- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-40-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00287-2017-95
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- A. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
A. M. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdantis vadovo funkcijas dėl darbuotojų priėmimo ir/ar atleidimo iš darbo bei kitas funkcijas, ir tos funkcijos nėra perduotos kitam asmeniui, esant darbo sutarties požymiams, 2017 m. spalio 19 d. 9.38 val. (duomenys neskelbtini) kaime leido darbuotojams R. Z. ir V. G. dirbti nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tuo A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui A. M. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o teismui nusprendus, kad nuobauda - 2500 Eur dydžio bauda skirta pagrįstai, - jos sumokėjimą išdėstyti maksimaliam terminui. Skunde nurodo nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kadangi teismas grubiai pažeidė jo teisę būti išklausytam (ANK 571 straipsnis), teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus bei nušalinimus (ANK 577 straipsnis), nesiaiškino į teismą kviestų liudytojų neatvykimo priežasčių svarbos ir administracinio nusižengimo bylos proceso eigoje teismas neišsprendė dėl jų atvesdinimo ir/ar apklausos būtinumo, o iki nutarimo priėmimo paaiškėjus, kad teisme yra gautas jo pagrįstas prašymas ir įrodymas dėl posėdžio atidėjimo, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo neatnaujino (ANK 632 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, jog teismas pažeidė administracinio nusižengimo bylos teisenos procesą, nebuvo objektyvus priimdamas nutarimą, nes neišklausė jo bei liudytojų parodymų, o rėmėsi vien Institucijos pareigūno parodymais. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinis skyrius (toliau – ir VDI arba Institucija) specialistai neturėjo jokio pavedimo atlikti neplaninį ar planinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, o turėjo pavedimą tikrinti šalia bendrovei priklausančių pastatų ūkininkaujančios ūkininkės ūkį, o 2017 m. spalio 19 d. teritorinio skyriaus inspektoriaus išvyka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaniniam patikrinimui net nebuvo įregistruota ir šios aplinkybės teisme nebuvo nagrinėjamos. Apeliantas pažymi, kad 2017 m. gruodžio 10 d. patyrė traumą, dėl kurios pateko į skubios pagalbos priėmimo skyrių, o po gydytojo apžiūros - jo koja buvo sugipsuota, tačiau 2017 m. gruodžio 14 d. vyksiančiame teismo posėdyje norėjo dalyvauti ir norėjo būti apklaustas, todėl į svečius pas kaimyną atvykusios viešnios paprašė teismui išsiųsti jo 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą ir gydytojo išrašo kopiją. Nurodo, kad vietoj šaukimo į posėdį gavo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą, nors 2017 m. gruodžio 11 d. 10.51 val. registruotu pirmenybiniu paštu iš Vilniaus jo prašymas dėl bylos atidėjimo dėl ligos išsiųstas ir Telšių rajono apylinkės teisme buvo gautas teismo posėdžio dieną - 2017 m. gruodžio 14 d. 9.30 val. Nurodo, kad dėl traumos atvykti į teismą ir susipažinti su posėdžio protokolu galimybės neturi ir nežino, kiek iš viso užtruko jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, tačiau iš to, ką perskaitė nutarime, suprato, kad teismas jo prašymą gavo, kas buvo pakankamas pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir jį išklausyti, tačiau teismas to nepadarė, kas rodo teismo šališkumą.Taip pat nurodo, kad teismas nieko nepasisakė dėl kviestų, tačiau neatvykusių liudytojų, nors jų parodymais, išdėstytais paaiškinimuose Institucijai, rėmėsi. Be to, teigia, kad teismas visiškai nenagrinėjo, ar pagrįstai VDI atstovas lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame turte – sandėlyje ir, ar turėjo įgaliojimus atlikti bendrovėje kokius nors veiksmus. Mano, kad tai turėjo būti išsiaiškinta išklausius Institucijos atstovą, išreikalavus iš VDI reikšmingus įrodymus išklausius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus, tačiau tai padaryta nebuvo.Tvirtina, kad Institucija nepateikė nenuginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl nelegalaus R. Z. ir V. G. darbo. Pažymi, kad sudarytos mainų sutartys gal ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, kaip nurodo teismas nutarime, tačiau faktinės aplinkybės ir pačių liudytojų parodymai bei jų nuoširdūs paaiškinimai jam po Institucijos atstovo išvykimo sudaro faktų visumą, kuriais nėra pagrindo netikėti. Pažymi, kad teismo pozicija priimant skundžiamą nutarimą remiantis vien VDI pateiktais duomenimis prieštarauja teisingumo principui ir teismų praktikai. Teigia, kad jis jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė ir atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai. Neneigia, kad dėl nepatyrimo ir teisinių žinių stokos R. Z. ir V. G. leido prižiūrėti bendrovės sandėlį, valyti šiukšles ir tvarkyti jos teritoriją mainais už būstą, malkas ir maistą, ir tokių mainų jis nelaiko nelegaliu darbu, nes dirbama buvo neatlygintinai. Mano, kad nesant visų būtinų objektyviųjų nelegalaus darbo požymių (darbas be atlygio) nėra pagrindo išvadai, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tarp jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, ir R. Z. bei V. G. buvo susitarimas dėl darbo santykių sukūrimo ir, kad šie asmenys bendrovėje dirbo nelegaliai. Tvirtina, kad jis nesitarė su šiais asmenimis dėl pastovių darbo santykių, pareigų ar mokėjimo už darbą, kas duotų pagrindo susidariusią situaciją vertinti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį.Apeliantas prašo, aukštesnės instancijos teismui nepripažinus jo argumentų pagrįstais bei nepripažinus, kad teismo administracinio nusižengimo bylos procese padaryti procesiniai pažeidimai yra grubūs ir esminiai, kuriuos galima ir būtina ištaisyti nagrinėjant bylą iš naujo, ir nutarus, kad yra pakankamas pagrindas pripažinus jį kaltu skirti administracinę nuobaudą - 2500 Eur dydžio baudą, jos sumokėjimą išdėstyti maksimaliam terminui. Tokį prašymą grindžia sunkia turtine padėtimi ir nurodo, kad jo darbo pajamos yra labai nedidelės, nes bendrovės veikla nėra plati, neturi turto, kartu su juo gyvena vienas neįgalus brolis, o kitas brolis yra bedarbis, ir jais jis nuolat rūpinasi bei dalinasi pajamomis, o dėl patirtos traumos kol kas yra nedarbingas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus įgaliotas asmuo prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos prašymo dėl bylos atidėjimo negauta, todėl mano, kad pateiktas argumentas šiuo klausimu atmestinas. Pažymi, kad patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas tikrinant 2017 m. spalio 4 d. per viešą VDI internetinę prieigą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos persiųstą anoniminę informaciją, o patikrinimas buvo atliekamas Telšių VDI teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 31 d. pavedimu Nr. 599 dėl nelegalaus darbo, neteisėtos veiklos. Tvirtina, kad Institucija pateikė A. M. nenuginčijamus kaltės įrodymus, o mainų sutarčių sudarymas jo kaltės nešalina, kaip jos nešalina ir teisinių žinių stoka. Nurodo, kad aplinkybė, jog darbdavys ir dirbantysis susitarė, kad už darbą nebus mokama arba faktiškai nemokama, nepaneigia to, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Nurodo, kad A. M. kaltė įrodyta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, fotonuotraukomis, garso įrašu ir kitais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliaciniu skundu A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taip pat mano, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė procesinius pažeidimus, kurie lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad A. M. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kas leidžia apygardos teismui daryti išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Efektyvaus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas taip pat reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasisakyti dėl jo kaltės ir kaltę pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų, ir taip neužtikrino teisingo teismo proceso ir efektyvios atsakomybėn patraukto asmens teisių gynybos. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį (50 b. l.), tačiau A. M. 2018 m. sausio 11 d. išsiuntė Telšių rajono apylinkės teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos (58-60 b. l.), prašymas teisme buvo gautas 2017 m. gruodžio 14 d. 9.30 val. (68 b. l.), tai yra pasibaigus bylos nagrinėjimo teismo posėdžiui (56-57 b. l.). Pažymėtina tai, kad administracinio nusižengimo byla pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo atstovui, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu šios bylos duomenys rodo, jog nagrinėjant posėdyje A. M. administracinio nusižengimo bylą, teismas nežinojo apie jo prašymą atidėti posėdį dėl pateisinamų priežasčių, prašymas teisme buvo gautas jau pasibaigus posėdžiui, dėl ko A. M. pozicija dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo taip ir liko neišsiaiškinta. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad iš 2017 m. lapkričio 23 d. A. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDIANP-130727898-17 matyti, jog jis nesutiko su jam inkriminuojamu nusižengimu (2 b. l.). Atsižvelgus į tai, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo imtis priemonių išklausyti A. M. teismo posėdžio metu, tai yra gavus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą atidėti teismo posėdį dėl pateisinamų priežasčių netrukus po bylos teisminio nagrinėjimo, atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. ANK 632 straipsnio 8 dalis leidžia teisėjui nutartimi atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą jeigu baigus nagrinėti bylą, tačiau nepaskelbus nutarimo ar nutarties, paaiškėjo aplinkybių, kurios nebuvo tirtos nagrinėjant bylą. Įvertinus tai, kad paminėtų veiksmų spręsdamas A. M. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, pirmosios instancijos teismas neatliko, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės remiantis vien Institucijos atstovo parodymais teisme bei rašytine bylos medžiaga. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme būtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikti galimybę nuo jam pareikšto kaltinimo gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją.Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą A. M. veiksmuose. Be administracinės atsakomybėn traukiamo asmens A. M. apklausos pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti liudytojais galimai nelegaliai dirbusius R. Z. ir V. G. (tame tarpe ir apie mainų sutarčių sudarymo aplinkybes), taip pat išsiaiškinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atlikto patikrinimo teisėtumą. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ginčijamas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų A. M. teisę į apeliaciją, todėl skundžiamas Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas - administracinio teisės pažeidimo byla A. M. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinio nusižengimo bylą A. M. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.