Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja J. P. atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl R. G. veiksmų 2016 m. sausio 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-5 (toliau tekste - Tarnybinio patikrinimo išvada), kuria konstatavo, jog R. G., būdamas policijos pareigūnas, dirbdamas Kauno AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, pagal pareigybės aprašymą vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą ir išaiškinimą, užtikrindamas viešąją tvarką, žmonių saugumą ir saugaus eismo kontrolę masinių renginių metu, įstatymų nustatyta tvarka įformindamas ir nagrinėdamas administra­cinių teisės pažeidimų bylas ir priimdamas nutarimus, tirdamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo sąlygas, teikdamas siūlymus dėl geresnio saugaus eismo organizavimo, t. y. išmanydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, žinodamas, kad vairavimas esant neblaiviam, vengimas pasitikrinti blaivumą taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, yra administraciniai teisės pažeidimai, 2015 m. gruodžio 8 d. po eismo įvykio, kuriame pats dalyvavo, policijos pareigūnams atsisakė tikrintis girtumą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, sąmoningai, tyčia atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga, todėl tokiais savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p. ir 14.3 p. nuostatų, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaką. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siūloma tarnybinį patikrinimą baigti ir Kauno AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiąjį patrulį R. G. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos.

2016 m. sausio 8 d. Kauno AVPK viršininkas D. Ž., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau tekste - Vidaus tarnybos statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, numatančiomis teisę atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu jis pažemina pareigūno vardą, bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė įsakymą dėl viršilos R. G. atleidimo iš vidaus tarnybos Nr. 20-TE-13.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jam tikrintis blaivumo alkotesteriu 2015 m. gruodžio 8 d. rytą nesiūlė. Pareigūnas A. Ž. teigė, kad bendraudamas su R. G. pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, tarnybinio patikrinimo išvadoje cituojami E. G. parodymai, esą, iš automobilio salono, tačiau ne nuo paties R. G., sklido stiprus alkoholio kvapas. Įvykio vietoje dirbę pareigūnai transporto priemonės salone nerado ir neužfiksavo jokių alkoholinių gėrimų pakuočių ar taros. E. G. nurodomas iš automobilio salono sklidęs stiprus alkoholio kvapas atsirado dėl salone išsiliejusio žieminio automobilių stiklų apiplovimo skysčio. Būtent dėl patirtos fiziologinės traumos galėjo pasirodyti, jog R. G. yra neblaivus, kadangi galvos smegenų sukrėtimo simptomai yra labai panašūs į požymius, kuriuos sukelia apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

2015 m. gruodžio 8 d., t. y. tos pačios dienos vakare, apie 20.00 val. į R. G. namus atvyko kolega M. G. ir Kauno AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnai. Jam į mobilųjį telefoną paskambino M. G. ir pakvietė išeiti į lauką pasikalbėti. Pareiškėjas buvo nuvežtas į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą. Kelių policijos valdyboje jie kalbėjosi apie eismo įvykį, tačiau R. G. nebuvo informuotas, jog jis yra sulaikytas, jam susipažinimui nebuvo pateiktas ir asmens sulaikymo protokolas. R. G. buvo patikrintas blaivumas ir buvo nustatyta, kad alkoholio koncentracija iškvėptame ore - 0,37 promilės. R. G. kolegas informavo, kad vakare išgėrė butelį alaus. Po to R. G. buvo pateikti dokumentai, kuriuos buvo paprašyta pasirašyti. Pareiškėjas tuo metu vis dar jautėsi prastai, todėl, pasitikėdamas kolegomis, dokumentus pasirašė neskaitęs.

Nors pareigūnams buvo žinoma, kad R. G. patyrė galvos smegenų traumą, Tarnybinio patikrinimo išvadoje situacija buvo vertinama neadekvačiai, nebuvo atsižvelgta į traumos įtaką tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymui. Sprendimas dėl R. G. atleidimo buvo priimtas skubotai bei prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Nors policijos pareigūno, vykdžiusio tarnybos pareigas, nurodymai R. G. pasitikrinti girtumą buvo teisėti, pagrįsti ir privalomai vykdomi, R. G. (asmenų, buvusių eismo įvykio vietoje - E. G., M. S.. M. O. ir A. Ž. – teigimu, R. G. buvo neblaivus) sąmoningai šio nurodymo nevykdė, vengė girtumo nustatymo, be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas iš eismo įvykio bandė pasišalinti ir iki atvykstant policijos pareigūnams, tai matė netoliese buvę asmenys (du iš jų - M. S. ir M. O. sulaikė besišalinantį R. G.). M. S. teigimu, R. G. jam rodė darbo pažymėjimą ir prašė neskambinti Bendrajam pagalbos centrui. Vengimas pasitikrinti girtumą eismo įvykio vietoje, bandymas po eismo įvykio pasišalinti š eismo įvykio vietos ir vėliau (jau atvykus policijos pareigūnams) pasišalinimas iš jos patvirtina pareiškėjo kaltą veiką. R. G. nepaisė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. įtvirtintų policijos veiklos principų, sąmoningai, tyčia atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, atvyko į įvykio vietą. R. G. tuo metu vaikščiojo aplink automobilius, pasišalinti nebandė. Teigė, jog automobilio nevairavo. Buvo akivaizdu, jog R. G. yra patyręs galvos traumą, koordinacija buvo sutrikusi. Jautėsi silpnas alkoholio kvapas. A. Ž. žodžiu pasiūlė R. G. pasitikrinti girtumą. Atidarė tarnybinio automobilio bagažinę, kurioje buvo alkotesterio įranga, tačiau alkotesterio neišėmė, neparengė naudojimui ir nepadavė R. G., kurio vėliau nematė, nes buvo užsiėmęs eismo įvykio forminimu. Teigė, jog R. G. atsisakė tikrintis blaivumą, pats pasitikrinti alkotesteriu neprašė, todėl A. Ž. pakartotinai to padaryti nepasiūlė, R. G. eismo įvykio vietoje neieškojo, kadangi dirbo kitus skubius darbus. Nurodė, jog dar nebaigus eismo įvykio įforminimo procedūros, R. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tikslaus laiko nurodyti negalėjo.

Liudytojas G. T. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, R. G. vaikščiojo aplink automobilius. Matėsi, jog jis patyrė galvos sužalojimą, koordinacija buvo sutrikusi. Alkoholio kvapo nesijautė. Kaip A. Ž. siūlo R. G. pasitikrinti blaivumą, nematė, pats to padaryti R. G. nesiūlė, kadangi tuo metu reguliavo automobilių eismą įvykio vietoje.

Liudytojas R. V. paaiškino, jog eismo įvykio vietoje nebuvo, eismo įvykio protokolą surašė remdamasis tarnybinių pranešimų duomenimis. R. G. protokolą pasirašyti atsisakė. Apklausiant R. G. praėjus 12-13 valandų po eismo įvykio, jo elgesys atrodė adekvatus, vizualiai matėsi galvos sužalojimas. 2016-05-09 vykusio teismo posėdžio metu R. V. nurodė, jog surašant pirminį eismo įvykio protokolą buvo fiksuojamas R. G. pasišalinimas iš įvykio vietos, tačiau peržiūrėjus viename iš tarnybinių automobilių buvusio vaizdo registratoriaus medžiagą, joje matėsi, kad R. G. įvykio vietoje buvo. Dėl to tikslinant eismo įvykio protokolą, minėtas pažeidimas R. G. atžvilgiu nebuvo fiksuojamas. 2016-09-05 vykusio teismo posėdžio metu R. V. nurodė, jog vaizdo registratoriaus įrašo nematė, R. G. iš įvykio vietos pasišalino, todėl tikslinant protokolą trečią kartą, šis pažeidimas buvo fiksuojamas.

Liudytojas M. O. nurodė, jog dirba greta vietos, kur įvyko eismo įvykis. Darbo metu pamatė, jog įvyko avarija, R. G. įvykio vietoje nebuvo. Pašalinis asmuo iš namo balkono nurodė, jog R. G. yra už gretimo namo, kur nuėjęs M. O. R. G. rado ir paprašė grįžti į įvykio vietą. R. G. nesipriešino, laisva valia parėjo prie automobilių. Alkoholio kvapo nesijautė, tačiau kalbėjo nerišliai, atrodė pasimetęs.

Kauno AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnas R. B. paaiškino, kad R. G. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs, todėl jį suradus, buvo atvežtas į policijos komisariatą. Sulaikymo protokolas nebuvo surašytas. Matėsi akivaizdūs galvos sužalojimai, R. G. drebėjo. Ar drebulys kilo nuo alkoholio vartojimo, ar nuo baimės, nurodyti negali.

Liudytojas E. G. nurodė, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė R. G. vairuojamas automobilis. Priėjus prie automobilio pamatė R. G. sukniubusį ant vairo, jis kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas. Vėliau R. G. iš įvykio vietos pasišalino, atgal jį parvedė E. G. kolega. Visą likusį laiką R. G. buvo įvykio vietoje. Kaip policijos pareigūnai siūlo R. G. pasitikrinti blaivumą, nematė. Pačiam E. G. blaivumas nebuvo tikrinamas.

Liudytojas M. S. nurodė, kad dirba greta eismo įvykio vietos. Pamačius, jog įvyko avarija, pašalinis asmuo parodė, jog lengvojo automobilio vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. R. G. rado už gretimo namo ir paprašė grįžti į įvykio vietą. R. G. nesipriešino, alkoholio kvapo nesijautė, tačiau jis svyravo, matėsi galvos sužalojimai, atrodė neblaivus.

Liudytoja D. V. paaiškino, jog dirba VĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja. Atvykus į įvykio vietą, siūlė R. G. pasitikrinti sveikatą, tačiau šis kategoriškai atsisakinėjo. Matėsi galvos sužalojimai, elgesys neatrodė visiškai adekvatus, galimai nuo patirto šoko. Alkoholio kvapo nesijautė, atrodė labai susijaudinęs. Tokį elgesį galėjo įtakoti patirta galvos trauma.

Pareiškėjas prašo: panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. sausio 8 d. įsakymą „Dėl viršilos R. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 20-TE-13; grąžinti pareiškėją R. G. į vidaus tarnybą - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas; priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo R. G. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (b. l. 5-21, t.1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko D. Ž. 2015 m. gruodžio 8 d. pavedimu Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Policijos registruojamų Įvykių registre 2015 m. gruodžio 8 d. užregistruotą įvykį (ROIK 0115000692643) (b. l.49-52, t.1).

Pareiškėjui 2015-12-14 įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-217 (pranešimą pasirašyti R. G. atsisakė), kuriame nurodyta, kad Kauno AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. G. 2015 m. gruodžio 8 d. apie 6.30 val. ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Ašigalio g., Kaune, ne dėl savo kaltės pateko į eismo įvykį. R. G. vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į transporto priemonės VOLVO, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą E. G..

Eismo įvykio metu vyr. patrulis R. G. patyrė dešiniosios plaštakos V piršto lūžimą bei smegenų sukrėtimą.

Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja J. P. atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl vyr. patrulio R. G. veiksmų 2016 m. sausio 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. G. veiksmų Nr. 20-IS-5, kuria konstatavo, jog R. G., būdamas policijos pareigūnas, dirbdamas Kauno AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, pagal pareigybės aprašymą vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą ir išaiškinimą, užtikrindamas viešąją tvarką, žmonių saugumą ir saugaus eismo kontrolę masinių renginių metu, įstatymų nustatyta tvarka įformindamas ir nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas ir priimdamas nutarimus, tirdamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo sąlygas, teikdamas siūlymus dėl geresnio saugaus eismo organizavimo, t. y. išmanydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, žinodamas, kad vairavimas esant neblaiviam, vengimas pasitikrinti blaivumą taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, yra administraciniai teisės pažeidimai, 2015 m. gruodžio 8 d. po eismo įvykio, kuriame pats dalyvavo, policijos pareigūnams atsisakė tikrintis girtumą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, sąmoningai, tyčia atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga, todėl tokiais savo veiksmais R. G. parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p. ir 14.3 p. nuostatų, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaką. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodoma, kad R. G. veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui, kad savo elgesiu R. G. suteikė pagrindą visuomenės atstovams manyti, kad policijos pareigūnas gali nesilaikyti teisinio reglamentavimo, ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias visuotinai suprantamas vertybes ir tuo neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policija ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo siūloma tarnybinį patikrinimą baigti ir Kauno AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiąjį patrulį R. G. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos (b. l. 125-133, t.1).

2016 m. sausio 8 d. Kauno AVPK viršininkas D. Ž., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, numatančiomis teisę atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu jis pažemina pareigūno vardą, bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė įsakymą dėl viršilos R. G. atleidimo iš vidaus tarnybos Nr. 20-TE-13 (b. l. 134, t.1). Įsakymu pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 8 d. atleistas iš vidaus tarnybos Kauno AVPK, jam panaikintas 2006 m. lapkričio 14 d. suteiktas leidimas Nr. 821 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (su vėlesniais pakeitimais). Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Statuto 2 straipsnio, kuriame pateikiamos svarbiausios šio Statuto sąvokos, 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnams, 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tvarkos 20 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Tai nustatyta 2017-03-23 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi nuo jos paskelbimo dienos ir neskundžiama. Sutinkamai su ABTĮ 16 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėjo atstovas tvirtino, jog liudytojo A. Ž. parodymai prieštaringi, byloje esančiame vaizdo įraše neužfiksuota, kad policijos pareigūnai būtų paruošę alkoholio matavimo prietaisą ir pareikalavę R. G. leistis patikrinamam, ar šis nėra neblaivus.

Informacija apie pareiškėjo veiksmus buvo paskelbta informacinėse priemonėse (Policijos departamento prie LR VRM internetiniame puslapyje - 2015-12-08 Šalies įvykių suvestinėje, internetiniame puslapyje www.DELFI.lt 2015-12-09 publikuotas straipsnis „Kaune po avarijos policijos patrulis nepanoro tikrintis blaivumo“. Šis įvykis sukėlė atgarsį visuomenėje.