- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- I-4529-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02430-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) 2017 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. NN-90 ,,Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas).
Skunde nurodė, kad bausmę Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) atlieka nuo 2015 m. balandžio 28 d., tačiau jokių konfliktų su įstaigos administracija neturėjo. Taip pat nėra padaręs jokių neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad už gerą elgesį ir dalyvavimą programoje yra skatintas. Be to, atlikdamas bausmę Vilniaus PN, jis dirbo ir mokėsi Vilniaus amatų ir profesinėje mokykloje. Pareiškėjo teigimu, socialiniai ryšiai su artimaisiais yra labai stiprūs, todėl perkėlus jį į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), ryšys su artimaisiais nutrūks. Tėvai yra pensinio amžiaus, o sūnus mažametis, todėl jiems bus sunku palaikyti ryšį. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija 2015 m. jam suteikė galimybę pasirinkti pataisos namus, į kuriuos norėtų būti perkeltas tęsti atlikti bausmę, be to, atsižvelgė į tėvų prašymus paskirti pareiškėją atlikti bausmę Vilniaus PN. Kalėjimų departamentas tokiais savo veiksmais ne tik nutraukė socialinius ryšius, tačiau taip pat apsunkino pareiškėjo integraciją į visuomenę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–17) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Kalėjimų departamento direktorius, kuriam įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė spręsti dėl nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus, 2017 m. birželio 21 d. patvirtino Vilniaus PN 2017 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 33-4(J) „Dėl Vilniaus pataisos namų reorganizacijos ir dalies nuteistųjų perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų atskiro sektoriaus Rasų g. 8 į Alytaus pataisos namus“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje siūloma perkelti 20 nuteistųjų iš Vilniaus PN atskiro sektoriaus Rasų g. 8 į Alytaus PN, tarp jų ir pareiškėją M. R.. Pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija žino įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl gali objektyviai ir kompetentingai spręsti klausimus bei teikti siūlymus, susijusius su nuteistųjų laikymu, izoliavimu, taip pat poreikiu nuteistąjį Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti atlikti bausmę. Kalėjimų departamento direktorius Nutarimu nutarė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti atlikti bausmę. Nutarimas yra individualus administracinis aktas, kuris yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo perkėlimas į iš vienos pataisos įstaigos į kitą nėra nuobauda ar kitoks jo teisių suvaržymas, tai organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NN-90, kuriuo nuspręsta pareiškėją perkelti iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti atlikti bausmę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsniu, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklė. Pagal šio straipsnio nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais (1 dalis). Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (4 dalis).
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 3.2 papunktį iš vienos pataisos įstaigos į kitą nuteistąjį leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, šia tvarka: 1) kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga; 2) išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; 3) patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą; 4) nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai; 5) nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2017 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. LV-987,,Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų patalpų panaudojimo“ (b. l. 26–29) nurodė, kad siekiant efektyviau naudoti valstybės lėšas ir optimizuoti Vilniaus PN valdymą, tikslinga nuteistuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę atskirame sektoriuje, esančiame Sniego g. 2, perkelti į įstaigos atskirojo sektoriaus, esančio Rasų g. 8, II nuteistųjų gyvenamąjį korpusą. Pažymoje siūloma 3-iojo būrio nuteistuosius, atliekančius bausmę atskirojo sektoriaus Rasų g. 8, I nuteistųjų gyvenamojo korpuso antrajame aukšte, perkelti atlikti tolesnę bausmę į kitas įkalinimo įstaigas.
Vilniaus PN, atsižvelgdami į minėtą Kalėjimų departamento pažymą bei siekdami išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją Vilniaus PN, 2017 m. birželio 9 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-4(J) siūlė perkelti 20 nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėją, iš Vilniaus PN į Alytaus PN (b. l. 20–22). Pažymėtina, kad minėta išvada buvo suderinta su Alytaus PN direktoriumi (b. l. 25) bei 2017 m. birželio 21 d. patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus (b. l. 20) ir skundžiamu Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti atlikti bausmę (b. l. 3, 30).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamas Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. NN-88 yra pagrįstas ir teisėtas. Iš Vilniaus PN 2017 m. birželio 9 d. tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad dalies nuteistųjų perkėlimas iš Vilniaus PN į Alytaus PN vykdytas siekiant užtikrinti efektyvią ir nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, jų izoliaciją ir pataisos namų apsaugą, darbuotojų saugumą bei įgyvendinti dinaminio saugumo koncepciją, išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją. Teismo vertinimu, Vilniaus PN išvadoje nurodytos aplinkybės yra priskirtinos išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių galima nuteistąjį perkelti į kitą pataisos įstaigą. Todėl Vilniaus PN turėjo pagrindą kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus tęsti atlikti bausmę.
Pažymėtina, kad savo esme nuteistųjų perkėlimas į kitą pataisos įstaigą tęsti atlikti bausmę yra organizacinė priemonė, taikoma vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją pataisos įstaigose. Kalėjimų departamento direktorius turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 3.2 papunkčio nuostatomis, perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti atlikti bausmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo perkėlimas tęsti atlikti bausmę į Alytaus PN yra pakankamai motyvuotas Išvadoje, kuri iš esmės yra Nutarimo sudėtinė dalis.
Pažymėtina, kad nei BVK, nei Aprašo nuostatos nenustato pareigos, esant Aprašo 3.2 papunktyje nustatytam pagrindui, atsižvelgti į perkeliamo nuteistojo sutikimą ar nesutikimą, būti perkeltam į kitą pataisos įstaigą, taip pat nuteistiesiems nėra suteikta teisė patiems pasirinkti pataisos įstaigą, į kurią jie norėtų būti perkelti, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo Nutarimo neteisėtu.
Pareiškėjo argumentai, jog perkėlus jį į Alytaus PN, nutrūks jo ryšys su artimaisiais, nesudaro pagrindo neperkelti jo į minėtą įkalinimo įstaigą. Dėl artimųjų galimybių lankyti pareiškėją pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina pareigos skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas atsižvelgti į jų artimųjų galimybes lankyti nuteistą asmenį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-146-381-14).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.