- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- eI2-3466-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00055-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- K. A.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. A. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020-12-07 sprendimą Nr. 20-IL-20-03119-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi, įvertinęs praeityje (2000-2017 metais) padarytus administracinius nusižengimus, tris nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kurie nesusiję su pareiškėjo nusikalstamais veiksmais, atsakovas padarė išvadą, jog jis gali kelti ir kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamas sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis kelia ar galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas pagrįstais tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Pažymėjo, jog jis turi medžiotojo bilietą, priklauso medžiotojų klubui, niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su medžiotojo veikla, turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, suvokė ankstesnių savo veiksmų beprasmiškumą, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal GŠKĮ asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2020-11-19 užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2011-07-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00294-11 dėl pareiškėjo nutrauktas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ar kitų nusikalstamų veikų požymių; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017-10-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16322-17 dėl pareiškėjo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2020-05-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10579-20 dėl pareiškėjo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų registrų duomenimis 2001 - 2017 metais pareiškėjas baustas administracine tvarka 12 kartų, iš jų 5 kartus už automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį, 2 kartus už automobilio vairavimą naudojantis mobiliuoju telefonu, 1 kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, esant neblaiviam.
Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016-02-19 nutarimu Nr. 22N-51817184-16 pareiškėjas baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje. Nustatyta, kad 2016-02-15, apie 22.10 val., pareiškėjas, būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas), viešoje vietoje, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame (duomenys neskelbtini) triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, stumdėsi su jais, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.
Kaip matyti pareiškėjui sistemingai pareiškiami įtarimai baudžiamosiose bylose ir nors jie nutraukti, tai nepaneigia fakto, kad buvo fiksuojami tam tikri duomenys ikiteisminiams tyrimams pradėti. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, ir nebūtina nustatyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Neigiamai pareiškėją charakterizuoja ir jo tyčiniai veiksmai, nustatyti viešosios tvarkos pažeidimo metu. Pareiškėjas, būdamas neblaivus, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios pateisinamos priežasties, necenzūriniais žodžiais išplūdo apsaugos darbuotojus, atlikusius viešosios tvarkos saugojimo pareigas, tuo trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie agresyvūs, aplinkinius šokiruojantys ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjas įvairiose situacijose nevengia konflikto, pažeidžia viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, naudodamasis suteikta teise vairuoti automobilį - padidinto pavojaus šaltinį - sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar gyvybe, kelia grėsmę nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK 2020-12-07 sprendimo Nr. 20-IL-20-03119-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.
Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).
Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo 2000 m. iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (2020-11-19) buvo nubaustas 13 kartų už administracinius teisės pažeidimus. Iš jų Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016-02-19 nutarimu pareiškėjas nubaustas 66 Eur bauda už (duomenys neskelbtini)straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą (nedidelį chuliganizmą), t. y. už tai, kad jis 2016-02-15, apie 22.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilės neblaivumas) (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prie „Forum Cinemas“ bilietų kasų, viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, pradėjo su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Taip pat nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2011-07-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00294-11 dėl pareiškėjo nutrauktas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, ar kitų nusikalstamų veikų požymių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2011-01-14, kilus asmeninio pobūdžio konfliktui su sutuoktine, pareiškėjas grasino, kad visus iššaudys, tačiau nebuvo surinkta duomenų, kad grasinimas buvo realaus pobūdžio.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017-10-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16322-17 dėl pareiškėjo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjo buvusios sutuoktinės pareiškimą, kad 2017-04-05 pareiškėjas jai grasino su plyta sudaužyti galvą arba nušauti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2020-05-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10579-20 dėl pareiškėjo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjo buvusios draugės pareiškimą, kad pareiškėjas 2020-03-12 namuose jai kumščiu trenkė vieną kartą į pilvo sritį, po ko ji iš karto suklupo, tada jis dar vieną kartą trenkė į dešinės pusės veido skruostą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Vėliau parodymus pakeitė, pranešdama, kad konflikto metu tik susistumdė, jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi, į policiją kreipėsi, kadangi buvo išsigandusi dėl apsistumdymo. Minėti objektyvūs, patikimi ir neginčijami duomenys patvirtina, kad nustatyti įvykiai ir faktai neabejotinai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui.
Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo, esant neblaiviam, yra praėję penkeri metai, o nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (vairavimas transporto priemonės viršijant leistiną greitį), praėjo treji metai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.
Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, o jau vien paminėtas faktas (nedidelis chuliganizmas) charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.
Pareiškėjo motyvas, jog jis turi medžiotojo bilietą, priklauso medžiotojų klubui, niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su medžiotojo veikla, turi medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, nėra pagrindas tenkinti skundo reikalavimą. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad šis individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi.
Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.