Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-818/2023

2023 m. vasario 21 d.

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui N. R., jos atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą padavusio asmens N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėja), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos A. G. 2022 m. spalio 14 d. Nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, dėl nutarimo nutraukimo pagrindo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl galimų administracinių nusižengimų būtų atliktas tyri­mas, nebuvo imtasi priemonių išvardytų ANK 569 straipsnio 1 dalyje, kuriomis būtų gauti duomenys, patvirti­nantys administracinių nusižengimų padarymo faktai ir aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl negalima teigti, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Mano manymu, surašant Protokolą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka Institu­cijai, surašiusiai Protokolą, šios pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis), todėl atsakomybė už administracinio nusižengimo neištyrimą ir įrodymų nepatei­kimą tenka pačiai institucijai. Kadangi byloje nėra įrodyta, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padaryti administra­ciniai nusižengimai, o remtis prielaidomis kaltinant asmenį administracinio nusižengimo padarymu negalima, to­dėl, N. R. manymu, ji nepagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 da­lį ir 488 straipsnio 1 dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms - kad Institucija neatliko išsamaus ir objektyvaus administracinio nusižengimo tyrimo, neišaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko tyrimui reikalingų duomenų, nebuvo nustatyti visi ANK 484 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimo sudė­čių požymiai, o priimto Nutarimo išvados nepatvirtintos objektyviais įrodymais, taip pat dėl padarytų materialio­sios ir proceso teisės pažeidimų, - 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjos atžvilgiu priimtas Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagristu ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Pareiškėjas N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pats įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ji, kaip namo įgaliotinė turėjo nuo sekmadienio užtikrinti, kad kitą dieną (t. y. pirmadienį) butų užtikrintą galimybę spec. transportui privažiuoti bei sutvarkyti kieme esančia lietaus pašalinimo sistemą. Todėl ji dar iš vakaro buvo išėjusi į kiemą bei prašė visų kaimynų, kurie atvažiuodavo į stovėjimo aikštelę, statyti savo automobilius kiek atokiau nuo tos lietaus kanalizacijos pašalinimo vietos. Apie 21.30 val. į kiemą atvažiavo kaimynas D. D., kuris į jos prašymą pastatyti savo automobilį kitoje vietoje, neklausė, tarpusavyje kilo konfliktinė situaciją, buvo atvykusi policija. Atvykę policijos pareigūnai bandė su alkotesteriu atlikti jos būklės tyrimą, jai atsisakius, N. R. teigimu pareigūnai ją sulaikė bei nuvežė į policijos komisariatą. Jos manymu ji namo kieme elgėsi adekvačiai, nerėkė, netriukšmavo, su savimi turėjo šluotą, su kurią valė aplinka. Šio įvykio metu kai kurie kaimynai vaizdą matė per langus, kiti buvo išėję į lauką į kiemą. Jau komisariate jai nustatė 0,52 promilių girtumą. Mano, jog viešoje vietoje ji elgėsi normaliai, nutarimą nutrauktas ne tuo pagrindu.

Liudytojas I. N. teismo posėdyje paaiškino, kad gavus iškvietimą iš Vilniaus m. OVS su kolegė L. S. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), kur daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme kilo konfliktinė situacija tarp kaimynų. Teko bendrauti su konfliktinės situacijos šalimis – moterimi bei vyru, ginčijasi lyg tai dėl automobilio parkingo. Bendraujant su moterimi liudytojui pasirodė, kad moteris yra neblaivi, nes jos kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai. Pats konfliktas įvyko viešoje vietoje - namo kieme, šalia buvo ir kitų asmenų. Minėtą moteris garsiai kalbėjo, rėkavo, buvo prašomą jos kalbėti tyliau, nes buvo jau vėlyvas metas. Nuvežus sulaikytą moterį į komisariatą jai vėliau buvo nustatytas lengvas girtumas.

