- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2-15-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00154-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- A. C., G. C.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. C. ir G. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lidanca“ ieškinį atsakovams A. C. ir G. C. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Lidanca“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. P., ieškiniu prašo išreikalauti iš atsakovų 2015 m. rugsėjo 7 d. Įrangos, skirtos žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2015/09/07-1 pagrindu įgytą įrangą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, susidedančią iš gelžbetoninės baseinų konstrukcijos bei gelžbetoninės valdymo komplekso konstrukcijos, metalinių apžiūros tiltelių, biologinio valdymo sistemos, mechaninio valdymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, automatikos, apšvietimo sistemos, bendros ventiliacinės sistemos, bendros vandens šildymo ir atšaldymo sistemos, biofiltro praputimo sistemos, esančią (duomenys neskelbtini), kurios vertė 93 929 Eur.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti įrangą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, susidedančią iš gelžbetoninės baseinų konstrukcijos bei gelžbetoninės valdymo komplekso konstrukcijos, metalinių apžiūros tiltelių, biologinio valdymo sistemos, mechaninio valdymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, automatikos, apšvietimo sistemos, bendros ventiliacinės sistemos, bendros vandens šildymo ir atšaldymo sistemos, biofiltro praputimo sistemos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą – areštavo įrangą žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, susidedančią iš gelžbetoninės baseinų konstrukcijos bei gelžbetoninės valdymo komplekso konstrukcijos, metalinių apžiūros tiltelių, biologinio valdymo sistemos, mechaninio valdymo sistemos, UV nukenksminimo sistemos, aprūpinimo deguonimi sistemos, bendros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos, bendros deguonies padavimo sistemos, automatikos, apšvietimo sistemos, bendros ventiliacinės sistemos, bendros vandens šildymo ir atšaldymo sistemos, biofiltro praputimo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė 93 929 Eur.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas, išdėstytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai preliminariai leidžia manyti, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.
5. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo turtas, kurį prašo išreikalauti ieškovė priklauso jai, o atsakovo nebendradarbiavimas su ieškovės bankroto administratoriumi sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad turtas gali būti perleistas ar kitaip sumažinta jo vertė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai A. C. ir G. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Be to, su atskiruoju skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Ieškinio reikalavimai negali būti vertinami kaip prima facie (preliminariai) pagrįsti, kadangi: pirma, ieškinyje nurodyta įranga, kurią prašoma išreikalauti, nėra aiškiai identifikuota, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodyta įranga yra būtent (duomenys neskelbtini); antra, ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius ir advokatas skirtingų bankrutuojančių įmonių vardu yra iš viso iškėlę tris skirtingas bylas atsakovų atžvilgiu dėl tos pačios įrangos išreikalavimo, todėl darytina išvada, kad ieškovė ir jį atstovaujantys asmenys akivaizdžiai piktnaudžiauja savo tariamomis teisėmis ir niekaip nepagrindė savo nuosavybės teisės į ginčo įrangą.
6.2. Ieškovė ieškinyje kaip savo teisių gynimo būdą nurodo vindikacinį ieškinį (CK 4.95 straipsnis), tačiau ir šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovas A. C. 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu iš antstolės už 72 405 Eur įsigijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, pastatą, pastatą – veršidę ir pastatą – daržinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau investavęs savo lėšas į rekonstrukciją ir rekonstravęs veršidę ir daržinę į žuvų auginimo fermą, įsigijo nuosavybės teisę į rekonstruotą statinį. Jeigu ir būtų nustatyta, kad ginčo įranga yra sumontuota adresu (duomenys neskelbtini), tokia įranga būtų laikoma antraeiliu daiktu, o antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis), t. y. ginčo įranga 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įrangos nuosavybės teisė taip pat perėjo atsakovams. Be to, ieškovė praleido CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
6.3. Nepagrįsti bankroto administratoriaus teiginiai, kad atsakovas su juo nebendradarbiauja. Atsakovas bendradarbiavo – teikė bankroto administratoriui atsakymą į 2019 m. kovo 28 d. paklausimą
6.4. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Kadangi net nėra aišku, ar ieškovės nurodoma įranga yra tapati atsakovų turimai įrangai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), tai negalima daryti ir išvados, kad atsakovai objektyviai galėtų atlikti kokius nors veiksmus, kurie apsunkintų ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Bet kuriuo atveju, jeigu ir būtų nustatyta, kad ieškovės nurodoma įranga yra pas atsakovu, tai vis tiek ieškovė neįrodė, jog atsakovai galėtų imtis kokių nors veiksmų, siekdami perleisti, paslėpti ar sunaikinti minėtą įrangą.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu pateiktas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
9. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktas).
10. Iš ieškovės 2019 m. lapkričio 11 d. teismui teikto prašymo pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-6253) matyti, kad 2019 m. spalio 9 d. patvarkymu antstolis Z. Z. atsisakė priimti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tai reiškia, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis neteko teisinės galios, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Pakartotinis prašymas dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, buvo išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi šio klausimo išsprendimas nebesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių.
11. Taigi skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas ir atskirai nepasisakydamas dėl atsakovų atskirojo skundo argumentų, apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų A. C. ir G. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
12. Remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, apeliantams turi būti grąžintas jų sumokėtas žyminis mokestis.
13. Kaip matyti iš su atskiruoju skundu pateikto 2019 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymo, atsakovas A. C. už pateiktą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties yra sumokėję 38 Eur žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, ši suma grąžintina atsakovui.
14. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų A. C. ir G. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, nutraukti.
Grąžinti atsakovui A. C. 2019 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 587) už atskirąjį skundą sumokėtą 38 (trisdešimt aštuoni) Eur žyminį mokestį.