Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-285-654/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
AN2-285-654/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00533-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-285-654/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00533-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.15; 21.11.10; 21.11.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. J. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

I. J. nubausta už tai, kad ji, 2017 m. rugpjūčio 30 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo komisijos pirmininke, supaprastinto atviro konkurso būdu vykdydama viešąjį pirkimą „Senovinės bitininkystės muziejaus ekspozicijos įrengimas“, tiekėjui UAB „E“ siekiant įrodyti atitikimą Pirkimo sąlygų 20 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.7 papunktyje nustatytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui „3 pastarųjų metų laikotarpiu tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną sutartį <...>, kurios vertė ne mažesnė kaip 100.000,00 eurų su PVM“, įvykdytų sutarčių sąraše nurodžius, kad jis 2014-2016 m. vykdė „Utenos kraštotyros muziejaus ekspozicijos projektavimo ir įrengimo“ sutartį už 114.228,00 eurų, kurios metu buvo atlikta: ekspozicijos projektavimas, ekspozicinių baldų gamyba ir konstrukcijų gamyba, apšvietimas, informacinis terminalas (1 vnt.), grafinis ir eksponatų dizainas, vertindama tiekėjo pateiktus duomenis nesivadovavo Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 55.9 punkto nuostatomis, kad „Pasiūlymas yra atmetamas, jeigu tiekėjas apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią Tarnyba gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis“, netikrino, ar tiekėjas UAB „E“ nepateikė melagingos informacijos, neįsitikino, kad šis tiekėjas tikrai atitinka keliamus reikalavimus ne tik iš jo pateiktų dokumentų, bet ir kitomis teisėtomis priemonėmis (pasidomėjus viešojoje erdvėje prieinama informacija: CVP IS, Utenos kraštotyros muziejaus internetiniame tinklapyje), todėl nebuvo nustatyta, jog tiekėjas UAB „E“ neturėjo Pirkimų sąlygų 20 punkto 2 lentelės 20.7 papunktyje reikalaujamos sutarties už ne mažiau kaip 100.000,00 eurų su PVM, o tiekėjo pateikta informacija yra melaginga ir netiksli, nes Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – Tarnyba) neradus viešoje erdvėje prieinamos informacijos apie tiekėjo UAB „E“ nurodytą sutartį ir 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4S-3239 kreipusis į Utenos kraštotyros muziejų, prašant paaiškinti, kurios sutarties pagrindu buvo sumokėta 114.228,00 eurų už atliktus darbus, pateiktame atsakyme Utenos kraštotyros muziejus nurodė, kad tiekėjas UAB „E“ 2014-2016 m. laikotarpiu už nurodytą sumą pateikė paslaugas pagal 8 mažos vertės viešuosius pirkimus; todėl I. J. balsuodama už sprendimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatas, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pricipus, Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-97 53.1, 55.9 punktų nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje. Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausioji specialistė 2018 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. VPT-ANR N-5-2018 I. J. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi jos veiksmuose nėra ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas I. J. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad I. J. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi nusižengimą. Nurodė, kad viešųjų pirkimų komisija, tuo pačiu ir jos pirmininkė I. J., nepakankamai įvertino tiekėjo pateikiamų duomenų išsamumą ir teisingumą, nors turėjo tikrinti tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacinių duomenų atitikimą pirkimo dokumentams. Kilus abejonei dėl pateiktų duomenų teisingumo, turėjo poreikį prašyti tiekėją patikslinti duomenis. Neatlikus šių veiksmų pažeidė VPĮ normas ir padarė administracinį nusižengimą.

Apeliacinio skundo argumentai

I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, 2018 m. vasario 2 d. Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarnyba, priimdama nutarimą atliko išsamų ir tinkamą tyrimą. Sprendžiant dėl I. J. individualios administracinės atsakomybės nebuvo surinkti jokie papildomi rašytiniai įrodymai. Tarnyba proceso metu netyrė ir nevertino pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir dėl jų pasisakė tik formaliai. Pareiškėja pažymėjo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog ne visi UAB „E“ įvykdytų sutarčių Sąraše (toliau – Sąrašas) ir Utenos kraštotyros muziejaus 2017 m. liepos 26 d. rašte „Dėl atliktų ekspozicijos projektavimo ir įrengimo darbų“ (toliau – Raštas, Pažyma) pateikti duomenų neatitikimai buvo esminiai. Taigi konstatavo, kad pažymoje įrašytų duomenų melagingumas nebuvo akivaizdus ir objektyviai matomas.I. J. neteisėtu veiksmu teismas pripažino tai, kad ji, kaip komisijos narė ir pirmininkė, neįgyvendino pareigos imtis papildomų priemonių informacijos teisingumui patikrinti, kai dokumentuose nebuvo nurodyta tiksli tiekėjo įvykdytos sutarties pradžios ir pabaigos data. Su šiuo teismo argumentų nesutikdama apeliantė nurodė, kad apylinkės teismas pats priėjo išvados, jog tiekėjo pateiktų duomenų prieštaravimas, melagingumas nebuvo akivaizdus. Neprotinga būtų įtarti, kad esant lyginamuose dokumentuose nurodytiems vienodiems metams ir mėnesiams, sutarties dalykui, šalims, kainai, gali būti kalbama apie 2 skirtingas sutartis. Konkrečios sutarties pradžios ir pabaigos dienos nenurodymas ir komisijos jos nepareikalavimas negali būti pagrindas spręsti apie netinkamus ar neteisėtus I. J., kaip komisijos narės, veiksmus. Skunde pažymėjo, kad kartu su pasiūlymu UAB „E“ pateikė ne tik Utenos kraštotyros muziejaus pažymą apie įvykdytą sutartį, bet ir pažymą iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos apie sėkmingai įvykdytą Nacionalinio lankytojų centro įrengimo sutartį. Šia pažyma tiekėjas siekė pagrįsti savo darbuotojų, t. y. direktoriaus V. L. ir dizainerės S. V., kvalifikaciją. Komisija šį papildomą dokumentą vertino viso pateikto pasiūlymo kontekste ir visų tiekėjui iškeltų kvalifikacinių reikalavimų visumoje. Tiekėjas savo kvalifikacijai pagrįsti buvo pateikęs ne vieną, o dvi pažymas apie dvi sėkmingai įvykdytas sutartis.Spendžiant dėl I. J. neteisėtų veiksmų, kaip pagrindo administracinei atsakomybei, visiškai neturi jokios teisinės reikšmės, ar tiekėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, veikė tyčia, ar dėl neatsargumo. Esminę reikšmę turi tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiama I. J., gavusi ir turėdama būtent tokio turinio informaciją, elgėsi pagal įstatymo reikalavimus, ar kaip protingai ir atidžiai valstybės tarnautojai, galėjo ir/ar turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tokios informacijos tikrumo, ar ji turėjo pareigą imtis papildomų priemonių informacijos tikrumui patikrinti. Aplinkybę, kad tiekėjo pateikta informacija yra neteisinga, išaiškėjo tik vėliau, jau po viešųjų pirkimų komisijos sprendimo priėmimo, už kurio balsavimą I. J. yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Tuometinėje situacijoje, kai buvo priimtas sprendimas, melagingumas nebuvo ir objektyviai negalėjo būti akivaizdus, protingai pastebimas ir žinomas. Nei VPT nutarime, nei teismo nutartyje visiškai nebuvo analizuotas I. J. administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjos asmenybė, jos įtaka ir kiti reikšmingi kriterijai.Pareiškėja skunde remiasi apylinkės teismo nutartimi, kuria priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną kito to paties viešojo pirkimo komisijos nario – S. D., patraukto atsakomybėn dėl tapačių veiksmų, byloje. Jos manymu skundžiamos teismo nutarties prieštaravimas to paties teismo priimtam nutarimui iš esmės identiškoje byloje, leidžia spręsti apie nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Tarnyba atsiliepime pasisakė dėl I. J. skunde išdėstytų argumentų bei su jais nesutikdama išdėstė juos paneigiančius motyvus. Atsižvelgdama į teismų praktiką ir atsiliepime išvardintus motyvus, Tarnyba padarė išvadą, kad I. J. skundo teiginiai nepaneigia nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

I. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. I. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jos neteisėtų veiksmų ir ginčija savo kaltę bei administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindus.ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma ir būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus. I. J. Tarnybos nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatas, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus (Įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nuostatos), Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-97 53.1, 55.9 punktų nuostatas, kadangi kaip viešojo pirkimo Komisijos pirmininkė neužtikrino, kad tiekėjas UAB „E“ pateiktų teisingą informaciją, neįsitikino, kad tiekėjas atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus ne tik iš jo pateiktų dokumentų, bet ir kitomis teisėtomis priemonėmis, todėl nebuvo nustatyta, jog tiekėjas UAB „E“ neturėjo Pirkimų sąlygų 20 punkto 2 lentelės 20.7 papunktyje reikalaujamos sutarties už ne mažiau kaip 100.000,00 eurų su PVM, o tiekėjo pateikta informacija dėl jo įvykdytų sutarčių virš 100.000 eurų vertės yra melaginga ir netiksli, ko pasekoje Komisijos buvo priimtas klaidingas sprendimas, kad šis tiekėjas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Nesutikdama su priimtu sprendimu apeliantė nurodė iš esmės tapačius argumentus, į kuriuos išsamiai buvo atsakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Apeliantė teigė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog Tarnyba atliko išsamų tyrimą ir nebuvo surinktos jokios administracinio nusižengimo teisenai reikšmingos aplinkybės. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas išvardijo duomenis, susijusius su nagrinėjamu viešuoju pirkimu, kuriuos Tarnyba analizavo atlikdama tyrimą. Remiantis pateikta dokumentacija buvo nustatytas Komisijos pažeidimas bei šio pažeidimo turinys. Surinktų duomenų visiškai pakanka I. J. administracinei atsakomybei pagrįsti. Apeliantė kartojasi skunde nurodydama, kad Tarnyba nutarimo surašymo metu neatsižvelgė į jos pateiktus paaiškinimus. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad Tarnyba vertino I. J. paaiškinimus priimant skundžiamą sprendimą. Tarnyba įvardijo, jog pateikti paaiškinimai nepaneigia I. J. kaltės padarant nagrinėjamą nusižengimą. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai ir nekartoja žemesnės instancijos teismo tinkamai išnagrinėtų aplinkybių ir argumentų.Apylinkės teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ne visi lyginamuose dokumentuose nurodyti informacijos neatitikimai yra reikšmingi viešojo pirkimo sąlygų pažeidimai. Teismas įvardijo, kad abejuose dokumentuose nesutampantis sutarties pavadinimas, nevertintinas kaip esminis informacijos neatitikimas, kadangi duomenis buvo galima teikti laisva forma. Taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija neprivalėjo reikalauti tikslinti duomenis dėl darbų vertės sprendžiant klausimą ar vertė skaičiuotina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ar be jo, nes pačiose pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad vertė skaičiuotina su PVM. Taip pat teismas nurodė, kad papildomos informacijos pateikimas (dėl dizainerės S. V. siejimo su UAB „E“) , nelaikytinas duomenų neatitikimų. Teismas sutiko, kad Utenos kraštotyros muziejaus pažymoje įrašytų duomenų melagingumas nėra akivaizdus ir objektyviai matomas, tačiau priešingai negu teigiama skunde, tai nereiškia, kad Komisija neturėjo galimybės įžvelgti duomenų neatitikimo, netikslumų ir neatleidžia Komisijos narių nuo atsakomybės bei nepateisina jų aplaidumo. Skunde apeliantė pažymėjo, kad UAB „E“ pateikė ne tik Utenos kraštotyros muziejaus pažymą apie įvykdytą sutartį, bet ir pažymą iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos apie sėkmingai įvykdytą Nacionalinio lankytojų centro įrengimo sutartį, kuria