Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Irena Stefanovič Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00534-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.(S)

2013 m. spalio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dėl I. S. turto vagystės) bei 178 straipsnio 2 dalyje (dėl G. G. turto vagystės), ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl I. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. G. turto vagystės) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtas bausmes subendrinus, iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė S. T. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. T. I. S. priteistas 1 116 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t.y. jis, laikotarpiu nuo 2012-07-01 17.30 val. iki 2012-07-03, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, svetimo turto pagrobimo tikslu atėjo prie I. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), perlipo per tvorą, nuėjo prie sodybos teritorijoje esančio sandėlio (ūkinio pastato), išlaužęs ūkinio pastato langą įsibrovė į vidų ir pagrobė žoliapjovę „Makita“, 399 Lt vertės, elektrinį trimerį, 95 Lt vertės, du 20 m ilgio prailgintuvus, bendros 40 Lt vertės, 10 m ilgio prailgintuvą, 10 Lt vertės, dvi įrankių dėžes su įrankiais, bendros 300 Lt vertės, dvi garso kolonėles AS 30, bendros 100 Lt vertės, disko grotuvą „Denver“, 100 Lt vertės, dvi garso kolonėles „Anitech“, bendros 30 Lt vertės, garso kolonėlę „Pioneer“, 10 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Kinpow“, 57 Lt vertės, siaurapjūklį „Kinpow“, 50 Lt vertės, automagnetolos „Kenwood“ priekinę dalį, 50 Lt vertės, tokiu būdu S. T. pagrobė svetimą, I. S. priklausantį 1 241 Lt vertės turtą.

Taip pat S. T. nuteistas už tai, kad 2012-07-03, apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą atėjo į G. G. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pro atidarytas namo katilinės duris įsibrovė į katilinės vidų ir paėmė ant sienos kabančius keturračio motociklo raktelius, po to nuėjo prie kieme stovėjusio G. G. priklausančio keturračio motociklo YAMAHA (duomenys neskelbtini) be valstybinių numerių, ir šiais rakteliais užvedęs motociklą nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė svetimą G. G. priklausantį 14 000 Lt vertės turtą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apelianto atžvilgiu nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo, teigiant, jog pastarojo atžvilgiu yra pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai. Apelianto teigimu, jo teisės į nekaltumo prezumpciją ir bešališką teismą pažeidimas nuosprendžio dalyje, kurioje motyvuojamas bausmių skyrimas ir jų subendrinimas, sudaro prielaidas manyti, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė pernelyg griežtą subendrintą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis S. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas tenkintinas, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendis dalyje, kuria S. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl G. G. turto vagystės, keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Dėl S. T. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, S. T. nuteistas už tai, kad įsibraudamas į patalpą, t.y. į G. G. priklausančios sodybos katilinės vidų, pagrobė G. G. priklausančio keturračio motociklo YAMAHA GRIZZLY raktelius ir jais užvedęs kieme stovėjusį motociklą, nuvažiavo.

Sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis, pripažindamas patį vagystės faktą, ginčija šią veiką kvalifikuojantį – įsibrovimo požymį, teigdamas, kad į katilinę, kur buvo keturračio motociklo raktai, jis pateko teisėtai. Šios nuteistojo versijos objektyviai paneigti byloje surinkta medžiaga, negalima.

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek ir negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nusikaltimų nuosavybei atveju neteisėtu yra laikomas bet koks patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją be jokio formalaus pagrindo, neturint jokių teisių į ją įeiti. Šio nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios ar prieš jo valią. Kvalifikuojant veiką kaip įsibrovimą, svarbu nustatyti ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas prieš patekdamas į patalpas, saugyklą ar saugomą teritoriją ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę.

Gi kaip matyti iš nuteistojo S. T. parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, analizės, į katilinę, kurioje gyvena nukentėjusiojo G. G. sodybą prižiūrintis liudytojas S. K., nuėjo šio paliepimu atnešti cigarečių. Katilinėje, pamatęs keturračio motociklo raktelius, nusprendė juo pasivažinėti. Dėl šios priežasties jis raktelius pasiėmė. Liudytojui Z. K. nuėjus miegoti, keturratį išsistūmė iš kiemo, jį užvedė ir nuvažiavo (1 t. b.l. 49). Šios pozicijos nuteistasis laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2 t. b.l. 16).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis, nors ir negalėdamas tiksliai prisiminti, kiek kartų nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo užėjęs į Z. K. gyvenamą vietą (katilinę), kuriuo metu ir ko ėjo ten tą kartą, kai pamatė keturračio motociklo raktelius bei sumanė juos paimti, tačiau ir toliau nuosekliai tvirtino, jog į patalpą (katilinę) jis pateko su liudytojo Z. K. žinia ir jo leidimu. Šių nuteistojo S. T. parodymų nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas Z. K., pripažindamas, kad nagrinėjamo įvykio vakarą, jis išties galėjo prašyti S. T. nueiti į katilinę ir atnešti pakelį cigarečių, juolab, kad ir anksčiau yra buvę atvejų, kai jo prašymu, S. T. į katilinę nueidavo vienas kai reikdavo ką nors atnešti, pavyzdžiui, darbui reikalingų įrankių, priemonių.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. T. į katilinę pateko su liudytojo Z. K. žinia bei leidimu, o tyčia padaryti keturračio motociklo vagystę jam kilo tik tuomet, kai, užėjęs į katilinę paimti cigarečių, pamatė motociklo YAMAHA GRIZZLY raktelius. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų nuteistojo nurodytas patekimo į katilinę ir keturračio motociklo raktelių paėmimo aplinkybes, byloje nėra.

Todėl vadovaujantis nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, nukentėjusiojo G. G. turto vagystės epizode, šalintinas nuteistajam S. T. inkriminuotas vagystę kvalifikuojantis - įsibrovimo į patalpą (katilinę), požymis.

Apelianto argumentas, jog keturračio motociklo vagystė negali būti prilyginama automobilio pagrobimui, taipogi yra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 2 straipsnio 2 punkte, kuriame apibrėžiama automobilio sąvoka, nustatyta, kad prie automobilių nepriskiriami motociklai, lengvieji keturračiai motociklai, keturračiai motociklai, mopedai, traktoriai ir savaeigės mašinos (2010-04-15 įstatymo Nr. XI-760 redakcija). Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-956/2007, „Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m.).

Todėl, įvertinus visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo S. T. nusikalstama veika epizode dėl keturračio motociklo vagystės, iš BK 178 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl S. T. skirtinos bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Skiriant nuteistajam S. T. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl G. G. turto vagystės), padarymą, atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, kad pastarasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, šioje byloje inkriminuojamas veikas padarė nepraėjus nei keturiems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, tačiau yra jauno amžiaus, nukentėjusiajam G. G. žala yra atlyginta, jam grąžinus pavogtą turtą. Įvertinama ir S. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. tai, kad pastarasis visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. tai, kad nusikaltimą S. T. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Todėl nuteistajam S. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą paliktina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaip recidyvistui paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal įstatymą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), S. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Apeliacinio skundo argumentas, jog motyvuodamas bausmės skyrimą S. T., teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe dėl šiuo metu S. T. atžvilgiu atliekamų kitų ikiteisminių tyrimų, yra pagrįstas, tačiau ir be šios aplinkybės aukščiau išdėstytų duomenų pakanka konstatuoti, kad, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, šioje konkrečioje S. T. atžvilgiu išnagrinėtoje byloje pastarajam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, kadangi kitos rūšies bausmių jo kriminaliniams polinkiams pakeisti nebepakanka. Reikia pažymėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. T. paskirtas bausmes subendrinant tarpusavyje, taikytas palankesnis bausmių subendrinimo, t.y. dalinio sudėjimo, būdas. Nustatytos aplinkybės, priešingai nei mano apeliantas, nesudaro pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį nukentėjusiojo G. G. turto vagystės epizode pakeisti:

Nuteistojo S. T. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies (dėl G. G. turto vagystės) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su skundžiamu teismo nuosprendžiu S. T. paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl I. S. turto vagystės) bausme, prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo vieneriems metams, iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę S. T. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį nuteistajam S. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.