Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė 2016 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo (pasirengimo bylos nagrinėjimui metu patikslinusi ieškinio reikalavimą) nustatyti 6 metrų pločio kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti galvijus) žemės sklypams, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą matininko K. D. situacijos brėžinį ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą; priteisti iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės 2017 m. vasario 5 d. patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2003 m. gegužės 15 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 39-13310-14304 ieškovei T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, suteikiant jai 0,8054 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia šio sklypo buvo suformuoti atsakovų sklypai. Kelias valstybinėje žemėje privažiuoti prie šio ieškovės sklypo nebuvo suprojektuotas, tai patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilkaviškio skyrius 2013 m. spalio 28 d. rašte Nr. 19SS-(14.19.45.)-37. Dėl privažiavimo prie savo sklypo klausimo išsprendimo ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, ir 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (2070/08)Spr5-529 buvo parengta kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo numatyti kadastro duomenų pakeitimai – ieškovės sklypo rytinėje pusėje suformuotas 6 metrų pločio pravažiavimas. Pravažiamas suformuotas per valstybinės žemėvaldos žemę, L. B. žemės sklypą ir galimai Č. P. žemės sklypą. 2015 m. gruodžio 2 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistai surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 19ŽN-152-(14.19.73), kurio registravimo data 2015 m. gruodžio 7 d., kuriame konstatavo, kad ieškovė žemę naudoja pagal paskirtį, laikosi žemės sklypo ribų ir nėra užėmusi greta esančios valstybinės ar privačios žemės. Į rytus nuo žemės sklypo prie ribos 3-4 įbraižytas kelias vietovėje nėra įrengtas, jo plotis prie žemės sklypo ribos nuo riboženklių iki gretimo žemės sklypo savininkui Č. P. priklausančios tvoros yra 4,20 – 4,40 m., tačiau ir likusioje juostoje yra priaugę krūmų, teritorija nelygi, netinkama naudoti keliui. 2015 m. gruodžio 8 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus rašte Nr.19SD-4089-(14.19.104) konstatuota, kad nors tarp ieškovės sklypo ir Č. P. priklausančios tvoros yra 4.20 – 4.40 m. atstumas, tačiau atlikus Č. P. žemės sklypo naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad tvora yra pastatyta ne prie sklypo ribos, bet 0,86 – 2,37 m. atstumu į Č. P. žemės sklypo pusę. Tokiu būdu tarp sklypų likusi tik 1,83 – 3,53 m. valstybinės žemės juosta. Tokio pločio kelias yra akivaizdžiai per siauras pravažiuoti žemės ūkio technikai. Rašte rašoma, kad susidariusiai situacijai išspręsti atsakovų žemės sklypams (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti nustatytas kelio servitutas, kuris ieškovei leistų nevaržomai pravažiuoti per minėtus žemės sklypus. 2016 m. sausio 11 d. rašte Nr. 1SS-108-(9.5.) NŽT, išnagrinėjusi ieškovės žemės sklypo ir greta esančių sklypų formavimo istoriją, padarė išvadą, kad privažiavimo į ieškovės žemės sklypą klausimas nėra išspręstas. Taip pat nustatyta, kad tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (L. B. sklypas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės sklypas) bei tarp žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Č. P. sklypas), yra 1,83 – 3,43 m. pločio valstybinės žemės juosta, tačiau ji yra netinkama keliui suprojektuoti, nes yra per siaura. Be to, tarp žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra elektros stulpas. Todėl NŽT yra tos nuomonės, kad esamoje situacijoje klausimas dėl privažiavimo į ieškovės sklypą galėtų būti sprendžiamas nustatant atsakovų žemės sklypams kelio servitutą. Atsakovams nesutikus sudaryti sandorį dėl kelio servituto jų sklypuose nustatymo, šį klausimą nagrinėja teismas. NŽT pavedė Vilkaviškio skyriui suorganizuoti ieškovės ir atsakovų susitikimą, kurio metu spręsti klausimą dėl galimybės atsakovų žemės sklypams nustatyti servitutą. Vykdant šį pavedimą, NŽT Vilkaviškio skyrius 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. 19SD-132-(14.19.104.) „Dėl žemės savininkų susitikimo“ pakvietė ieškovę ir atsakovus į susitikimą, kurio metu ketino siūlyti šalims tarpusavio susitarimu sudaryti sandorį dėl kelio servituto atsakovų sklypams. Į šį susitikimą atvyko ieškovė ir atsakovė L. B., tačiau šalims susitarti dėl servituto nepavyko. Iki šios bylos užvedimo atsakovams buvo išsiųsti prašymai dėl leidimo nustatyti kelio servitutą per jiems nuosavybės ir patikėjimo teise priklausančią žemę. Atsakovas Č. P. nepateikė jokio atsakymo. Atsakovė L. B. 2016 m. birželio 27 d. atsiliepimu atsisakė duoti tokį sutikimą. Atsakovas NŽT Vilkaviškio skyrius taip pat nepateikė atsakymo. Būtent dėl Vilkaviškio skyriaus darbuotojų kaltės nustatinėjant gretimų sklypų ribas susidarė situacija, kai ieškovė neturi galimybės patekti į savo sklypą, tačiau Vilkaviškio skyrius nevykdo centrinės buveinės nurodymo dėl servituto suformavimo. Dėl esamos situacijos ieškovė patiria žalą negalėdama naudotis savo žemės sklypu, kurios atlyginimo ieškovė galimai pareikalaus iš kaltų asmenų. Akivaizdu, kad gera valia sudaryti sandorį dėl kelio servituto jų sklypuose atsakovai nesutinka. Todėl ieškovė priversta prašyti šį servitutą nustatyti teismą. NŽT administraciniu aktu privačiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutą galėtų tik įstatymo nustatytais atvejais, tarp kurių šios bylos situacija nepatenka. Todėl ieškovė gali siekti nustatyti servitutą su atsakovais sudarytu sandoriu, ar, nepavykus sudaryti sandorio, teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalis). CK 4.125 straipsnyje nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, t.y. šiuo atveju atsakovai. CK 4.126 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį – servitutas nustatomas teismo sprendimu. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Ieškovės siūlomas servitutas iš esmės eina pro jau nuo seno esantį pravažiavimą, paties servituto planą ieškovė jau parengė.Ieškovės 2017 m. kovo 16 d. ieškinio reikalavimų patikslinime papildomai nurodyta, kad ieškovė negali naudotis NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 19VĮ-1064-(14.19.2.) patvirtintu R. K. nuomojamame žemės sklype kelio servitutu, kadangi šis servitutas suprojektuotas per vandens apsemtą šio sklypo dalį. Todėl ieškovė pasilieka prie savo ieškinio reikalavimų.Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pagal patikslintą reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad ji daugybę metų tam, kad patektų į jai priklausantį žemės sklypą, naudojosi 6 metrų pločio keliu, einančiu palei Č. J. P. žemės sklypą. Kelias apėmė ir dalį žemės sklypo, šiuo metu priklausančio L. B., o anksčiau priklaususio D.. Prieš 18 metų matavo tas žemes ir jai atmatavo 6 metrų kelią. Kai jai atmatavo kelią, tada D. pakėlė jų žemės sklypą tolyn, t.y. prailgino tą žemės sklypą. Tačiau kai D. priklausiusį žemės sklypą įsigijo L. B., buvo padaryti jos žemės sklypo geodeziniai matavimai, ir nebeliko to 6 metrų pravažiavimo. Todėl ieškovė jau keli metai su žemės ūkio technika nebegali patekti į savo žemės sklypą. Ieškovė taip pat patvirtino, kad žino, jog jau yra nustatytas kelio servitutas patekti į jos žemės sklypą per R. K. žemės sklypą. Tačiau, jos nuomone, šis nustatytas kelio servitutas yra „nesąmonė“: R. K. žemės sklype yra iškastas tvenkinys ir dabar ten vanduo, technika nuskęs įvažiavus, be to, ir stulpas yra, todėl reikės sukaliotis. Yra skirtumas, kur tiesiai važiuoti, o kur sukaliotis. Mano, kad dėl esamos situacijos kalčiausia NŽT, nes padarė projektą, tačiau kelio nepaliko. Taip pat ieškovė paaiškino, kad būtent 6 metrų pločio kelio servitutas reikalingas, nes į jos žemės sklypą turės pateikti plačių gabaritų žemės ūkio technika. Atsakovams už prašomą nustatyti kelio servitutą nesutinka mokėti (garso įrašas nuo 4.59 min.).Ieškovės atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas. Atkreipė dėmesį, kad byla buvo užvesta, kai servitutas per R. K. žemės sklypą dar nebuvo nustatytas, ir mano, kad buvo paskubėta jį įtvirtinti, kai byla jau buvo teisme. Ieškovė prašo nustatyti pravažiavimą per valstybinės žemės dalį ir per labai nedidelę L. B. žemės sklypo dalį. Kelias toje vietoje jau yra susiformavęs, esantis išvažinėtas, gruntas jau yra kietas, be to, patogu važiuoti tiesiu keliu. Šis kelias valstybinės žemėvaldos yra nuo 1,8 m. iki 3,5 m., todėl L. B. žemės sklypas būtų labai nedaug „kabinamas“. Tuo tarpu suformuotas kelio servitutas per R. K. žemės sklypą yra netinkamas naudoti. Kaip paaiškino R. K., jos žemės sklype yra iškastas tvenkinys ir tarp jo bei L. B. žemės sklypo (kur praeina nustatytas kelio servitutas) 4 m. tikrai nėra, tuo labiau pavasarį, kai ir būna pagrindiniai žemės ūkio darbai, kada būtent ir reikia pravažiuoti. Be to, ten niekada ir nebuvo kelio, todėl ten tas kelias kažkaip tai turės būti formuojamas. Atsiranda visa eilė įsipareigojimų R. K., kaip tą kelią išlaikyti. O taip pat nustatyto kelio servituto viduryje stovi stulpas. Taigi, nustatytas kelio servitutas tikrai negali būti naudojamas. Ieškovės atstovė įsitikinusi, kad esama situacija gali būti labai lengvai sprendžiama, tereikia prailginti L. B. žemės sklypą į valstybinės žemės sklypą. Pažymėjo, kad dėl NŽT klaidų, kuomet nebuvo suformuotas kelias prie žemės sklypo, dabar reikia formuoti kelio servitutus, mokėti už juos. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ir iš NŽT, nes servitutas atsirado tik po bylos užvedimo, todėl ieškovės teisės buvo pažeistos (garso įrašas nuo 42.14 min.).

Atsakovė L. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji su ieškiniu nesutinka. Nesutinka, kad per jos žemės sklypą eitų kelias. Kaip teigiama 2015 m. gruodžio 2 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistų surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 19ŽN-152-(14.19.73), į rytus nuo ieškovės žemės sklypo esančio kelio plotis prie žemės sklypo nuo riboženklių iki gretimo žemės sklypo savininkui Č. J. P. priklausančios tvoros yra 4,20 - 4,40 m., kuri, kaip teigiama NŽT rašte Nr. 19SD-4089-(14.19.104), pastatyta 0,86-2,37 atstumu Į Č. J. P. žemės sklypo pusę. Pagal NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistų surašytą Žemes naudojimo patikrinimo aktą Nr. 19ŽN-152-( 14.19.73)-111 tarp jai priklausančio sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Č. J. P. priklausančios tvoros, esančios sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra 4 m. žemės juosta. Dalis jos yra valstybinės žemės juosta, dalis Č. J. P. priklausanti žemės juosta. Kadangi šioje juostoje esančios žemės dalis priklauso Č. J. P., galimybė sudaryti servitutą su Č. J. P. yra logiška, nei jį sudarant su dviem sklypais.Atsakovės L. B. atstovė advokatė Edita Gaubienė teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog ieškinys yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Visų pirma, šiai dienai kelio servitutas patekti į ieškovės žemės sklypą yra nustatytas patvirtintu planu, todėl ieškinys teismui dėl kito servituto nustatymo yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Keisti nustatytą kelio servitutą vien todėl, kad to nori ieškovė, nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad asmens, prašančio nustatyti servitutą, valia ar noras nėra tas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis teismas privalo nustatyti servitutą. Argumentuojama, kad nustatytu kelio servitutu neina naudotis, nes šlapia. Tačiau natūralu, kad pavasarį yra šlapia ne tik šiame, bet ir kituose laukuose. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad šiuo keliu yra važinėjama. NŽT yra pateikusi geodezinę nuotrauką, iš kurios matyti, kad tas vandens telkinys iš tiesų yra toje vietoje, tačiau kelio servitutas neina per tą telkinį. Atsakovės L. B. atstovės nuomone, toks argumentas, kad toks servitutas (koks yra suprojektuotas) negali būti nustatomas, nėra atsakovės L. B. reikalas. Šiuo atveju servitutas yra suprojektuotas, patvirtintas, sutikimai duoti, ir jeigu šioje situacijoje netinka, negerai yra tokio servituto nustatymas, tai jau yra tarpusavio ginčas tarp ieškovės, trečiojo asmens R. K. ir NŽT. Kitas aspektas – ieškovė pateikė ieškinį, prašydama nustatyti kelio servitutą pagal matininko padarytą planą. Tačiau akivaizdu, kad toks servitutas pagal matininko sudarytą planą negali būti nustatomas, nes lygiai per vidurį prašomo nustatyti suprojektuoto kelio servituto prie įvažiavimo stovi elektros stulpas, taigi, juo nebūtų galima naudotis. Advokatės nuomone, reikalavimas dėl 6 metrų pločio kelio servituto nustatymo taip pat nėra visiškai pagrįstas, nes šiuo metu ieškovė žemės sklypą naudoja kaip ganyklą, pievą, todėl neaišku, kokia plačių gabaritų technika važiuos. Ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovė kategoriškai atsisako mokėti už naudojimąsi kelio servitutu, net jei teismas jį ir nustatytų, nors tiek CK, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, jog už servitutą turi būti atlyginama. Advokatė taip pat pažymėjo, kad NŽT visiškai pagrįstai, teisėtai elgėsi nustatydama servitutą per R. K. žemę ir tą darė vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei protingumo kriterijais, nes NŽT nebuvo žinoma, jog T. S. kreipsis į teismą dėl servituto nustatymo, kadangi 2016 m. vasario 1 d. susitikime T. S. pareiškė, kad ji nesitars nei su L. B., nei su Č. J. P., nes tai NŽT reikalas, o į teismą nesikreips, nes neturi lėšų. Todėl NŽT teisėtai ir pagrįstai pradėjo kelio servituto projektavimo darbus. Dėl kelio stulpų, esančių tiek viename, tiek kitame kelio servitute, advokatė pažymėjo, kad, jos nuomone, paprasčiau yra suprojektuotą kelio servitutą patikslinti, nei projektuoti iš naujo, ypač, kad pagal ieškovės pateiktą planą projektuoti kelio servituto neina, nes viduryje yra stulpas. Taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kelio servitutas buvo nustatytas po bylos iškėlimo, nepaneigia to, kad iš ieškovės gali būti priteistos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė L. B. teisinės pagalbos sutartį su advokate pasirašė ženkliau vėliau, nei buvo pateiktas ieškinys, todėl ieškovė turėjo laiko spręsti klausimą kitaip ir, susipažinusi su nustatytu servitutu, tikslinti jį, o ne reikšti reikalavimus L. B. (garso įrašas nuo 16.35 min. ir nuo 48.11 min.).Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Pagal pateiktą ieškovės situacijos brėžinį nėra tikslinga nustatyti norimą kelio servitutą. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – metodika) 48.3. papunkčiu vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų. Kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias. Naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m. Vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 2 punktu, žemės servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti. Taisyklių 15 punktas nurodo, kad teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjas suprojektuoja tokio dydžio, ploto ir ribų servitutą, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 19VĮ-277-(14.