Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. N. priteista R. A. 50 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo V. N. priteista 1326,30 euro Valstybinei ligonių kasai už R. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 23 d. apie 13 val. 11 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus negerbimo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas formalią ir mažareikšmę dingstį, tyčia peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam R. A. į krūtinės ląstos kairę pusę, taip padarė nukentėjusiajam pjautinį-durtinį kiauryminį, atsiveriantį į kairės pusės krūtinplėvės ertmę, krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, dėl to nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo V. N. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, teisėjų kolegijos įvertinimu, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, ir kas teismas buvo šališkas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir V. N. nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Negalima laikyti teismo šališkumu niekuo nepagrįstą nuteistojo nuomonę, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjosi nuteistajam. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikšti nušalinimus nebuvo varžoma, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo norų, negali būti laikomas šališkumu.

Teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį V. N. kaltu, kad jis sunkiai sutrikdė R. A. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina paties nuteistojo parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų V. G., V. N., I. G., A. D., D. V. parodymai, ekspertės paaiškinimai, specialisto išvada Nr. 23/2016(05) bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje. Paties smūgio peiliu į šoną sudavimo nukentėjusiajam R. A. neginčija ir V. N.. Jis apeliaciniame skunde ginčija nukentėjusiajam nuo jo dūrio kilusių pasekmių sunkumą, nurodydamas, kad jokių sunkių ilgalaikių padarinių nekilo, ekspertė paaiškino, kad jam nebuvo pažeisti visaus organai. Šiuos ir kitus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-286/2011 ir kt.). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinė nutartis Nr. 2K-448/2011, kt.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis, užėjęs į I. G. butą, dūrė peiliu R. A. į šoną, taip padarė nukentėjusiajam pjautinį-durtinį kiauryminį, atsiveriantį į kairės pusės krūtinplėvės ertmę, krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaip pretekstą tokiems savo veiksmams jis panaudojo formalią ir mažareikšmę dingstį, smurtą vartojo pašalinių žmonių akivaizdoje, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl aiškaus žmogus negerbimo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams. Taigi pats nuteistasis negalėjo paaiškinti kodėl sudavė smūgius, nurodė, kad jam nepatiko, jog I. G. guli ant žemės, o vyrai (R. A. ir A. D.) sėdi ant sofos. Nukentėjusysis, pamatęs nuteistąjį su peiliu, nieko nesakęs, norėjo išvengti konflikto ir bandė išeiti iš kambario, tačiau nuteistasis dūrė peiliu. Maža to, dūręs peiliu, nukentėjusiajam išėjus, liko I. G. bute ir vartojo alkoholį. Tokiu būdu V. N., be jokios dingsties, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo požiūrį į juos bei aplinką, kurioje jis buvo. Atsižvelgiant į tai, V. N. veiksmai, kuriais jis padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Tačiau, kaip minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymą ginčija tuo aspektu, kad, pasak apelianto, abejonių kelia nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo mastas, kadangi, anot nuteistojo, nukentėjusysis neliko neįgalus bei jam nebuvo sužaloti vidaus organai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. BK 135 straipsnyje numatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, jo sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Pagal BK 135 straipsnio dispoziciją, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai: asmuo yra susargdinamas ar sužalojamas, jeigu dėl to jis neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas jo kūnas. BK 141 straipsnyje pateiktas sąvokų išaiškinimas nurodant, kad sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės; konkrečiai tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, reglamentuojančios sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus. Minėtų Taisyklių III dalyje 6.6.9. punkte nustatyta, kad kitokiu sunkiu sužalojimu laikomas krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. nustatytas pjautinis-durtinis kiauryminis, atsiveriantis į kairės krūtinplėvės ertmę, krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas, lydimas kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais objektyviais bylos duomenimis, kurių patikimumu bei teisėtumu nėra jokio pagrindo abejoti, pagrįstai nustatė, kad R. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė, kuri, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, savo pateiktą specialisto išvadą patvirtino bei paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam plautis pažeistas nebuvo, tačiau buvo kraujo susikaupimas. To užtenka, kad sveikata asmeniui būtų sutrikdyta sunkiai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, V. N. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kolegija atmeta šį nuteistojo prašymą. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe jam pripažino tai, kad V. N. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad V. N. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, todėl jam skyrė realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgė į tai, kad V. N., kaip jis pats parodė, yra teistas užsienyje, tačiau Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas kaip turintis polinkį vartoti alkoholį, jam nustatytas priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 63), neblaivus būna agresyvus, nesugeba valdyti emocijų (1 t., b. l. 138). Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybes, jog nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, buvo padarytas spontaniškai, nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi.

Teismas apsvarstė ir švelnesnės bausmės paskyrimą bei nurodė, jog sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje, nėra, taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų be alternatyvų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė V. N. 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta. Jos švelninti pagrindo nėra.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė bei priteista turtinė žala taip pat yra teisingos. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.