra atlikti įsigaliojus naujai šio straipsnio redakcijai.
10. Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10.1. Skiriant bausmes K. Ž. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika nebaigta, nutrūko rengimosi stadijoje (BK 21 straipsnio 1 dalis), į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis eilę kartų teistas (2 t. 96–117 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (2 t. 118–119 b. l.), šiuo metu atlikinėja jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
10.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę, todėl vadovaujantis BK 61 straipsniu K. Ž. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis.
10.3. Kaltinamasis K. Ž. formaliai atitinka įstatymo numatytus reikalavimus BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlikinėja jam skirtą realią laisvės atėmimo bausmę, praeityje yra eilę kartų teistas, tai rodo, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę bei netaikant jos vykdymo atidėjimo.
10.4. BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymui taip pat pagrindų nėra. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį, tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.
11. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
12. Kaltinamajam kardomoji priemonė byloje neskirta, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
13. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintais Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kuria nustatyta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ir galutinę subendrintą bausmę K. Ž. skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal ankstesnius nuosprendžius.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.