- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- AN2-7-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00118-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos transporto saugos administracijos teisės skyriaus vedėjo D. L. (toliau – Institucija) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 454 straipsnio 4 dalyje, 450 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Panevėžio skyriui iš naujo tirti, nurodant, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra esminių įrodymų trūkumų, t.y. nesurinkti visi reikiami įrodymai, kurie reikalingi siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą bei nurodė kokius tyrimo veiksmus papildomai turi atlikti institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą.
Šalies argumentai
3. Institucija skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tinkamai nurodant nusižengimo sudėties požymius, esminių medžiagos trūkumų, kurių nebuvo galima pašalinti teismo posėdžio metu nebuvo. Institucija mano, kad teismo nustatyti trūkumai nėra esminiai, juos buvo galima pašalinti teismo posėdžio metu, todėl administracinio nusižengimo byla grąžinta nepagrįstai. Teigia, kad A. M. darbdavio apklausimas nėra tikslingas, kadangi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui darbdavio parodymai neturės, kadangi ANK 459 straipsnio 5 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis yra formali, todėl administracinė atsakomybė vairuotojui iškyla už veikimą – važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis viršijat leidžiamą ašies apkrovą ar bendrąją masę. Taip pat teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ar jo įgalioto asmens, kuriam pavesta vadovauti vykdomai krovinių vežimo veiklai, administracinės atsakomybės klausimas bus sprendžiamas atskirai. Administracinio nusižengimo tyrimo metu bus sprendžiama, ar darbdavys ėmėsi visų techninių ir organizacinių priemonių tam, kad nusižengimo nebūtų.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Institucijos skundo argumentais, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, sprendžia, kad Institucijos skundas dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties laikytinas atskiruoju, o ne apeliaciniu skundu, kadangi pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos iš esmės nenagrinėjo, grąžindamas bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Todėl Institucijos skundas dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties iš esmės yra atskirasis skundas ir jis nagrinėjamas ANK 656 straipsnio nustatyta tvarka.
6. ANK 627 straipsnyje numatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teisme išaiškintini ir išspęstini klausimai, t. y. <...>, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kita administracinio nusižengimo medžiaga, <...>. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus <...> (ANK 563 str.). Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.
7. Šiuo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžino tuo pagrindu, kad apylinkės teismui pateikta medžiaga neišsami, byloje yra esminių įrodymų trūkumų ir administracinio nusižengimo protokolas neatitinka visų ANK 609 straipsnio reikalavimų. Teismas nutartyje konstatavo, kad tikslinga atlikti papildomus veiksmus, išsiaiškinant, ar A. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar vairuotas automobilis priklauso bendrovei, ar jis buvo atsakingas už sunkiasvorio krovinio vežimą, apklausti A. M. darbdavį, išsiaiškinant ar darbdaviui buvo žinomos administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, taip pat išsiaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo, kadangi byloje pateiktas paaiškinimas neatskleidžia jo pozicijos. Šių aplinkybių pagrindu, apylinkės teismas sprendė, jog yra pagrindas grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kadangi trūkumai laikomi esminiais ir gali užvilkinti bylos nagrinėjimą teisme, taip pat trukdytų išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, tuo atveju, jeigu traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neatvyktų į teismo posėdį ir/ar jo nepavyktų atvesdinti į teismo posėdį.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktinę ir teisinę situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo.
9. Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pateikta administracinio nusižengimo medžiaga yra ne visiškai išsami, tačiau sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas A. M. administracinio nusižengimo bylą, galėjo pats išsiaiškinti, apklausiant pažeidėją, jo darbdavį kaip liudytoją dėl jo darbovietės ir jam priskirtų pareigų, siekiant nustatyti jo darbinių santykių faktines aplinkybes bei aptarti aplinkybes susijusias su sunkiasvorio krovinio vežimu ir jo vežimui reikalingų leidimų gavimu. Tas pats pasakytina ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, siekiant nustatyti ar vairuotas automobilis „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso bendrovei, ar bendrovės vadovui buvo žinomos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, bei apklausti liudytojus (Transporto veiklos priežiūros departamento pareigūnus A. M. bei S. T.), aptariat aplinkybes, susijusias su minėtu įvykiu ir galimų pažeidimų nustatymu. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismo paminėti trūkumai yra ne protokolo trūkumai, o duomenys, kurių trūksta siekiant priimti pagrįstą sprendimą šioje byloje. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teisme ir nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Todėl šiuo atveju teismas pats galėjo išsireikalauti papildomus įrodymus arba pavesti tai padaryti Institucijai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tokios pačios pozicijos laikosi ir Konstitucinis Teismas, 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų.
10. Be to, vienu iš pagrindų, grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo, apylinkės teismas taip pat nurodė, jog iš A. M. pateikto paaiškinimo nėra aiški A. M. pozicija dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo ir, kad tai trukdytų išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pagal ANK 577 straipsnį, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; teikti raštu ar el. ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; kalbėti gimtąją kalba arba ta kalba, kurią jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Iš to seka, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę duoti paaiškinimus, tačiau tai nėra jo pareiga. Administracinio nusižengimo protokolo turinys patvirtina, kad pažeidėjas A. M. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jam buvo išaiškintos teisės bei pareigos, jis su protokolu susipažino ir jį pasirašė. Nors A. M. paaiškinimas nėra itin detalus, tačiau visgi paaiškinimas yra pateiktas ir jame išdėstytos pažeidėjui žinomos aplinkybės, todėl nėra pagrindo vertinti, jog esant tokiam paaiškinimui tolimesnė administracinė teisena nėra galima, juolab, kad kaip minėta anksčiau teismas turi būti aktyvus ir pažeidėjo nurodytų aplinkybių aiškinimas yra tiesiogiai susijęs su teismo pareiga būti aktyviam. Be to, apygardos teismo nuomone, ir pats administracinio nusižengimo bylos pobūdis reikalauja administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl vien apylinkės teismo nurodytos aplinkybės dėl galimo pažeidėjo neatvykimo į teismo posėdį, nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti iš naujo.
11. Apygardos teismas konstatuoja, kad A. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole atskleista A. M. inkriminuotų teisės pažeidimų esmė, nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus jis yra pažeidęs ir administracinę atsakomybę už jų padarymą numatantys ANK straipsniai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus (ANK 609 str.)
12. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog administracinio nusižengimo protokole nustatyti trūkumai yra esminiai ir dėl jų bylos negalima nagrinėti teisme, Institucijos atskirasis skundas tenkinamas – Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose.