- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- N-62-1597-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-02174-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino V. S. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir pareiškė jai įspėjimą. Nuobauda skirta už tai, kad V. S. 2010 m. kovo 16 d., apie 13 val., J. I. jaunimo mokykloje, esančioje Viršuliškių g. 103, Vilniuje, pamokos metu sudavė moksleiviui V. J. per veidą, tuo pažeisdama vaiko teisę augti sąlygomis, užtikrinančiomis jo dvasinį ir dorovinį vystymąsi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad Vilniaus J. I. jaunimo mokykloje mokosi mokiniai, kurie dėl nepažangumo, destruktyvaus elgesio ir kitų priežasčių yra išbraukti iš skirtingų mokyklų. Mokykloje mokytojai iš tokių mokinių nuolat patiria psichologinę, o šiuo atveju – ir fizinę agresiją. V. J. santykiai su visais mokytojais yra įtempti. Būtent mokinys kurstė visos klasės nusiteikimą prieš mokytoją, keikėsi. Pareiškėja, priėjusi prie jo, paklausė, ar ji jam smirda. Tuo metu galėjo jį paliesti, paimti už rūbų, stumtelėti, bet V. J. atsakas buvo neadekvatus – jis trenkė kumščiu V. S. į galvą. Vien tam, kad pateisintų savo elgesį, mokinys teigia, kad pareiškėja sudavė jam pirma. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į liudytojų K. P. bei S. B. parodymų skirtumus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
V. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 181³ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje (prižiūrimas) yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems prilygstančių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, kad konfliktą išprovokavo ir jai trenkė būtent mokinys. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie jos teiginiai pagrįsti. Aplinkybę, kad klasėje tarp mokytojos ir mokinių buvo kilęs konfliktas, patvirtina liudytojų K. P., A. L., R. B., S. B., nukentėjusiojo V. J., pačios V. S. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 4-7, 10-11, 20-21). Kita vertus, byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad moksleivis V. J. trenkė mokytojai per veidą. Dėl šio įvykio moksleiviui buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla (b. l. 3, 8). Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn už ATPK 181³ straipsnio 2 dalies pažeidimą asmuo gali būti traukiamas tada, kai jo elgesiu yra fiziškai ar psichiškai žalojamas vaikas ar kitaip pažeidžiamos vaiko teisės. Tuo tarpu iš byloje surinktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl buvusių įvykių sekos ir spręsti dėl kaltės V. S. veiksmuose buvimo. Nesant galimybės surinkti papildomų įrodymų ir pašalinti byloje esančių prieštaravimų, teisėjų kolegija vadovaujasi principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.