- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- 1S-57-932/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- T. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas T. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. LK-N-9 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų) laisvės atėmimo bausme 14 metų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, subendrintos ir T. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 14 metų ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, ir laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2010 m. vasario 13 d. išbūtas laikas.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. liepos 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 14 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2021 m. spalio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2025 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. LK-N-9 (Komisijos posėdyje dalyvavusių Komisijos balsų dauguma) nutarė netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant jam savanoriškai didesne dalimi vykdyti finansinius įsipareigojimus ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių, laisvės atėmimo vietų įstaigai rekomenduota pasiūlyti nuteistajam nenuolatinio pobūdžio darbus.
4. Dėl anksčiau nurodyto Komisijos nutarimo nuteistasis pateikė skundą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Nuteistasis T. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį ir jo skundą dėl Komisijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. LK-N-9 grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Skunde nurodoma, kad pagal BVK 82 straipsnį lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bet ir tiems, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažinant. Nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo resocializacijos rezultatai nėra išskirtiniai, nes jie tokie neturi būti, turi būti akivaizdūs. Nuteistasis tvirtina nuosekliai mažinęs nusikalstamo elgesio riziką dalyvaudamas resocializacijos programose, pradėdamas dirbti, nekeldamas grėsmės kitiems asmenims, taip pat turi stiprius socialinius ryšius.
5.2. Nuteistasis pabrėžia, kad pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašą, vertinant nuteistojo pažangą, reikšmingiausias laikotarpis yra paskutiniai trys mėnesiai. Gi tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas nesivadovavo minėtu aprašu ir nepagrįstai vertino ankstesnius nuteistojo teistumus bei laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gautas drausmines nuobaudas. Pažymi, kad paskutinė drausminė nuobauda buvo gauta dar 2023 m. rugpjūčio mėn. skunde atkreipiamas dėmesys, kad per paskutinius tris mėnesius nuteistasis elgėsi nepriekaištingai, nedarė pažeidimų, įgijo profesiją, dirbo ir dalyvavo elgesio korekcijos programose. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad nuteistasis vėlai įsitraukė į darbinę veiklą. Anot T. G., svarbiausia, kad šiuo metu jis dirba ir turi stabilų pajamų šaltinį. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju įdarbins nuteistąjį. Dėl skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad nevisiškai įvykdytos nuteistojo finansinės prievolės, pabrėžiama, kad tai nėra lygtinio paleidimo sąlyga. Be to, pažymima, kad nuteistasis yra sumokėjęs dalį skolos, o, būdamas laisvėje, greičiau padengtų likusią skolos dalį.
5.3. Skunde nurodoma ir tai, kad žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29, 31, 48 straipsnius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo T. G. skundas atmestinas.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šį sprendimą jį priimanti institucija turi tinkamai motyvuoti. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuteistasis T. G. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų, t. y. pastarasis atliko daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokią dalį jis atliko 2021 m. spalio 14 d. Antra lygtinio paleidimo sąlyga yra žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį teigiama linkme galima keisti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir toks pastarojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Išnagrinėjus esamą situaciją, konstatuotina, kad tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
10. Nuteistasis skunde itin akcentuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtintą Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriame, pasak jo, nurodyta, jog vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką reikšmingiausias laikotarpis yra paskutiniai trys mėnesiai iki vertinimo. Taip pat teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė minėtame Apraše nustatytas taisykles ir nepagrįstai vertino ilgesnį nei paskutinių trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį. Pasisakant dėl tokių nuteistojo teiginių, pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismas ir priėmė skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad minėtas Aprašas nustato Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių darbuotojų veiklos organizavimą ir procesus bei Resocializacijos skyrių darbuotojų sąveiką su kitais Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūriniais padaliniais (Aprašo 1 punktas), jame nėra nustatytos taisyklės, kuriomis remiantis privaloma vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors Aprašo 10 priede yra nurodyti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijai, tačiau iš pateiktų apibrėžimų formuluočių aiškiai matyti, kad išvardinti kriterijai yra rekomendacinio pobūdžio ir iš esmės skirti Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių darbuotojams. Sutiktina, kad T. G. paskutinius tris mėnesius elgėsi iš esmės teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas elgesys ne tik paskutinius keletą mėnesių, tačiau bendrai atsižvelgiama į elgesį tiek viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tiek vertinama anksčiau išvardintų aplinkybių visuma.
11. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nereikšmingi praeities įvykiai ir ankstesni teistumai. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą su policijos pareigūnais T. G. susidūrė ir vėliau buvo nuteistas būdamas jauno amžiaus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Reikšminga tai, kad bylos duomenimis nuteistojo požiūris į praeityje jo atžvilgiu taikytą priežiūrą ir apribojimus buvo neigiamas – jis anksčiau penkis kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Pastarasis taip pat teistas už vagystes bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti. Atkreiptinas dėmesys, kad labai sunkus ir nesunkus nusikaltimai, dėl kurių nuteistajam buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, padaryti dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiojo asmeniškai nepažįstant ir neturint jokių konkrečių tarpusavio konfliktų, nusikalstamas veikas padarant kartu su kitais bendrininkais. Vertinant šį faktą kartu su T. G. padarytų nusikalstamų veikų skaičiumi, didėjančiu jų pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu, galima daryti išvadą, kad praeityje nuteistajam skirtos švelnesnės bausmės nesuformavo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Nuteistojo įvykdyti nusikaltimai leidžia spręsti, kad apie jam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad aptariami duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. taikant OASys metodiką buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. gruodžio 20 d. atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, jų metu nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, 2021 m. rugpjūčio 18 d. taikant HCR-20 metodiką nuteistajam buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis kaip tik ir įrodinėja, kad jo pažanga yra akivaizdi – jis nuosekliai mažino nusikalstamo elgesio riziką dalyvaudamas resocializacijos programose, dirbdamas, nekeldamas grėsmės kitiems asmenims, paskutinius tris mėnesius elgėsi nepriekaištingai, nedarė pažeidimų, įgijo profesiją, taip pat turi stiprius socialinius ryšius. Sutiktina, kad nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ženkliai pakito, tai atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje, kurioje konstatuota, kad „asmuo formaliai atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus“, tačiau pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Pažymėtina, kad teigiami T. G. elgesio pokyčiai nulėmė tai, kad nuo 2024 m. vasario 9 d. jis iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę. 2024 m. gegužės 20 d., 2024 m. birželio 6 d., 2024 m. birželio 21 d. jam suteikta galimybė trims paroms išvykti į namus (išvykų metu režimo pažeidimai nenustatyti), kas rodo teigiama linkme pakitusio nuteistojo elgesio įvertinimą, mažesnį jo teisių ir laisvių suvaržymą ir toks įvertinimas šiuo metu atitinka nuteistojo teisinę padėtį. Taigi byloje nustatyti duomenys, rodantys teigiamus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, yra neabejotinai reikšmingi, tačiau nepakankami išvadai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
13. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus būtent nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu T. G. įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, taip pat įgijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Nustatyta, kad nuteistasis dalyvauja tikslinėse prevencinėse priemonėse, pozityvaus užimtumo veiklose, 2022 m. pats kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose, o 2023 m. dalyvavo ir sėkmingai baigė dvi elgesio pataisos programas. Po paskutinės elgesio pataisos programos nuteistasis kritiškiau vertina problemas, lėmusias jo nusikalstamą elgesį, ir deda pastangas jas spręsti. Problemų sprendimo įgūdžiai patobulėjo, stebimas padidėjęs mąstymo lankstumas. Šiame kontekste tikslinga paminėti, kad nuteistojo aktyvus įsitraukimas į rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą stebimas 2022 m. – 2024 m., kai jis jau atliko 2/3 teismo paskirtos bausmės, kuri yra būtinas kriterijus svarstant dėl lygtinio asmens paleidimo (kai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis viršija 10 metų). Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti teigiami pokyčiai šiose srityse: nuostatose į darbą (nuo 2023 m. liepos 10 d. nuteistojo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai), lėšų tvarkymo srityje (savanoriškai sumokėjo 166 Eur skolos antstoliui, moka vaiko išlaikymui), geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardinti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Taip pat nustatyti apsauginiai veiksniai – įgyta ne viena profesinė kvalifikacija, teigiami santykiai su dabartine drauge gali padėti lengviau integruotis į visuomenę. Tokie pokyčiai yra reikšmingi, tačiau jie vis dėlto iš esmės neatsveria socialinio tyrimo išvadoje identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatyti apsauginiai veiksniai, susiję su įgytu išsilavinimu, taip pat socialinių ryšių palaikymu su artimaisiais, nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime taip pat neįrodo.
14. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teismas pažymi, kad šioje T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra išskiriama pakankamai nemažai dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių – darbo patirties stoka; sunki materialinė padėtis dėl turimų skolų; gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; agresyvus elgesys; neigiamos nuostatos į apribojimus ir priežiūrą. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, konkrečiai į nedidelę nuteistojo darbinę patirtį ir turimas skolas. Nors nuteistasis 2024 m. lapkričio 7 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą apie jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, nuo 2023 m. liepos 10 d. T. G. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, nuo 2022 m. atlieka gerbūvio darbus, tačiau įvertinus visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistasis ne kartą be pateisinamos priežasties atsisakė vykdyti nurodymus tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos siūlomą darbą, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo požiūris į darbinę veiklą yra išskirtinai teigiamas. Sutiktina su skundo argumentu, kad skolų turėjimas nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau didelė skola gali mažinti asmens motyvaciją užsidirbti pragyvenimui tik teisėtais būdais. Akivaizdu, jog anksčiau išvardinti kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dar yra pakankamai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tolesnio nuteistojo dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kad būtų sėkmingai valdomi.
15. Iš nagrinėjamo skundo turinio galima matyti, kad nuteistasis iš esmės aptaria tik tuos duomenis, kurie jo asmenybę apibūdina būtent teigiamai, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, paskatinimai, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, vis dar nėra pakankama daryti išvadą, jog T. G. elgesys sudaro realų pagrindą spręsti, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiama nuteistojo elgesio dinamika pradėta fiksuoti iš esmės tik nuo 2022 m., kaip tuo tarpu nepalyginamai ilgesnį laikotarpį (devynerius metus iš beveik dvylikos atliktų) nuteistojo elgesys nebuvo reikšmingai pavyzdingas. Viso bausmės atlikimo metu jis 8 kartus skatintas ir net 18 kartų baustas drausmine tvarka, jo padaryti pažeidimai yra ne tik daugkartiniai, tačiau ir pakankamai šiurkštūs, antai, nuolat nevykdė prižiūrėtojų nurodymų, du kartus per tvorą permetė paketą į kitos brigados teritoriją, sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Šiuo metu nustatytas dar pakankamai didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, taip pat, atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, spręstina, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą. Nors pastaruoju metu nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau jo nenuoseklus elgesys bausmės atlikimo metu rodo nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei tvarką.
16. Skunde deklaratyviai teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29, 31, 48 straipsnius. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar priešingumą Lietuvos Respublikos Konstitucijai lemiantis veiksnys. Nors nuteistasis teigia, kad yra žeminamas bei diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, apygardos teismas pažymi, jog vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu, kas asmenų lygybės principo nepažeidžia. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt., kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Teismas pabrėžia, jog kiekvieną nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų nepatvirtina.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Neginčytina, kad T. G. deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tokių pastangų kol kas negalima vertinti kaip pakankamai nuoseklių ir ilgalaikių, todėl nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos esamu metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Atitinkamai negalima aiškiai spręsti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, dėl ko nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.