Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Conex Europe“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (nuo 2020-07-01 Užsienio išmokų tarnyba prijungta prie VSDFV Vilniaus skyriaus), trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilęs dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas Bendrovės prašymas išduoti A1 pažymėjimus jos nurodytiems darbuotojams, bei Valdybos sprendimo, priimto išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Sprendimo ir šį skundą atmetus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Bendrovė 2019-11-27 Tarnybai pateikė prašymą (su priedais) išduoti A1 pažymėjimus (toliau – Prašymas) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą nurodytiems pareiškėjos darbuotojams, siųstiems dirbti į užsienio valstybę - Vokietiją: K. L. (laikotarpiu nuo 2018-04-10 iki 2020-04-10); V. A. (2018-04-20 – 2019-09-06); M. K. (2020-04-20 – 2020-04-20); M. U. (2018-04-20 - 2018-12-31); V. V. (2020-04-20 – 2019-04-15); R. G. (2018-04-23 - 2018-10-15); E. K. (2018-04-23 – 2020-04-23); E. J. (2018-05-09 – 2018-07-17); A. R. (2018-05-09 – 2018-06-12); D. V. (2018-05-09 – 2018-06-14); V. G. (2018-05-24 – 2018-06-06); V. S. (2018-05-24 – 2020-05-24); M. S. (2018-05-24 – 2019-03-08); V. A. (2018-05-25 – 2020-05-25); M. B. (2018-06-19 – 2018-08-07); A. L. (2018-06-19 – 2018-08-13); D. R. (2018-06-19 – 2018-08-13); R. J. (2018-07-23 – 2018-08-13); Ž. L. (2018-07-23 – 2018-08-13); L. L. (2018-09-03 – 2019-08-06); G. G. (2018-09-25 – 2020-09-25); G. G. (2018-09-25- 2020-09-25); K. V. (2018-10-03 - 2020-10-23).

Bendrovė Tarnybai pateiktos darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos 7 punkte nurodė, kad jos pajamos iš veiklos Lietuvoje, gautos per 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo, t. y. 2018 m. balandžio, spalio ir lapkričio mėn. sudarė 27600,00 Eur, o pajamos iš veiklos užsienyje nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. - 226070,00 Eur; darbdavio pajamų iš veiklos Lietuvoje dalis procentais nuo visų darbdavio pajamų – 10,88 procentai. Bendrovė Tarnybos prašymu 2020-01-10 pateikė 2018-04-02 sąskaitą faktūrą COE Nr.0013 ir 2019-12-10 pinigų priėmimo kvitą Serija PPK Nr.19004.

2020-03-12 sprendimu Tarnyba nusprendė neišduoti Bendrovės darbuotojams A1 pažymėjimų. Išnagrinėjusi Bendrovės skundą, Valdyba 2020-05-04 sprendimu šį Tarnybos sprendimą panaikino, įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti atitinkamai pagrįstą sprendimą, nurodant apskaičiavimus dėl kiekvieno komandiravimo laikotarpio. Tarnyba pakartotinai išnagrinėjo prašymą ir priėmė ginčijamą 2020-05-19 Sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti sprendimo priede išvardintiems Bendrovės darbuotojams A1 pažymėjimų, kadangi jų siuntimas dirbti į Vokietiją neatitinka Reglamento (EB) Nr.883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr.987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr.A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų.

Išnagrinėjusi Bendrovės skundą dėl Tarnybos Sprendimo, Valdyba 2020-07-16 Raštu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti.

Ginčo teisinių santykių reguliavimui taikytini Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 14 straipsnyje nurodyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, ,,asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai (1 dalis); Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai ,,kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelį veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį (2 dalis).

Lietuvos Respublikoje taikytinos teisės nustatymo taisyklės įtvirtintos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) (nagrinėjamam ginčui aktuali 2019-04-03 įsakymo Nr. V-148 redakcija), kuris nustatė A1 pažymėjimų išdavimo už laikotarpį nuo 2010-05-01 atvejus ir sąlygas, šių pažymėjimų išdavimo tvarką, asmenų, kuriems išduoti A1 pažymėjimai, pareigą informuoti apie pasikeitusias aplinkybes ir grąžinti išduotus pažymėjimus, išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo, Tarnybos bendradarbiavimo su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir kitų valstybių narių kompetentingomis įstaigomis tvarką.

Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytos sąlygos, kuomet A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis). Viena iš šių sąlygų yra reikalavimas siunčiančiam darbdaviui vykdyti didelę veiklos dalį Lietuvoje (5.5). Didelės veiklos dalies vykdymo Lietuvoje taisyklė aiškinama Tvarkos aprašo 7-9 punktuose. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, atsižvelgiama į: 7.1. buveinės registracijos ir administracijos vietą; 7.2. administracijos darbuotojų skaičių ir vietą, kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas; 7.3. sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje ir užsienyje; 7.4. pajamas iš veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti; 7.5. ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (įmonės, pradedančios veiklą Lietuvoje – visą veiklos vykdymo laikotarpį); 7.6. ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti; 7.7. kitus objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį.

Tvarkos aprašo 8 punkte išvardinti kriterijai, kurių bent vienam esant darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele. Tvarkos aprašo 8.4 punkte, be kita ko, nustatyta, jog A1 pažymėjimas neišduodamas, jei darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Darbdavio pajamų iš veiklos Lietuvoje dalis procentais skaičiuojama pagal darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis, pagrįstus Tarnybai pateiktais įrodymais (dokumentais, duomenimis): darbdavio pajamų, gautų iš Lietuvoje vykdytos veiklos, suma dalijama iš bendros darbdavio pajamų, gautų iš veiklos, vykdytos Lietuvoje ir užsienyje, sumos ir gauta suma dauginama iš 100. Esant darbdavio pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų neatitikimui su valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, vadovaujamasi valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis.

Tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta, kad gavusi prašymą išduoti A1 pažymėjimą, Tarnyba per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo informuoja pareiškėją apie trūkstamus dokumentus (informaciją), reikalingus taikytinos teisės nustatymui ir tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimui (tai yra dokumentus ir informaciją, išvardintus Tvarkos aprašo 25, 26, 27, 28, 29 punktuose, o esant reikalui – ir kitus dokumentus), ir paprašo juos pateikti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, nurodydama konkrečią datą. Jei reikiamų dokumentų pareiškėjas nepateikia iki nurodyto termino pabaigos, A1 pažymėjimo išdavimo klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Tokiais atvejais sprendimas dėl prašymo išduoti A1 pažymėjimą priimamas per 20 darbo dienų nuo trūkstamų dokumentų pateikimo dienos, o jeigu pareiškėjas jų nepateikė, per 20 darbo dienų nuo termino trūkstamiems dokumentams pateikti pabaigos.

Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog Tarnyba turi pareigą kompleksiškai įvertinti visas Tvarkos aprašo 7 punkte išvardintas aplinkybes, o nustačiusi bent vieną iš Tvarkos aprašo 8 punkte išdėstytų aplinkybių, turi prašymą dėl A1 pažymėjimo išdavimo atmesti.

Kaip matyti iš skundžiamo Tarnybos sprendimo turinio, Tarnyba vertino Bendrovės atitiktį Tvarkos aprašo 5 punktui (už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2019-09-30), t. y. ar Bendrovė vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, ir nustačiusi, jog Bendrovės pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų jos pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (Tvarkos aprašo 8.4 punktas), pareiškėjos prašymo dėl A1 pažymėjimų išdavimo jos darbuotojams netenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Bendrovė skunde teismui teigia, kad Tarnyba priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų neatitinkantį Sprendimą, kadangi darbuotojus į užsienio valstybę siuntė skirtingais laikotarpiais, kurie prasideda nuo 2018-04-10 iki 2018-10-03, todėl Tarnyba privalėjo įvertinti Bendrovės pajamas gautas kitais laikotarpiais. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dar 2020-05-04 sprendime Valdyba buvo įpareigojusi Tarnybą iš naujo vertinant pareiškėjo prašymą nurodyti apskaičiavimus dėl kiekvieno komandiravimo laikotarpio, nes darbuotojų komandiravimo laikotarpiai skiriasi. Vykdant šį įpareigojimą Tarnyba Sprendime pateikė skaičiavimus dėl Bendrovės pajamų iš veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki kiekvieno iš darbuotojų grupių siuntimo dirbti, t.y. nuo 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo ir spalio mėn. Kaip matyti iš Bendrovės prašymo darbuotojų išvykimo laikas buvo nuo 2018-04-10 iki 2018-10-03, todėl Tarnyba pagrįstai skaičiavimus atliko už 12 pilnų kalendorinių mėnesių, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo ir spalio mėn. ir juos pateikė Sprendime.

Kaip matyti iš Bendrovės prie Prašymo pateiktos Anketos 7 punkte nurodytų duomenų, ji nurodė, kad jos veiklos iš Lietuvoje dalis procentais nuo visų aktualių pajamų sudaro 10,88 proc. 12 mėnesių laikotarpio pajamoms gautoms iš veiklos Lietuvoje pagrįsti pareiškėjas, be kita ko, pateikė 2018-01-03 darbų atlikimo sutartį, sudarytą su E. S., 2018-04-02 sąskaitą faktūrą COE Nr.0013 12000 Eur sumai ir 2019-12-10 pinigų priėmimo kvitą Serija PPK Nr.19004 (12000 Eur sumai). Įvertinusi Bendrovės pateiktus duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pateikiamus duomenis, Tarnyba nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018-01-03 iki 2018-04-03, kai pagal 2018-01-03 sutartį buvo atliekami statybos apdailos darbai Bendrovėje nebuvo įdarbintas nei vienas darbuotojas. Kadangi Bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo darbuotojų, Tarnyba pagrįstai sprendė, kad sutartyje nurodyti darbai negalėjo būti atlikti ir atitinkamai negalėjo būti gautos sąskaitoje faktūroje COE Nr.0013 nurodytos 12000 Eur pajamos, todėl pagrįstai jų neįtraukė į Prašymo 7 punkte nurodytą pajamų, gautų iš veiklos Lietuvoje, skaičiavimą.

Bendrovė, teigia, jog skunde Valdybai ji nurodė, jog jai paaiškėjo, kad minėtoje sąskaitoje buvo padaryta gramatinė klaida, nes iš tikro sąskaita buvo išrašyta, ne 2018-04-02, tačiau ši aplinkybė nebuvo įvertinta. Pažymėtina, jog Valdybos Rašte yra pasisakyta dėl Bendrovės nurodytos klaidos, pažymint, jog Bendrovės nurodoma aplinkybė, kad sąskaita – faktūra buvo išrašyta 2018-04-30, o ne 2018-04-02, nepaneigia to fakto, jog laikotarpiu nuo 2018-01-03 iki 2018-04-02 Bendrovėje buvo įdarbinti darbuotojai. Teismas sutinka su šiuo vertinimu, nes kaip matyti iš 2018-01-03 sutarties su Bendrove buvo susitarta dėl statybos darbų atlikimo laikotarpiu nuo 2018-01-03 iki 2018-04-02. Šiuo atveju nėra reikšminga, kada buvo išrašyta sąskaita faktūra, nes tiek pagal sutartį, tiek pagali minėtą sąskaitą faktūrą darbai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2018-01-03 iki 2018-04-02, t.y. kai Bendrovėje nebuvo įdarbinto nei vieno darbuotojo.

Teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai šioje sąskaitoje – faktūroje nurodytos 12000 Eur sumos neįtraukė į Bendrovės pajamų skaičiavimą. Šios pajamos patenka į visų darbuotojų 12 pilnų kalendorinių mėnesių pajamų skaičiavimo laikotarpius. Tarnybai nustačius, jog Bendrovės pajamos iš veiklos Lietuvoje ginčui aktualiais laikotarpiais sudaro mažiau nei 10 proc. įmonės pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki atitinkamų darbuotojų siuntimo laikotarpių pradžios, ji 20120-05-19 pagrįstai priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjos darbuotojams A1 pažymėjimų, o Valdyba 2020-07-16 Raštu pagrįstai sprendė, jog Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir Bendrovės skundą atmetė.

Dėl pareiškėjo argumento, jog Tarnybos sprendime nebuvo įvertinta Tvarkos aprašo 9 punkte nustatytos išimties taikymo aplinkybės, pažymėtina, jog Tvarkos aprašo 9 punktas nustato, kad 8.4 punkto nuostata gali būti netaikoma, atsižvelgiant į įmonės veiklos, vykdomos Lietuvoje, pobūdį; ši išimtis gali būti taikoma, jei darbdavys įrodo, kad jo pajamos iš veiklos užsienyje, kuri tiesiogiai susijusi su jo vykdoma veikla Lietuvoje (pavyzdžiui, vykdoma dalis gamybos proceso, realizuojama pagaminta produkcija ir panašiai), kartu su pajamomis iš veiklos, vykdomos Lietuvoje, sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų to darbdavio pajamų. Nagrinėjamu atveju Bendrovė, teikdama Prašymą išduoti jos siunčiamiems darbuotojams A1 pažymėjimus, neįrodinėjo, kad dalis jos pajamų iš veiklos užsienyje yra iš veiklos, kuri yra tiesiogiai susijusi su jo veikla Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą neturėjo nei pareigos, nei pagrindo vertinti ar Bendrovė atitinka Tvarkos aprašo 9 punkte nustatytą išimtį, dėl kurios būtų galima netaikyti Tvarkos aprašo 8.4 papunktyje nustatytos imperatyvios sąlygos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. A-822-132/2014). Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Tarnyba rėmėsi tiek savo turimais duomenimis, tiek Bendrovės pateikta medžiaga. Ginčijamame Tarnybos Sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus Bendrovės nurodytiems darbuotojams. Iš esmės analogiška argumentacija išdėstyta ir Valdybos Rašte. Skundžiamame Sprendime nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas, išdėstytas teisinis pagrindas, todėl teigti, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos ir Valdybos sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti, teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus Bendrovės reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir jos išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (pakartotinai išnagrinėti 2019-11-27 prašymą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Conex Europe“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.