Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2019-04-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. - 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 1. – paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, baudž, poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams, konfiskuota turto vertė- 250,00 eurų, 2021-05-25 paleistas atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Rašytinė bylos medžiaga: 2022-07-07 vaizdo įrašas gautas iš (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas. Atlikus apžiūrą nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_ch11_20220707111659_20220707112213“, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) direktorė. Atidarius vaizdo įrašą matome įėjimo/išėjimo į patalpas duris bei prie jų stovinčius 2 paspirtukus. Ekrano kairės pusės apačioje matome užrašą „(duomenys neskelbtini)“, o dešinės pusės viršuje matome datą 2022-07-07 ir einantį laiką, kuris prasideda 11:17:01. 11:18:07 į patalpą iš lauko užeina vyras tamsių plaukų, ant galvos užsidėjęs sportinę juodos spalvos kepurę su snapeliu. Vyras apsirengęs tamsios spalvos megztuką, kurio rankovės užraitotos, juodos spalvos kelnes su dvejomis juostelėmis einančiomis išilgai kojos. Vyras avi juodos spalvos sportinius batelius „Nike“, ant pečių užsidėjęs kuprinę. Užėjęs vyras nueina į ekrano dešinę pusę ir daugiau jo nebe matome. 11:21:15 anksčiau aprašytas vyras grįžta prie įėjimo/išėjimo pasiima vieną iš stovėjusių paspirtukų, kuris yra dešiniau. Vyras su paspirtuku jau nori išeiti, tačiau jį užkalbina moteris. Vyras pradeda skėsčioti rankomis ir 11:22:01 iš patalpos kartu su paspirtuku pasišalina. 11:22:13 vaizdo įrašas baigiasi, (b. l. 54-60).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad L. G., 2022-07-07 11.22 val., užėjęs į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų pagrobė nukentėjusiajam A. M. priklausantį neprirakintą elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi Electric Scooter Essential Bkack“, 280,80 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė A. M. 280.00 eurų turtinę žalą bei įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad L. G. veiksmai atitinka vagystės objektyviuosius požymius. L. G. pagrobto svetimo turto vieta ((duomenys neskelbtini)), pagrobto daikto kiekis ir pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog grobia svetimą turtą, taip siekiant sukelti civiliniam ieškovui neigiamus turtinius padarinius, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 5 MGL (BBND) (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (BBND) (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 str.), taip pat į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta nedidelės vertės turto vagystė, todėl L. G. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia įvykdė baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, o būtent pagrobė svetimą turtą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius L. G. – nevedęs, dirbantis, teistas 9 kartus, iš esmės už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (ir analogiškas veikas), kelis kartus – už viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 119-142), per pastaruosius metus (iki nusikalstamos veikos padarymo) administracine tvarka baustas ne kartą, tarp jų ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 108-128), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. G. už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina mažesnė už šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį (t. y. 60 parų arešto).

Atsižvelgiant į tai, kad L. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.

V. Kiti klausimai

Civilinis ieškovas A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,80 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 37-40). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo ir A. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl minėtą pinigų sumą priteistina iš L. G. nukentėjusiojo naudai, su pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis sutiko (BPK 115 str. 1 d.).

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, L. G. buvo laikinai sulaikytas 2022-10-25 10.10 val. iki 2022-10-26 09:10 val. (viena para). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas – viena para.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinis diskas CD su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo L. G. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 125,00 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, nes L. G. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl jo paieškos skiriant kardomąją priemonę – suėmimą. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 str. 1 d. 3 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo L. G. šios išlaidos nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti L. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-10-25 10.10 val. iki 2022-10-26 09:10 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai ir L. G. paskirti galutinę bausmę – 39 (trisdešimt devynių) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti.

Iš L. G. priteisti civiliniam ieškovui A. M. 500,80 Eur (penkių šimtų eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinis diskas CD su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) L. G. ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.