buvo grindžiama įmonės darbuotojų kvalifikacija. Komisija vertino šį dokumentą viso pateikto pasiūlymo kontekste. Papildomai pateikta pažyma apie įmonės kvalifikaciją negalėjo pagrįsti analizuojamo pirkimo metu vertinto vienintelio tiekėjo UAB „E“ atitikties pirkimo sąlygų 20 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 20.7 papunktyje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, nes ši sutartis nebuvo nurodyta tiekėjo pateikiame sutarčių Sąraše. Dokumentai, kuriais tiekėjas siekė pagrįsti savo darbuotojų kvalifikaciją, negali būti laikomi tinkamais dokumentais, patvirtinančiais UAB „E“ atitiktį nustatytoms pirkimo sąlygoms, nes tiekėjo pasiūlyme nenurodyta, kad šiais dokumentais grindžiama ir fizinių asmenų atitiktis pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Pareiškėja pateisino savo neteisėtus veiksmus dokumentu, kuris nebuvo nurodytas tiekėjo kaip vertintinas juridinio asmens atitikties nustatytam kvalifikacijos reikalavimui ribose. Pažymoje nurodyta informacija nebuvo vertinta Komisijos posėdžiuose ir neatsispindi nė viename Komisijos protokole.Vienu iš pagrindinių neatitikimų, kuris lėmė viešųjų pirkimų sutarties sąlygų pažeidimą, Taryba ir apylinkės teismas laikė tikslios sutarties pradžios ir pabaigos datos nepateikimą. Teisiniuose dokumentuose skaičiuojant terminus data yra apibrėžiama kaip kalendorinė data (metai, mėnesiai, dienos). Tiekėjas buvo įpareigotas pateikti tikslias įvykdytų sutarčių datas, tačiau pateikdamas įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriuo grindžiami jo kvalifikacijos duomenys, tiekėjas konkrečių datų nenurodė ir laikotarpį apibrėžė mėnesių tikslumu. 2017 m. liepos 26 d. Utenos kraštotyros muziejaus atsiųstame rašte tikslios datos taip pat nepateikiamos. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis nustato, kad jei kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Netiksliai pateiktos datos turėjo sukelti Komisijai įtarimą, kurio pagrindu ši turėjo prašyti patikslinti tiekėjo kvalifikacinius duomenis, bet tokių veiksmų nesiėmė. Tarybai atliekant tyrimą ir užklausus Utenos kraštotyros muziejų patikslinti duomenis dėl UAB „E“ atliktų paslaugų, institucija pateikė 2017 m. spalio 26 d. paaiškinimą, kuriame nurodė tikslias darbų vykdymo laikotarpių datas. Todėl šiuos duomenis atitinkamai galėjo prašyti patikslinti ar patikrinti ir Komisija, jei būtų vykdžiusi savo pareigas ir neveikusi aplaidžiai. Skunde savo aplaidumą ir pareigos neatlikimą apeliantė bando pateisinti formaliais argumentais ko galėjo ar negalėjo tikėtis bei minimalia neatitikimų tikimybe. Tačiau esant net menkiausiam įtarimui dėl pirkimo sąlygų neatitikimų, Komisija turėjo atlikti savo tiesiogines funkcijas ir tikrinti bei tikslinti pateikiamus duomenis. Pareiškėja mano, kad konkrečios sutarties pradžios/pabaigos dienos nenurodymas ir Komisijos veiksmai nepareikalavus jos patikslinti, negali būti pagrindas spręsti apie netinkamus ar neteisėtus I. J., kaip komisijos narės veiksmus. Teismas pažymi, kad ne datos tikslumo nepatikrinimas buvo pagrindinė administracinės atsakomybės atsiradimo priežastis, o tai, kad pastebėjus neatitikimus, nebuvo imtasi pakankamų veiksmų juos patikslinti ir nebuvo nustatyta kvalifikacinių kriterijų neatitikimų.Skunde teigiama, kad esminę reikšmę administracinei atsakomybei pagrįsti turi tai, ar gavusi informaciją I. J. elgėsi pagal įstatymo reikalavimus, veikė kaip protinga ir atidi valstybės tarnautoja, ar jai turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tokios informacijos tikrumo, ar ji turėjo pareigą imtis papildomų priemonių informacijos tikrumui atlikti. Gavusi tokius neišsamius duomenis, kaip pateikti įvykdytų sutarčių sąraše, Komisija turėjo prašyti tiekėjo juos patikslinti. Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 53.1 punkte numatyta, kad Tarnyba tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacinių duomenų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad tiekėjo pateikti kvalifikaciniai duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, privaloma prašyti tiekėjo juos patikslinti per Tarnybos nurodytą terminą. Konkurso sąlygų 20 punkto pastaboje Nr. 5 nurodyta, jog kilus abejonių dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, perkančioji organizacija gali paprašyti tiekėją duomenis apie kvalifikaciją patikslinti arba pati galimomis teisėtomis priemonėmis juos patikrinti. Matyti, kad kilus abejonių, Komisija savo iniciatyva kreipėsi į Utenos kraštotyros muziejų ir gavo neinformatyvų atsakymą (2017 m. liepos 26 d. raštą) dėl UAB „E“ įvykdytos sutarties. Pasikliaudama formaliais, prieštaringais ir neišsamiais duomenimis Komisija nusižengė VPĮ ir Taisyklių nuostatoms, nes šių duomenų neprašė patikslinti ir pati nepatikrino kitais teisėtais būdais. Komisija netinkamai vertino duomenis CVP IS sistemoje, nes neradę tiekėjo pateiktos, neva įvykdytos sutarties už 114 228 eurų, kurią tiekėjas nurodė kaip pagrindžiančią jo atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, toliau šių duomenų netikslino. Būtent sutarties nebuvimas informacinėje sistemoje, kurioje ją privalu registruoti, turėjo sukelti abejonę dėl pateiktų duomenų ir šios sutarties teisingumo. Nors Komisija žinojo, kad organizacijoms informaciją minėtoje sistemoje paskelbti yra privaloma, sutarties nebuvimo faktą aplaidžiai pateisino galimu informacinės sistemos trikdžiu, o reikalingų patikslinimo veiksmų neatliko.Tai, kad melaginga informacija išaiškėjo vėliau, jau po Komisijos sprendimo, rodo, kad tinkamai įgyvendindama funkcijas ir atlikdama savo pareigas Komisija turėjo užkirsti kelią susiklosčiusiai situacijai. Komisijos pasyvumą ir abejingumą pabrėžia ir tai, kad patikrinimui reikalinga informacija nebuvo sunkiai prieinama ar ypatingai apsaugota. Tarnyba, neradusi viešoje erdvėje prieinamos informacijos apie tiekėjo UAB „E“ nurodytą sutartį, 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4S-3239 „Dėl paaiškinimo ir dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Utenos kraštotyros muziejų prašydama paaiškinti, kurios sutarties pagrindu buvo sumokėta 114.228,00 eurų už atliktus darbus. Pateiktame atsakyme Utenos kraštotyros muziejus nurodė, kad tiekėjas UAB „E“ 2014-2016 m. laikotarpiu už nurodytą sumą suteikė paslaugas pagal 8 mažos vertės viešuosius pirkimus. Patikslinimą Tarnyba gavo iš tos pačios institucijos, kuri Komisijai siuntė raštą su neišsamiais duomenimis apie UAB „E“ neva įvykdyta sutartį. Tai parodo, kad netikslią informaciją buvo galima patikrinti net ir tinkamai užklausus tas pačias institucijas. Tinkamai patikrinus informaciją būtų išaiškėję, kad tiekėjas UAB „E“ neturėjo Pirkimo sąlygų 20 punkto 2 lentelės 20.7 papunktyje reikalaujamos sutarties už ne mažiau kaip 100.000,00 eurų su PVM, o tiekėjo pateikta informacija yra melaginga bei netiksli. I. J. kaltė pasireiškė ne informacijos melagingumu, o neįgyvendinta pareiga tikrinti informaciją. Taigi darytina išvada, kad I. J. kaip protinga ir atidi valstybės tarnautoja, gavusi neišsamius duomenis, net ir esant menkai duomenų neatitikimo tikimybei, turėjo pareigą prašyti duomenis tinkamai patikslinti ar savarankiškai patikrinti, tačiau nesiėmė reikšmingų veiksmų, neatliko tiesioginių savo funkcijų ir pažeidusi VPĮ nuostatas padarė administracinį nusižengimą, už kurį pagrįstai yra pripažinta kalta.Apeliantė skunde vadovaujasi 2018 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, kuriuo kitam tos pačios Komisijos nariui S. D. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Teigia, kad analogišku atveju priimta skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjos minimas sprendimas buvo apskųstas. 2018 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutarimą, kuriuo tenkino Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą ir 2018 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą panaikino bei priėmė naują nutarimą – Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodomas apylinkės teismo nutarimas analogiškoje byloje buvo panaikintas, teismas neturi jokio pagrindo juo vadovautis.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

I. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas