- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- N-525-600-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. gegužės 24 d. surašė M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2007 m. balandžio 20 d. apie 12 val. 6 min. Laisvės pr. 58, Vilniuje, vairavo automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir sugadino abu automobilius, pasišalino ir eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) reikalavimus. Tokiais veiksmai pareiškėjas pažeidė KET 53, 63, 59 ir 271 punktu reikalavimus.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2007 m. birželio 1 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt bauda, o, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai paskirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda.
II.
M. S. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą, o bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodė, kad automobilio BMW 525 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Automobilis) iš viso nevairavo, KET nepažeidė ir jokio pažeidimo nepadarė. Paaiškino, jog dirba UAB „Inforsanas“ telekomunikacijų inžinieriumi, o 2007 m. balandžio 20 d. kartu su bendradarbiu A. Č. (A. Č.) visą dieną (nuo 8 iki 18 val.) atliko planinius kompiuterinio tinklo priežiūros darbus Justiniškių mikrorajone, todėl 2007 m. balandžio 20 d. apie 12 val. 6 min. Laisvės pr. 58, Vilniuje, prie Verslo ir Teisės kolegijos pastato jis nebuvo. Nurodė, kad tokias aplinkybės patvirtins A. Č., o tai kad automobilis visą 2007 m. balandžio 20 d. stovėjo kieme, patvirtins jo kaimynas I. V., kuris minėtą dieną šalia ruošė savo automobilį techninei apžiūrai. Remdamasis eismo įvykio schema ir J. O. paaiškinimu, pabrėžė, kad tikėtina, jog J. O. paaiškinimai surašyti atgaline data jau po 2007 m. balandžio 21 d. automobilio apžiūros. Atsižvelgdamas į eismo įvykio schemą ir fotonuotraukas, pažymėjo, kad automobilis kairės pusės bamperiu apskritai negalėjo kliudyti automobilio Audi A 4 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kairės pusės priekinio bamperio, todėl nurodė, kad, siekiant nustatyti, ar toks kontaktas iš viso galėjo būti, byloje turėtų būti skirta autotechninė ekspertizė. Pabrėžė, kad neaišku, kokiu būdu Institucijai adresuotas pranešimas apie eismo įvykį. Pažymėjo, jog vyresnysis specialistas R. I. bylą išnagrinėjo šališkai, pareiškėjo nurodytus liudytojus apklausti atsisakė, todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nepilnai, neobjektyviai ir pažeidė ATPK 248, 256, 257 ir 272 straipsnių reikalavimus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą, kuris naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartimi skundo netenkino, Nutarimą paliko nepakeistą ir nutarė iškelti A. Č. ir I. V. administracinio teisės pažeidimo bylas pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teismas nurodė, jog tai, kad pareiškėjas Nutarime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė KET 53, 63 ir 271 punktų reikalavimus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, eismo įvykio schema, nukentėjusiosios paaiškinimas, fotolentelės duomenys, liudytojo J. O. paaiškinimai. Tiek nukentėjusiosios J. G., tiek liudytojo J. O. paaiškinimai nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys kitus byloje surinktus objektyvius įrodymus, jais netikėti nėra pagrindo. Liudytojo A. Č. parodymais teismas netiki, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, rašytiniuose įrodymuose užfiksuotiems duomenims bei liudytojo J. O. parodymams. Taip pat nurodė, kad A. Č. ir pareiškėjas skirtingai aiškina 2007 m. balandžio 20 d. faktines aplinkybes, nes pareiškėjas nurodė, kad apie 12 val. jie dirbo Rygos g. 34, Vilniuje, o A. Č. parodė, jog apie 12 val. jie dirbo Taikos g. 128, Vilniuje. Pažymėjo, kad netiki ir liudytojo I. V. parodymais, kad 2007 m. balandžio 20 d. automobilis visą dieną stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme, nes pats liudytojas paaiškino, kad pažįsta pareiškėjo motiną, kuri paprašė jo paliudyti, jog 2007 m. balandžio 20 d. jis matė automobilį stovintį kieme, o kas įvyko 2007 m. balandžio 20 d. jis nežino, minėta datą jam nurodė pareiškėjo motina. Remdamasis tuo, kad bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas su liudytojais A. Č. ir I. V. yra pažįstami, todėl padarė išvadą, kad minėti liudytojai, siekdami pareiškėjui padėti išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Atsižvelgdamas į pareigūno D. M. tarnybinį pranešimą, fotolentelę, J. O. paaiškinimus, automobilio ir Audi A4 apgadinimų pobūdį, padarė neginčytiną išvadą, kad nurodyti automobiliai kontaktavo, o eismo įvykio kilimo mechanizmas visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad automobilio savininkė M. S. paaiškinime nurodė, kad automobiliu naudojasi tik jos sūnus, o liudytojas J. O. asmenį, 2007 m. balandžio 20 d. vairavusį automobilį, teisme atpažino ir nurodė, kad tai pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2007 m. balandžio 20 d. vairuodamas automobilį pažeidė KET 53 ir 63 punktų reikalavimus, todėl pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl pažeidė KET 271 punkto nuostatas, o tokie veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir yra kvalifikuoti teisingai. Atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nėra, faktą, kad pareiškėjui administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, pareiškėjo asmenybę, faktą, kad pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos tuo apsunkindamas pažeidimo nustatymą ir ištyrimą, konstatavo, kad galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda yra teisinga. Pabrėžė, kad liudytojų I. V. ir A. Č. parodymus vertina kaip siekimą suklaidinti teismas, kitaip tariant, kaip melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl jiems iškeltinos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
III.
M. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas savo nutartį grindžia tik vieno liudytojo J. O. duotais paaiškinimais policijoje ir parodymais teisme, o tai, kad eismo įvykio schemoje iš minėto liudytojo paaiškinimo nurodyta, jog automobiliui apgadinta dešinė galinio bamperio pusė, laiko rašymo apsirikimu. Nurodo, kad J. O. duoti paaiškinimai policijoje ir teisminio nagrinėjimo metu yra prieštaringi ir vertintini kritiškai. J. O. negalėjo aiškiai nurodyti eismo įvykio mechanizmo, o tokie veiksmai nelaikytini vien rašymo apsirikimu, jis, remiantis eismo įvykio schema, negalėjo matyti nuvažiuojančio automobilio valstybinių numerių. Atsižvelgia į tai, kad byloje nėra Bendrojo pagalbos centro pažymos dėl pranešimo apie eismo įvykį ir teigia, jog J. O. pats paskambino savo kolegoms.
2. Pažymi, kad pagal apžiūros metu padarytas fotonuotraukas akivaizdu, jog pagal padarytus apgadinimus aprašomas kontaktas negalėjo būti.
3. Pabrėžia, jog jo ir liudytojo A. Č. parodymai visais kitais klausimais sutapo, o tai, kad nesutapo parodymai apie tai, kuriame name jie dirbo 12 val., nelaikytina reikšminga aplinkybe, todėl teismas padarė klaidingas išvadas. Kartu nurodo, kad liudytojas I. V. pateikė tikslius parodymus, todėl pripažinti, kad jis teismui davė žinomai melagingus parodymus nėra jokio pagrindo, taip pat nėra pagrindo jo atžvilgiu iškelti administracinę bylą.
4. Pažymi, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nepilnai, neobjektyviai, šališkai vertino liudytojų parodymus, atmetė jo prašymus, kitų įrodymų byloje iš viso netyrė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir jį atmesti.
Nurodo, kad skunde pateikti argumentai, susiję su administraciniu teisės pažeidimu, nėra paremti jokiais rašytiniais įrodymais, o tik iškeltomis prielaidomis. Eismo įvykio liudytojas J. O. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, o savo parodymus eismo įvykio vietoje bei teisme išdėstė sklandžiai, o pats apeliantas bylos nagrinėjimo policijoje metu buvo pripažinęs, kad eismo įvykio liudytojo asmeniškai nepažįsta ir jokių santykių su juo nėra turėjęs. Paskirta nuobauda nėra per griežta, atspindi padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, o, teigdamas kad 2007 m. balandžio 20 d. Automobilio nevairavo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekia išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.
Nukentėjusioji J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Nurodo, kad argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų netikslių bylos lapų yra nepagrįsti ir nedaro įtakos bylos esmei, nes turėtų būti vertinami kaip rašybos, apsirikimo klaidos, kurių ištaisymas nepakeistų nutarties esmės. Pažymi, kad nėra pagrindo abejoti teismo pateiktu vertinimu dėl eismo įvykio schemos. Nurodo, kad J. O. dėl valstybinio numerio apsirikti negalėjo, nes sutampa tiek numeris, tiek markė, tiek ir spalva. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad J. O. buvo fiziškai neįmanoma pamatyti nuvažiuojančio automobilio valstybinio numerio. Pabrėžia, kad į policija paskambino pati savo mobiliuoju telefonu, tačiau mobiliojo ryšio operatorius nefiksuoja skambučių Bendruoju pagalbos telefonu, todėl išklotinės negali pateikti. Pažymi, kad spręsti klausimą dėl melagingų liudytojų parodymų priklauso teismo kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime nurodyta, kad M. S. vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės, manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir sugadino abu automobilius, pasišalino ir eismo įvykio vietos, tokias veiksmais jis pažeidė KET 53, 63, 59 ir 271 punktų reikalavimus, o tokia veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Apeliantas ginčija patį pažeidimo padarymo faktą, nurodydamas, jog pažeidimo nepadarė, tuo metu dirbo ir eismo įvykio vietoje nebuvo, automobiliu nesinaudojo.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikomi visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 6 dalis įtvirtina principą, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rėmėsi bylos medžiagoje esančiais liudytojo J. O. parodymais, patvirtinančiais, kad apeliantas padarė eismo įvykį. Tuo tarpu apeliantas prašo remtis jo nurodytų liudytojų A. Č. ir I. V. parodymais, remiantis kuriais apeliantas eismo įvykio metu dirbo, o automobilis buvo paliktas kieme prie apelianto gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi liudytojo J. O. parodymus, daro išvadą, kad jie yra aiškūs ir nuoseklus, tiksliai nupasakojantys eismo įvykio mechanizmą. Pažymėtina, kad apelianto nurodomi neatitikimai vertintini kaip rašymo apsirikimas, neesminiai minėtų parodymų vertinimo prasme. Kartu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Č. parodymai nenuoseklūs, be to, jie nesutampa su paties apelianto parodymais. Pabrėžtina, jog abu minėti paaiškinimus davę asmenys buvo užtikrinti savo parodymų teisingumu, nedvejojo, todėl ta aplinkybė, kad nesutampa jų parodymai dėl to kur jie dirbo eismo įvykio metu, turi esminės reikšmės vertinant liudytojo A. Č. parodymų teisingumą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo protokolą, taip pat sutinka su teismo išvada, kad liudytojo I. V. parodymai kelia pagrįstų abejonių. Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad liudytojų A. Č. ir I. V. parodymais, nagrinėjant bylą, neturėtų būti remiamasi, nes jie nėra tikslūs ir nuoseklūs, be to, kyla pagrįsta abejonė dėl minėtų liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Tuo tarpu, tiek apeliantas, tiek ir J. O. nurodė, kad vienas kito nepažįsta, J. O. parodymai nuoseklūs ir aiškūs, nepateikti įrodymai, paneigiantys tokias išvadas, dėl to turėtų būti remiamasi būtent jais, o apeliantas atitinkamai pripažintinas padariusiu administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytą eismo įvykį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto darbovietės pateikta pažyma liudija tik tai, kad apeliantas turėjo dirbti 2007 m. balandžio 20 d., tačiau nepatvirtina to, kad apeliantas iš tikrųjų visą laiką, įskaitant eismo įvykio metu, vykdė savo darbines pareigas ir nebuvo eismo įvykio vietoje.
Apeliantas savo argumentus taip pat grindžia tuo, jog pagal padarytus apgadinimus tokia eismo įvykio schema iš viso negalima, tačiau, atsižvelgiant į eismo įvykio schemą, J. O. parodymus, byloje esančias abiejų automobilių fotonuotraukas, kuriuose matomi padaryti pažeidimai, Institucijos pareigūno D. M. 2007 m. balandžio 21 d. tarnybinį pranešimą, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Paminėti įrodymai aiškiai patvirtina, kad apeliantas, važiuodamas atbulas savo kairės pusės bamperiu kliudė automobilį Audi A4. Kartu pabrėžtina, kad apelianto nurodyti pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumai (neteisingai nurodyti įrodymų lapų numeriai byloje) nevertintini kaip turintys reikšmės sprendžiant minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Konstatavus, kad apeliantas dalyvavo eismo įvykyje, jo veiksmai, kai jis, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai yra saugu, ir, važiuodamas atbuline eiga apgadino kito asmens turtą (automobilį), tinkamai kvalifikuoti kaip KET 53 ir 63 punktų pažeidimas bei apeliantas atitinkamai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Kadangi nustatyta, kad apeliantas, sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas KET 271 punkto nuostatas, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
ATPK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad administracinė nuobauda nagrinėjamu atveju paskirta teisingai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pažeidimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad liudytojai A. Č. ir I. V. siekė suklaidinti teismą, davė žinomai melagingus parodymus, todėl teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai jiems iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismas nutartyje tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir Nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.