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities, Vilkaviškio rajono savivaldybės, Kybartų seniūnijos, Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ (toliau – projektas) 2016 m. balandžio 5 d. buvo paskelbta Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia. Numatyta projektą teikti tvirtinti 2016 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19VĮ-410-( 14.19.2.) „Dėl asmenų pateikusių prašymus parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities, Vilkaviškio rajono savivaldybės, Kybartų seniūnijos, Gudkaimio kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino asmenų, pateikusių prašymus parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Kybartų seniūnijos Gudkaimio kadastro vietovėje, sąrašą. Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu R. K. pasirinko laisvos žemės plotą, esantį šalia T. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k.v. R. K. buvo informuota, kad kelio iki pageidaujamo nuomoti suprojektuoto sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) negalima suformuoti ir sutiko, kad būtų suprojektuotas kelias (kelio servitutas-tarnaujantis) per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k. v., rytinėje jo dalyje. Taip pat kelias suprojektuotas ir per pietrytinę ir rytinę sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuris leistų T. S. patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k.v. Kadangi kelio servitutas valstybinės žemės sklype projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra projektuojamas, todėl ieškovės atstovo prašymas kelio servitutą nustatyti teismo sprendimu nepagrįstas. NŽT Vilkaviškio skyrius 2015 m. gruodžio 2 d. atliko ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei L. B. ir Č. J. P. priklausančių žemės sklypų naudojimo patikrinimą vietoje. Pažymėtina, kad T. S. žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės Gudkaimio kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 48 ŽV (toliau - Projektas). Projekte nurodyta, kad ieškovės žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su Č. J. P. priklausančiu žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame Projekte nurodyta, kad į pietus nuo ieškovės žemės sklypo suprojektuoti žemės sklypai, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ribojasi su žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu Č. J. P.. Šiuo metu žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra projektuojamas ilgalaikei nuomai, o žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso L. B.. Ieškovės žemės sklypo plane, parengtame 2003 m. sausio 30 d. UAB „Hidroprojektas“, bei plane, parengtame 2015 m. balandžio 28 d. Vilmanto Šlekio įmonės, nurodyta, kad žemės sklypas rytine kraštine ribojasi su 6 m pločio pravažiavimu. Ši informacija apie pravažiavimą minėtuose planuose neatitinka informacijos Projekte, nes Projekte privažiuojamasis kelias prie ieškovės žemės sklypo iš viso nebuvo suprojektuotas. Patikrinimų metu nustatyta, kad šių paminėtų žemės sklypų savininkai, savo žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, neužima valstybinės ar privačios žemės. Be to, patikrinimų metu išaiškėjo, kad tarp L. B. žemės sklypo ir tarp Č. J. P. žemės sklypo bei tarp ieškovės žemės sklypo ir Č. J. P. žemės sklypo yra 1,83-3,53 m pločio valstybinės žemės juosta, kuri yra netinkama keliui suprojektuoti, kadangi yra per siaura ir joje yra kliūčių – elektros stulpas ir krūmai. NŽT Vilkaviškio skyrius, siekdamas išspręsti įvažiavimo į T. S. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), klausimą, suorganizavo 2016 m. sausio 28 d. žemės savininkų susitikimą. Susitikimo dalyviai buvo informuoti apie tai, kad nėra galimybės į T. S. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti kelio valstybinėje žemėje, todėl būtina nustatyti kelio servitutą. Buvo paaiškinta, kokiais atvejais kelio servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, bei paaiškinta, kad kelio servitutą, suteikiantį teisę T. S. važiuoti per privačios žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), į jai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), administraciniu aktu (Vilkaviškio skyriaus vedėjo sprendimu) nustatyti negalima. Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja CK 4.124 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės). Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba administraciniu aktu privačiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) galėtų tik tuo atveju, jeigu reikėtų privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat konsoliduotiems žemės sklypams, bet ne privažiuoti ar prieiti prie privataus žemės sklypo. T. S. pasiūlyta tartis su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininke L. B. ar žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininku Č. J. P. dėl kelio servituto nustatymo sandoriu bei paaiškinta, kaip tokie sandoriai yra sudaromi.NŽT atstovė K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog ieškinys yra nepagrįstas. Servitutinis kelias į ieškovės žemės sklypą jau yra suprojektuotas. Todėl nustatyti antrą kelio servitutą nebūtų teisinga ir protinga. NŽT atstovė pažymėjo, kad R. K. sutiko, jog per jos žemės sklypą eitų servitutinis kelias. Jeigu suprojektuotame servitutiniame kelyje stovi stulpas, yra galimybė projektą tikslinti. Tuo tarpu pagal ieškovės ir jos atstovės siūlymą pastumti L. B. žemės sklypo ribas į valstybinę žemę, kai žemės sklypų projektai patvirtinti, nėra taip lengva ir paprasta. Taip pat NŽT atstovė pažymėjo, kad į ieškovės atstovės 2016 m. birželio 10 d. raštą dėl kelio nustatymo NŽT atsakė laiku, 2016 m. liepos 13 d. raštu, t.y. į teismą ieškovė buvo dar nesikreipusi, kuriame nurodė, kad jau yra projektuojamas kelias per R. K. žemę (garso įrašas nuo 24.24 min. ir nuo 54.55 min.).Atsakovas Č. J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka dėl servitutinio kelio nustatymo per jos nuosavos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu R. K. prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pasirašė sutikimą dėl kelio servituto per jos žemės sklypą nustatymo tik todėl, kai jai buvo paaiškinta, kad jei nori nuomotis valstybinę žemę, privalo sutikti dėl kelio servituto per jos žemės sklypą nustatymo, nes nepaisant to, kad jos žemės sklypas ribojasi su nuomojamu valstybinės žemės sklypu, prie valstybinės žemės sklypo turi būti privažiavimas. Jai pačiai tas servitutinis kelias nereikalingas, į valstybinės žemės sklypą per savo žemės sklypą ji gali patekti, kaip jai pačiai patogu. Projektuojant kelio servitutą per jos žemės sklypą, matininkas vietoje nebuvo, o kad projektas yra, kad jis patvirtintas, ji sužinojo per teismo posėdį. Trečiasis asmuo nurodė, kad vasarą atitinkama šlapia vieta išdžiūsta, bet esmė ta, kad tarp jos žemės sklype esančio tvenkinio ir L. B. žemės sklypo ribos yra tik apie 3 metrai. Ji pati per ten važiuoja, bet važiuoja tik su rusišku traktoriumi „Belarus“ ir pravažiuoja tik su pačiu traktoriumi. O jei prie jo ieškovei reikėtų prisikabinti kokius padargus, jie tikrai netilps ir tada ratai eis jau per L. B. žemę. Ji pati su tokiais įrenginiais nevažinėja. R. K. taip pat nurodė, kad ji žino, jog D. žemės sklypas (kuris dabar priklauso L. B.) niekada tokio ilgio nebuvo, iki tol, kol ieškovei pamatavo žemę. Kada ieškovei pamatavo žemę, tarp valdiškos žemės ir D. žemės buvo likęs toks tarpas. Matininkai pasakė, kad ieškovei yra išmatuotas 6 metrų pločio kelias palei Č. J. P. tvorą, dėl to D. žemės sklypas bus ilgesnis, iki valdiškos žemės. Ieškovė visada ten važiuodavo ir su kombainais, ir su traktoriais, nes ji ten sėdavo javus ir kt. (garso įrašas nuo 27.45 min ir nuo 57.02 min.).