Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų registrų duomenimis 2001 - 2017 metais pareiškėjas baustas administracine tvarka 12 kartų, iš jų 5 kartus už automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį, 2 kartus už automobilio vairavimą naudojantis mobiliuoju telefonu, 1 kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, esant neblaiviam.

Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016-02-19 nutarimu Nr. 22N-51817184-16 pareiškėjas baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje. Nustatyta, kad 2016-02-15, apie 22.10 val., pareiškėjas, būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas), viešoje vietoje, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame (duomenys neskelbtini) triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, stumdėsi su jais, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Kaip matyti pareiškėjui sistemingai pareiškiami įtarimai baudžiamosiose bylose ir nors jie nutraukti, tai nepaneigia fakto, kad buvo fiksuojami tam tikri duomenys ikiteisminiams tyrimams pradėti. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, ir nebūtina nustatyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Neigiamai pareiškėją charakterizuoja ir jo tyčiniai veiksmai, nustatyti viešosios tvarkos pažeidimo metu. Pareiškėjas, būdamas neblaivus, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios pateisinamos priežasties, necenzūriniais žodžiais išplūdo apsaugos darbuotojus, atlikusius viešosios tvarkos saugojimo pareigas, tuo trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie agresyvūs, aplinkinius šokiruojantys ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjas įvairiose situacijose nevengia konflikto, pažeidžia viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, naudodamasis suteikta teise vairuoti automobilį - padidinto pavojaus šaltinį - sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar gyvybe, kelia grėsmę nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Prašė skundą atmesti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK 2020-12-07 sprendimo Nr. 20-IL-20-03119-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo 2000 m. iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (2020-11-19) buvo nubaustas 13 kartų už administracinius teisės pažeidimus. Iš jų Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016-02-19 nutarimu pareiškėjas nubaustas 66 Eur bauda už (duomenys neskelbtini)straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą (nedidelį chuliganizmą), t. y. už tai, kad jis 2016-02-15, apie 22.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilės neblaivumas) (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prie „Forum Cinemas“ bilietų kasų, viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, pradėjo su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2020-05-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10579-20 dėl pareiškėjo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjo buvusios draugės pareiškimą, kad pareiškėjas 2020-03-12 namuose jai kumščiu trenkė vieną kartą į pilvo sritį, po ko ji iš karto suklupo, tada jis dar vieną kartą trenkė į dešinės pusės veido skruostą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Vėliau parodymus pakeitė, pranešdama, kad konflikto metu tik susistumdė, jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi, į policiją kreipėsi, kadangi buvo išsigandusi dėl apsistumdymo. Minėti objektyvūs, patikimi ir neginčijami duomenys patvirtina, kad nustatyti įvykiai ir faktai neabejotinai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui.