- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- 1-406-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50803-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba AB "K. v." šaltkalviu, vairuotojas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį:
2019-11-29 apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), E. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu tyčia svetainėje ne mažiau kaip vieną kartą rankos delno apatine dalimi sudavė žmonai J. G. į kairę galvos pusę, dėl ko ji atsitrenkdama kairiu pečiu į minkšto kampo atlošą nugriuvo į lovą. Po to E. G. pareikalavus grąžinti dokumentus ir papuošalus, ji atsistojo nuo lovos ir padėjo dokumentus ant stalo, o E. G. jai sudavė dešinės rankos delnu į kairę galvos pusę – smilkinį; nuo šio smūgio J. G. nukrito, nugara atsitrenkdama į sofą. Po to E. G., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, priėjęs prie J. G., sugriebė jai už dešinės kojos blauzdos ir ją sukinėjo į abi puses. Tada J. G. išsilaisvino ir išbėgo iš namų, o kai netrukus grįžo, E. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje tyčia vieną kartą delnu trenkė jai į kairė galvos pusę. Tokiu būdu E. G. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas poodines kraujosruvas kairio peties sąnario projekcijoje ir dešinėje blauzdoje.
E. G. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kad iki 2019-11-29 su savo sutuoktine gyveno sodo name (duomenys neskelbtini), atskiruose kambariuose, nes jau kelis mėnesius nesutarė. 2019-11-29 dienos vakare jis buvo išgėręs šiek tiek alaus ir degtinės ir nuo jų apsvaigęs, kai tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas dėl galimų skyrybų ir su tuo susijusių turto dalybų. Jo metu jis pastūmė žmoną rankomis; ji nugriuvo ant lovos. Kai jis priėjo prie žmonos, ji koja bandė jam įspirti, tačiau jis sugriebė ją už pėdos ir ją pasuko, kad žmona nusiramintų. Ar sudavė žmonai daugiau smūgių nepamena, nes buvo išgėręs. Jam sukant koją žmona šaukė, kad paleistų koją ir jis jos koją paleido. Po šito įvykio žmona iškvietė policiją, o jis tai išgirdęs pasišalino iš namų. Anksčiau tarp jo ir žmonos yra kilę žodinių konfliktų, tačiau prieš ją nesmurtavo. Jį labai žeidė žinia, kad žmona jam neištikima, todėl susipykus ir pasielgė tai neprognozuotai ir jam neįprastai. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė žmonos teisme, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra dirbantis, padorus, pažeidimų nedarantis asmuo ir pasitaisys ir be kriminalinės bausmės paskyrimo.
Iš nukentėjusiosios J. G. parodymų nustatyta, kad 2019-11-29 apie 18.00 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras E. G. išėjo su savo tėvu A. G. į garažą gerti alaus. Po valandos ji išėjo į kiemą išleisti šuns, o jos vyras E., sėdėjęs garaže su savo tėvu, ją iškoliojo. Po tokių vyro žodžių jam pasakė, kad nori skyrybų ir draugiškai pasidalinti turtą ir nuėjo į namus. Namuose virtuvėje buvo pilnametė dukra G., kuri gaminosi vakarienę. Nukentėjusioji irgi nuėjo į virtuvę užėjo ir ji, kadangi norėjo užkąsti. Už kelių minučių į namus grįžo neblaivus vyras E., kuris atėjo į virtuvę ir liepė išsiimti viską iš šaldytuvo, nes šaldytuvas yra jo ir jis jį nori išjungti. Ji iš šaldytuvo viską išsikraustė ir nusinešė į garažą. Tada vyras išjungė šaldytuvą, pradėjo priekabiauti prie dukros ir ji išvažiavo iš namų. Jai dedant rūbus į spintą, E. G., priėjęs prie jos, sudavė ranka jai į sprandą, arčiau dešinės ausies du kartus; trenkdamas pasakė, kad ji niekur neis. Smūgiai buvo labai stiprūs, ji nugriuvo į lovą ant nugaros. Jai nugriuvus ant lovos, E. G. pasakė, kad ji grąžintų jo tėvo dokumentus, auksinius žiedus, miškų dokumentus ir kad negalvotų, jog ji kažką gaus iš jo. Jam pasakė, kad jis jai leistų atsistoti ir ji viską sudės. Jis jai leido atsistoti, po ko ji viską sudėjo ant stalo toje pačioje svetainėje, pasakydama, kad jai nieko nereikia, jiedu gali gražiai viską pasidalinti, tačiau vyras nenurimo, grasino, kad ji nieko neišsineš ir jis viską išdaužys. Tada priėjęs prie jos jis jai delnais sudavė per pečius, ją pastūmė, dėl ko ji nukrito vėl ant lovos, t. y. ant minkšto kampo. Krito ant nugaros. Ją parvertęs, E. G. jai sugriebė rankomis už dešinės blauzdos ir pradėjo sukti tai į vieną pusę, tai į kitą pusę. Ji tuo metu kita koja jam kažkur įspyrė, jis nukrito ant žemės, jai pavyko išsivaduoti, ji atsistojo ir išbėgo pas kaimynus ieškoti pagalbos, išsikvietė policiją ir kartu su kaimynais A. ir R. grįžo į savo namus. Iėjusi vidun, pamatė numestą televizorių (sudaužytas nebuvo), ant grindų mėtėsi stiklo šukės, matėsi išmėtytos stiklinės. Vyras E. tuo metu buvo koridoriuje, o kaimynas A. bandė jį nuraminti. Ji rinkosi daiktus koridoriuje, kuriame buvo kaimynė R., A. ir jos vyras E., ir tuo metu jos vyras jai trenkė vieną kartą delnu į galvą. Tada ji savo vyrui pasakė, kad netrukus atvyks policija; tada jis pro laukines duris išėjo ir nežino kur dingo. Kai E. naudojo prieš ją fizinę jėgą, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi jis teisme savo kaltę visiškai pripažino ir jos atsiprašė, ji sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau prašo priteisti jai visą sumą, kurią yra nurodžiusi civiliniame ieškinyje, nes jai buvo padaryta tokia žala, ir advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas.
Savo parodymus nukentėjusioji yra patvirtinusi ir jų patikrinimo vietoje metu (b.l. 67-69, 70-82).
Panašiai apie konflikto pradžią yra parodžiusi ir liudytoja G. G., kuri parodė, kad tėvas niekad nesmurtaudavo, bet tą vakarą buvo išgėręs, įpykęs ant mamos ir jie susibarė, o ji išvažiavo nakvoti kitur, kur iš mamos netrukus sužinojo, jog tėvas ją sumušė (b.l. 113-114).
Iš liudytojos L. L. parodymų nustatyta, kad 2019-11-29 apie 22.30 val., jos ekipažas gavo pranešimą iš Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus, kuriame buvo nurodyta, jog vyras namuose daužo daiktus, trenkė pranešėjai ir moteris yra pabėgusi iš namų. Atvažiavo į įvykio vietą per 5 minutes nuo šio pranešimo gavimo. Iš namų išėjusi jas pasitiko pranešėja J. G., jos kartu su kolege E. B. įėjo į namų vidų. Viename kambaryje matė ant lovos sėdintį senyvo amžiaus vyriškį, bet jos su juo nebendravo, ėjo paskui pranešėją. Ji jas atvedė į kambarį, kuriame buvo jos kaimynė ir kaimynas, kuris šlavė ant grindų buvusias stiklų šukes. J. G. atėjusi į kambarį pasakė, kad šiame kambaryje tarp jos ir vyro įvyko konfliktas. E. G. jai trenkė į veidą delnu ar kumščiu. Ji nuo smūgio parkrito ant lovos, po ko jos vyras ėjo link jos, o ji nenorėdama jo prisileisti prie savęs, pradėjo kojomis spardytis. O jis jai besispardančiai sugriebė už dešinės kojos ir bandė ją išsukti. Ji išsivadavusi bandė pabėgti iš namų, tačiau vyras ją sugriebė už rūbų arti kaklo ir suėmęs pasakė, kad pasmaugs. J. G. pasakė, kad jos vyras su uošviu dažnai vartoja alkoholį ir uošvis nuteikinėja jos vyrą prieš ją, paminėjo, kad ji su vyru planuoja skirtis ir kad jis, išgirdęs, kaip ji kviečia policiją, iš namų pasišalino. Komisariate J. G. paminėjo, kad jos kaimynai, kurie buvo tuo metu, kai jos atvyko, matė, kaip jai vyras vieną kartą trenkė į galvą (b.l. 127-128).
Panašiai yra parodžiusi ir liudytoja E. B.. Ji pažymėjo, kad J. G. abiems policijos pareigūnėms akcentavo, kad jai trenkė į galvą ir kaklą ir vis tas vietas lietė, nors apžiūrėjus ant jos kūno jokių sužalojimų ar smaugimo žymių nesimatė. Apie tai, kad skaudėtų petį, J. G. joms nieko neminėjo; ji rodė koją, ant jos matėsi paraudimas (b.l. 149-151).
Iš liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis yra G. kaimynas. 2019-11-29 jis kartu su savo sugyventine R. L. buvo namuose, kai pas juos į namus basomis atbėgo sutrikusi ir išsigandusi kaimynė J. G.. Ji jiems pasakė, kad E. (jos vyras) mušasi, stiklus daužo. Jie nuėjo kartu su J. G. į jos namus ir pamatė E. G., kuris buvo prie išėjimo į lauką durų ir rankose laikė televizorių, lyg kažkur jį norėdamas išnešti. Jis paklausė E. kur jis jį nori išnešti, bet šis jam nieko neatsakė ir kai A. B. priėjo, atidavė jam tą televizorių, o A. B. parsinešė jį į savo namus. Grįžęs į G. namus, jis kambaryje pamatė stiklo šukių, buvo sudaužytas sekcijos stiklas, todėl paėmė šluotą ir pradėjo šluoti šukes. Šluodamas stiklus jis girdėjo, kad kitoje patalpoje vyko konfliktas dėl pinigų tarp J. G. ir E. G., o netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Iki to vakaro A. B. apie G. konfliktus nieko nežinojo (b.l. 137-139).
Panašiai yra parodžiusi ir liudytoja R. L., kuri pažymėjo, kad yra bendravusi su E. G., jis jai pasirodė ramus žmogus, per vienerius metus, kai gyvena šalia jų, niekada nėra girdėjusi, kad G. bartųsi ar ginčytųsi, J. G. niekada nėra skundusis, kad E. G. prieš ją naudotų smurtą ar įžeidinėtų (b.l. 143-144).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų gyvenamojo namo,adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje. Ant svetainės grindų matyti sudaužytos sekcijos durelių stiklo šukės (19-21, 22-24).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant J. G. dešinės kojos vidinės blauzdos dalies matyti apie 4-5 cm. paraudimas. Daugiau sužalojimų ant kūno nebuvo (b.l. 25-26, 27-28).
Specialisto išvadoje Nr. G 2327/2019 (03) J. G. nustatytos poodines kraujosruvos kairio peties sąnario projekcijoje ir dešinėje blauzdoje, padarytos paveikus kietu buku daiktu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, netrukus vienas po kito. Neatmetama galimybė, kad J. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tiriamajai nugriuvus, nukritus ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai nežymiai sutrikdė sveikatą (b.l. 57).
Iš 2019-11-30 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo E. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-11-30 apie 08.00 val. namuose, adresu Kriaušių takas 7, Gargždai, buvo sulaikytas E. G., kuris atsisakė pasitikrinti neblaivumą, bei siekė išvengti sulaikymo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudota prievarta ir uždėti antrankiai. E. G. akivaizdžiai buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje (1 t., b.l. 153).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, E. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d., yra įrodyta ir tinkamai kvalifikuota, kadangi buvo nustatyta, jog jis smurtavo prieš savo sutuoktinę, sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalodamas. Šią išvadą teismas grindžia kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti jam bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o atiduoti jį pagal laidavimą giminaičiui – pusbroliui ir krikšto tėvui A. G., prašydami atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nėra buvęs baustas administracine tvarka, yra dirbantis, darbdavio puikiai charakterizuojamas atsakingas asmuo, nelinkęs pažeidinėti visuomenės elgesio taisyklių, dėl susidariusios emociškai sunkios situacijos (gresiančių skyrybų, įtariamos žmonos neištikimybės) spontaniškai pavartojęs smurtą prieš sutuoktinę. Šį savo poelgį kaltinamasis prašė vertinti kaip atsitiktinį ir nebepasikartosiantį, nurodė pats labai pasmerkęs ir apgailėjęs ir įsipareigojąs daugiau niekada taip nesielgti. Jis prašo pagal laidavimą atiduoti jį pusbroliui, su kuriuo nuolat nuoširdžiai bendrauja, kuris pati yra tvarkingas, pažeidimų nedarantis, dirbantis asmuo.
Prokurorė su tokiu prašymu sutiko, kadangi E. G. padarė šį nusikaltimą, būdamas iki šiol neteistas ir nebaustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis ir puikiai darbdavio charakterizuojamas asmuo, todėl tikėtina, kad pasimokys iš šio proceso ir neskiriant jam baudžiamosios bausmės, o atiduodant pagal laidavimą vyresniam ir puikiai charakterizuojamam pusbroliui A. G., nustatant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios pakankamu smurto užkardymui atstumu.
Apklaustas posėdžio metu A. G. patvirtino, kad sutinka būti savo pusbrolio ir krikštasūnio E. G. laiduotoja ir užtikrinti, kad jis ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad jie abu gyvena Gargžduose, jis gerai E. G. pažįsta, dažnai bendrauja ir mato, kaip stipriai jis išgyvena šį įvykį, kokias išvadas yra padaręs, todėl gali drąsiai laiduoti, kad nieko tokio E. G. nebepadarys. Pažymėjo, kad pats nėra buvęs teistas ar baustas administracine tvarka, kritiškai vertina tokį pusbrolio elgesį ir padės jam atgauti visuomenės pasitikėjimą.
Įvertinęs proceso dalyvių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. E. G. yra teisiamas pirmą kartą, pagal savo santūrų charakterį - nuoširdžiai prisipažino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir gailėjosi dėl savo elgesio, yra teigiamai charakterizuojamas, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą asmuo, pripažįstąs ir nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą bei jau atlyginęs jos dalį, sumokėdamas 200 Eur, todėl teismas sutinka su jo pozicija, kad šis jo padarytas nusikaltimas nerodo kaltinamojo kryptingumo daryti nusikalstamas veikas, o yra susidėjusių sunkių jam šeiminių ir emocinių aplinkybių pasekmė. Svarbu šioje vietoje pažymėti ir tai, kad E. G. ir A. G. yra susiję artimais pasitikėjimo ryšiais, laiduotojas taip pat yra dirbantis, puikiai charakterizuojamas darbovietėje ir nelinkęs pažeidinėti visuomenės elgesio taisyklių. Visa tai suteikia pagrindo teismo išvadai, kad pirmą kartą taip šiurkščiai suklydęs teisiamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl tų pačių priežasčių netikslinga skirti ir užstatą, todėl laidavimas nustatomas be jo; tikslingiau yra skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą kaltinamajam nesiartinti prie nukentėjusiosios protingu ir užtikrinančiu panašių konfliktų išvengimą 10 metrų atstumu.
J. G. šioje byloje yra pareiškusi 1500 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu jai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą nukentėjusioji grindžia tuo, kad grubiais neteisėtais kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, šokas, pažeminimas, nes basa turėjo bėgti pas kaimynus prašytis pagalbos nuo sutuoktinio – žmogaus, su kuriuo kūrė šeimą. Visos šios aplinkybės yra įrodytos byloje surinktais įrodymais ir pagrįstos, atitinka neturtinės žalos priteisimo pagrindus. Įvertinus nukentėjusiajai šiuo nusikaltimu padarytos fizinės bei moralinės žalos mastą, dirbančio ir kitų įsipareigojimų neturinčio kaltinamojo turtinę padėtį ir vadovaujantis teismų suformuota tokios žalos atlyginimo praktika, jos reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant J. G. iš E. G. 1200,00 Eur. Įskaičius į šią sumą E. G. jau sumokėtą nukentėjusiajai 200 Eur sumą, šiuo nuosprendžiu jai iš E. G. priteisiama likusi neatlyginta 1000,00 Eur neturtinės žalos suma.
Nukentėjusioji taip pat pareiškė prašymą priteisti jai iš kaltinamojo jos patirtas advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas (500 Eur išlaidų, patirtų ikiteisminiame tyrime, ir 300 Eur – už atstovavimą teisme). Šios jos patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, protingo dydžio, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje, bylos sudėtingumą ir kt., todėl pripažįstamos pagrįstomis nukentėjusiosios patirtomis proceso išlaidomis ir priteisiamos jai iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. G. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui A. G..
Skirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus šešis mėnesius ieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir artintis prie jos arčiau nei 10 metrų atstumu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iš dalies patenkinti J. G. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš E. G. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti J. G. iš E. G. 800 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.