Liudytoja L. S. teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), moteris su naktiniais drabužiais šluoja kiemą bei lyg tai su turimą šluotą užsimoja kaimynui ant automobilio. Nuvykę į nurodytą adresą daugiabučio namo kieme jau vėlaus vakaro metu pareigūnai pamatė moterį, kurį elgėsi neadekvačiai, mosikavo rankomis, ji turėjo savo rankoje šluota, galimai dar buvo ir neblaivi. Kai bendravome su tą moterimi, iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, moteris dar bandė šalintis iš kiemo, bėgo į laiptinę, sulaikius ją dar bandė jai atlikti patikrinimą dėl blaivumo, kieme matė lyg tai romų tautybės žmonių, tą moteris šūkavo, į pastabas kalbėti tyliau, nes buvo jau faktiškai vidurnaktis bei nusiraminti nereagavo, moteris vis rėkavo, šaukė - filmuokite čia mane, mane laužo, sodiną į tarnybinį automobilį. Liudytojos manymu, tą moteris specialiai kalbėjo kuo garsiau, kad ją išgirstų namo kaimynai. Kažkokie žmonės buvo išėję į kiemą, moteris buvo sulaikytą bei pristatytą į komisariatą. Liudytoja patvirtino savo tarnybiniame pranešime išvardinto įvykio aplinkybės, nes tą moteris viešoje vietoje rėkavo, triukšmavo, vengė patikros dėl blaivumo, bandė ištrūkti, pasišalinti. Atlikus pareiškėjui blaivumo tyrimą, rezultatas buvo neigiamas.

Liudytojas D. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. vėlai vakarė jis su automobiliu grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilių stovėjimo aikštelėje paliko priparkuotą automobilį. Pasak liudytoją netrukus prie jo priėjo N. R., kurį nuolat kabinėjasi prie jo su visokiais neesminiais dalykais, todėl liudytojo teigimu, tą moteris tiesiog nemėgsta ji. Savo automobilį jis paliko stovėti aikštelėje įprastoje transporto priemonių parkavimo vietoje, toje vietoje jis ne kartą matė, kaip pačios N. R. sugyventinis palikdavo automobilį. Tik palikęs automobilį prie D. D. priėjo N. R. laikydama savo rankoje šluotą, ją mosikavo, sakė jam, kad patrauktų automobilį į šoną, kad atvažiuos spec. transportas lietaus šalinimo sistemą valyti. Jis ramiai nenorėdamas su ją ginčytis perstatė automobilį į kitą parkavimo vietą, po to iškvietė policiją. Iš kaimynės agresyvaus elgesio bei jos akis blizgėjo, matyt buvo neblaivi. Kai atvyko netrukus policijos pareigūnai liudytojas papasakojo įvykio aplinkybės, kaimynė vis bandė įsikišti į pokalbį, pareigūnams paklausus, ar jis rašys pareiškimą, jis atsakė, kad taip. Taip pat pareigūnai patikrino jo blaivumą su alkotesterio pagalbą, patikros rezultatas buvo neigiamas. Liudytojas patvirtino, kad vėlai vakarė kalbėdama su pareigūnais kaimynė rėkė, šūkavo, garsiai kalbėjo, pareigūnai vis dar bandė ją tildyti, nors tai nepadėjo.

Liudytojas D. O. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su N. R. yra sugyventiniai ir jis sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad po darbo su automobiliu grįžo namo bei jau po vidurnakčio tik priartėjus prie savo namo esančios automobilių stovėjimo aikštelės pamatė du policijos pareigūnų stovinčius automobilius su įjungtais švyturėliais. Matė, kad pareigūnais bendrauja su N. R., kurį stovėjo prie sienos, rankoje laikė šluotą. N. R. yra jų namo laiptinės įgaliotą vyresnioji, ji įspėjo namo kaimynus laikinai nestatyti savo automobilių stovėjimo aikštelėje kieme dėl valymo darbų atlikimo. Kol pareigūnai bendravo su N. R. liudytojas matė, kad į kiemą buvo išėję jų kaimynai romų tautybės. Jis dar siūlė sugyventinei eiti namo, tačiau pareigūnai to daryti neleido, nes pasakė, kad N. yra sulaikoma. Pasak liudytoja, N. R. su pareigūnais bendravo ramiai, netriukšmavo. Pareigūnai dar bandė patikrinti sugyventinės blaivumą su alkotesteriu, bet ji atsisakė. Po to ji buvo sulaikyta bei nuvežta į komisariatą, kur jai buvo konstatuotas 0,5 prom. girtumas. Reaguojant į esamą situaciją į kiemą buvo išėję kiti kaimynai.

N. R. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Skundą padavusi N. R. teigia, kad ji jokių administracinių nusižengimu nėra padariusi, viešoje vietoje ji netriukšmavo, viešosios rimties netrukdė, o būdama daugiabučio namo kieme su atvykusiais pareigūnais ji bendravo tolerantiškai, niekam negrasino bei tą vakarą alkoholio nevartojo.

Teismo nuomone, N. R.teiginiai apie jos blaivumą įvykio dienai yra gynybinė versija. Teismas kritiškai vertina N. R. parodymus teismo posėdyje ir jais nesiremia, tokius parodymus laiko siekiu bet kokiu būdu išvengti atsakomybės.

17 Teismas remiasi liudytojų policijos pareigūnų I. N., L. S. parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais.

18 Liudytojai I. N. ir L. S., apklausti teismo posėdyje, parodė, kad neabejoja, jog N. R. buvo neblaivi – nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos elgesys buvo neadekvatus, mintys padrikos, jos kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Remiantis liudytojų parodymais, N. R. atsisakė pūsti į alkotesterį, motyvuodama tuo, kad pareigūnai neatliko numatyto panaudoti alkotesterio antgalio keitimo procedūrą, nors iš liudytojų parodymų matyti, jog savo atsisakymą tikrintis ji grindė pasibjaurėjimu tokio veiksmo atlikimu. Tai, jog visgi N. R. įvykio diena buvo neblaivi patvirtiną Vilniaus m. OVS atliktas patikrinimas, kurio metu alkotesterio Alcotest 6810 pagalba N. R. 2020 m. rugpjūčio 17 d. 00:44 val. nustatytas 0.52 promilių girtumas (b. l. 35)

ANK 484 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad N. R. būdama neblaivi, pasirodė viešojoje vietoje, nes teritorija šalia daugiabučio namo kieme yra vieša vieta, pats bendravimas su pareiškėją vyko automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini).

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 Eur. Pagal teismų praktiką, sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.

Kaip iš teismo posėdyje liudytojų I. N., L. S. paaiškinimo, pareigūnams atvykus į iškvietimo vietą ties (duomenys neskelbtini), kieme pamatė pagal nurodytus požymius vaikščiojančią moterį, netrukus atvykus pranešėjui, pastarasis paaiškino, kad jam siekiant priparkuoti savo automobilį stovėjimo aikštelėje priėjo kaimynė, kuria pažįsta kaip N. R., kurį sakydama pradėjo neleisti statyti automobilį tam tikroje vietoje, su rankoje turėtą šluotą mosikavo, bandė trenkti per automobilį. Liudytojų teigimu bendraujant su N. R. pastaroji nuolat keldavo balsą, kalbėjo garsiai, kadangi pats įvykis vyko jau apie vidurnaktį, pareigūnai prašė juos kalbėti tyliau, netrukdyti kaimynams ilsėtis, tačiau tą moteris specialiai kalbėjo kuo garsiau, kad ją išgirstų namo kaimynai. Kažkokie žmonės buvo išėję į kiemą, tai buvo jų reakciją į įvykio aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, pagal liudytojų parodymus, tuo metu N. R.garsiai kalbėjo, šūkavo ir tai sutrikdė kaimynų ramybę ir poilsį. Be viso to, aptarti liudytojų parodymai teismo posėdyje iš esmės neprieštarauja ir nesiskiria nuo jų rašytinių paaiškinimų nusižengimo tyrimo Institucijoje metu. Atsižvelgiant į liudytojų nuoseklius, tarpusavyje sutampančius, neprieštaraujančius ir vienas kitą papildančius parodymus, jie vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys faktines bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, netikėti šių liudytojų parodymais bei paaiškinimais neturi pagrindo.

Tokiu būdu, vertinant byloje surinktus įrodymus visumoje, akivaizdu, kad N. R. prie savo gyvenamosios vietos kieme nesielgė taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems, šiuo atveju kaimynystėje gyvenantiems, žmonėms, netrikdytų jų ramybės ir poilsio, todėl jos veiksmuose buvo galimą įžvelgti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymius.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. D. D. 2020 m. rugpjūčio 16 d. pareiškime nurodomas galimai padarytas administracinis nusižengimas pagal jo paties pateiktus duomenis galėjo būti padarytas 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 22:50 val., informacija valdžios institucijai apie galimą pažeidimą pateikta 2020 m. rugpjūčio 17 d. 01:15 val., o tai reiškia, jog galimai pažeidėjai, šiuo atveju N. R., administracinė nuobauda, jeigu administracinis nusižengimas būtų iš tiesų nustatytas, galėjo būti paskirta vėliausiai iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. ANK 39 straipsnyje numatytas terminas yra naikinamasis, galimybės ji pratęsti ar atnaujinti nėra numatyta. Konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi, nes administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti laiku dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminas yra suėjęs dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio nusižengimo bylos teisena nėra galima. Tai atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014 ir kt.). Todėl Institucija visiškai pagrįstai, priešingai, nei nurodo pareiškėja, vadovavosi ANK 591 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad tuomet kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2022 m. spalio 14 d. Nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, palikti nepakeistą ir N. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.