Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-1071-841/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
e2-1071-841/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07855-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1071-841/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07855-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokatei Irinai Petkienei,atsakovui M. K., jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,išvadą teikiančios institucijos atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2006-03-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-422-207/2006 dalį dėl išlaikymo dydžio. Priteisti iš M. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. neįgaliam sūnui E. K., a.k(duomenys neskelbtini) 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2017-10-01 iki sūnus gyvens, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškovė, jos atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, paaiškino, kad su atsakovu nebuvo susituokę, sūnus gimė neįgalus, nuo to laiko, kai 2006 metais buvo priteistas išlaikymas, vaikas augo, daugėjo įvairių ligų, nustatytas sunkus neįgalumas, vaiko negalima vieno palikti net trumpam, reikalingos brangios nekompensuojamos slaugos priemonės, todėl atsakovo mokamas išlaikymas- 87 eurai per mėnesį yra aiškiai per mažas, nebeatitinka dabartinės padėties bei kainų lygio. Be to, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auginimo, nė karto jo neaplankė ir nepasidomėjo, visi vaiko auginimo rūpesčiai tenka vienai ieškovei.

Atsakovas, jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad ieškovas yra susituokęs, augina du nepilnamečius vaikus, šeima turi paskolų, kurių gražinimui kiekvieną mėnesį išleidžia 228,64 euro, šeimos pajamas sudaro jo ir sutuoktinės darbo užmokestis, viso apie1500 Eur, mano, kad ieškovė yra nurodžiusi nepagrįstai dideles išlaidas vaiko išlaikymui.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, prašė vaikui skirtą išlaikymą padidinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad M. K. ir J. J. yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai, vaikas yra neįgalus, nustatytas sunkus neįgalumo lygis, maitinamas per zondą, tam reikalingos specialios priemonės, specialus trintas maistas, specialios slaugos priemonės. Su vaiku neįmanomas kontaktas, jis nekalba, neryja maisto, dažnai reikalinga speciali medicininė pagalba stacionare, dalis vaistų ir priemonių yra nekompensuojamos (4-15, 63-67, 71-72, 74-75, 94-106 b.l.). Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui -15,20 Eur, transporto išlaidų kompensacija 9,50 Eur, šalpos neįgalumo pensija vaikui 224,00 Eur ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija 280,00 Eur, viso 528,70 Eur per mėnesį bei atsakovo mokamas priteistas išlaikymas 87 Eur (16 b.l.). Iš šios sumos ieškovė turi pragyventi, pirkti vaistus, slaugos priemones vaikui, susimokėti mokesčius, nes pati dirbti neturi galimybės. Ieškovė turi savo vardu registruotą automobilį, nekilnojamojo turto neturi. Nors E. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos specialiojo ugdymo skyriaus 8 lavinamojoje klasėje (18 b.l.), tačiau jam gali bet kuriuo metu sutrikti sveikata ir tuomet pirmiausiai į mokyklą yra kviečiama ieškovė, kuri dažniausiai veža sūnų į ligoninę (73 b.l.). Esant tokiai situacijai, ieškovė nemato galimybės susirasti darbą.

Atsakovas M. K. dirba UAB „Ainava“, yra susituokęs, augina nepilnamečius vaikus G. K., gim. 2007-01-02, ir P. K., gim. 2010-11-25, abu vaikai mokosi gegužių progimnazijoje (32, 39-43 b.l.). Atsakovas gauna darbo užmokestį, kurio dydis yra nuo 927,56 Eur iki 829,36 Eur, yra darbingas, darbo užmokestis priklauso nuo sezoniškumo, per paskutinius tris mėnesius iki teismo posėdžio sumažėjo nuo 828,76 Eur lapkričio mėnesį iki 542,32 Eur sausio mėnesį (44, 113 b.l.). Atsakovo sutuoktinė yra paėmusi vartojimo kreditą, kiekvieną mėnesį gražina po 279,50 Eur, kreditą baigs išmokėti 2019-09-16, yra darbinga (45-49 b.l.). Atsakovas ginčijo savo tėvystę, tačiau po DNR ekspertizės teismo posėdyje priešieškinį atsiėmė (83-86 b.l.). Sprendžiant apie atsakovo turtinę padėtį, teismas įvertina, kad atsakovas neteikė duomenų apie turimą registruotą turtą, žodinio bylos nagrinėjimo metu stengėsi įrodyti, kad atsakovė nurodė per didelę vaikui reikalingą sumą, tuo pačiu stengėsi įrodyti, kad jo paties pajamos mažėja ir yra nepastovios, ką teismas laiko atsakovo gynybine taktika. Apie gerą atsakovo šeimos turtinę padėtį byloja tai, kad šeima be sutrikimų vykdo savo finansinius įsipareigojimus, gali sau leisti vartojimo kreditą didesniems pirkiniams, taip pat atsakovas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam skyrimo bei pats sumokėjo už DNR tyrimą. Tuo tarpu kalbant apie ieškovės turtinę padėtį atsakovas jau teigia, kad prie valstybės skiriamų pinigų neįgalaus vaiko išlaikymui pridėjus nuo kiekvieno iš tėvų po 100 eurų, vaiko poreikiai turėtų būti patenkinti. Atsakovas nenorėjo pripažinti, kad ieškovė negali dirbti, nes privalo daug laiko skirti jų neįgalaus sūnaus slaugymui, nors pats nė karto nepadėjo ir neprisidėjo prie neįgalaus sūnaus priežiūros.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad šioje byloje egzistuoja įstatyme nustatytas kriterijus, kuris yra būtinas priteisto išlaikymo padidinimui. Byloje buvo nustatyta, kad šalių vaiko poreikiai išaugo, atsakovo pajamos atitinka vidutinį atlyginimą Lietuvos Respublikoje, kuris 2017 metų trečiame ketvirtyje buvo – 850,8 Eur neatskaičius mokesčių. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nereikia įrodinėti fakto, kad 4 metų neįgalaus vaiko ir 15 metų neįgalaus vaiko poreikiai ženkliai skiriasi, jį prižiūrėti ir slaugyti kainuoja ženkliai daugiau bei neabejotinai daug sunkiau fiziškai. Taip pat visuotinai pripažįstamas faktas, kad šalyje išaugo prekių ir paslaugų kainos, viskas pabrango. Akivaizdu, kad atsakovo siūloma papildoma 13 eurų suma nepadengtų didėjančių išlaidų sūnaus išlaikymui. Kita vertus, ieškovė pati nėra pajėgi skirti didesnės sumos sūnaus išlaikymui, nes pati pragyvena tik iš socialinių išmokų. Akivaizdu, kad darbingas ir sveikas atsakovas gali prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne suma, nei 100 eurų per mėnesį, o neįgalaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni, nei sveikų vaikų, valstybės teikiamos paramos akivaizdžiai nepakanka jo poreikiams patenkinti. Teismo manymu, atsakovas pateikė duomenis apie sumažėjusį atlyginimą siekdamas išvengti priteisto išlaikymo padidinimo, nors vien šiam teismo procesui nuo bylos iškėlimo jau išleido per 500 eurų, kuriuos galėjo skirti savo neįgalaus sūnaus išlaikymui. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistas išlaikymas didintinas iki 200 Eur kiekvieną mėnesį, šis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos 2017-09-28.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Kasacinis teismas yra suformavęs CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Šioje byloje nagrinėjamu atveju neįgalumas vaikui yra nustatytas iki 2020-03-27, todėl išlaikymas priteistinas iki sūnaus pilnametystės. Suėjus pilnametystei bei pratęsus neįgalumą, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ((200-87) x12 x0,03=40,68 suapvalinus-41 euras žyminio mokesčio ) 41,00 Eur ir valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 212,29 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija minimalios CPK numatytos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti 2006-03-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-422-207/2006 dalį dėl išlaikymo dydžio. Priteisti iš M. K., a.k(duomenys neskelbtini) sūnui E. K., a.k(duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2017-10-01 iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš M. K., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 41,00 eurą (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 212,29 Eur (du šimtus dvylika eurų 29 ct) teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, 5630 – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė