- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- ATP-233-114/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01371-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarimo A. J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. V. už tai, kad šis 2011 m. lapkričio 4 d. apie 15 val. 57 min. Elektrėnų sav., kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 48 - ajame km, vairuodamas automobilį Audi A7 Sportback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 100 km/h greičiui, važiavo 165 km/h ± 2 km/h greičiu ir viršijo nustatytą greitį 63 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nutarimu A. J. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.
Šalies argumentai
A. J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nutarimo dalį, pagal kurią jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Apeliantas teigia, kad priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, pažeidimą jis padarė sąlygotas būtinojo reikalingumo. Iš 2011-11-04 dienos važtaraščio matyti, jog buvo gautas pavedimas nedelsiant pristatyti kraujo komponentus, kurių reikėjo ligoniui, esančiam Kauno mieste. Atsižvelgiant į tai, jog pastarosios kraujo grupės komponentų nebuvo Kauno skyriuje, o tuo metu jam būnant darbo reikalais bendrovės Vilniaus skyriuje, paaiškėjo, jog pastaruosius komponentus galima pristatyti iš Vilniaus, jis ir pradėjo vykdyti šį skubų pavedimą. Tokio skubaus pavedimo buvimą patvirtina krovinio važtaraštis, A.J. V. nuoseklūs paaiškinimai, liudytojos E. Z. parodymai. Byloje nustatyta, kad nei vienas iš pareigūnų nepaprašė atnešti šių krovinio važtaraščių, nei vienas iš pareigūnų nenuėjo patikrinti automobilio bagažinės. Pareigūnai, pasak apelianto, gavę paaiškinimą, kad krovinio važtaraštis yra transportavimo taroje, o taros negalima atplombuoti, privalėjo imtis priemonių išsiaiškinti tokių užplombuotų transportavimo tarų buvimą, tačiau to nepadarė. Apeliantui nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad bagažinėje krovinio nebuvo, kai nei vienas iš pareigūnų nebuvo priėjęs prie pareiškėjo automobilio bagažinės, nepaprašė atnešti iš automobilio bagažinėje esančio kraujo komponentų konteinerio dokumentų. Policijos pareigūnams jau pažeidimo konstatavimo fakto metu visapusiškai neišsiaiškinus visų svarbių bylos aplinkybių, t.y. fakto apie pareiškėjo automobilyje esančių transportavimo tarų buvimą, ir tik nurodžius, jog pareiškėjas galės tai įrodinėti bylos teisminio nagrinėjimo metu, buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, t.y. jei pareigūnai būtų ėmėsi visų būtinu veiksmų patikrinti aukščiau minėtą faktą, ko pasėkoje šis faktas būtų lengvai įrodomas arba paneigiamas teisminio proceso metu, tačiau to atlikta nebuvo. Tuo tarpu teismas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus įvertino vienpusiškai, neatsižvelgdamas į įrodymų visumą, įrodinėjimo naštos pasiskirstymą, ko pasėkoje teismas priėjo nepagrįstos išvados, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo būtinojo reikalingumo.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Jis tvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas siekiant visapusiškai įgyvendinti bendrovei pavestas funkcijas tiekiant kraujo komponentus. Jis neginčijo pažeidimo, pats padėjo išsiaiškinti pažeidimą, dėl pastarojo gailėjosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiesiogiai atlikti ne tik savo funkcijas, tačiau ir jo bendrovei pavestas viešąsias funkcijas, o tokios teisės atėmimas, gali turėti neproporcingai didelių neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių ne tik jam pačiam ir bendrovei, bet ir kraujo komponentų savalaikiam pristatymui jų reikalingiems pacientams.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
A. J. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A.J. V. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. ATPK 124 straipsnyje 6 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h vairuotojams, užtraukia baudą nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą.
Apeliantas neneigia, kad vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį, tačiau nurodo, kad tai padarė būtino reikalingumo būklėje, nes turėjo skubiai iš Vilniaus į Kauną pristatyti kraujo komponentus. ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad A.J. V. neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. A.J. V. pirmosios instancijos teismui pateikė krovinio važtaraštį (b.l. 26), iš kurio matyti, kad 2011-11-04 buvo vykdomas skubus užsakymas – iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę buvo gabenami kraujo komponentai. Tačiau vien tik kraujo komponentų gabenimo faktas nereiškia, jog gali būti nepaisoma Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pats A.J. V. nurodė, kad kraujo komponentai paskui į Kauno ligoninę buvo pristatyti iš kitos vietos. Ant pateikto važtaraščio nėra parašo, kad kraujo komponentai būtų buvę priimti. Iš to seka, kad kraujo komponentus skubiai visgi buvo galima gauti ir iš artimesnės vietos. Taigi, Respublikinėje Kauno ligoninėje buvusiam ligoniui galimai gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Iš to seka, kad nenustatytos visos sąlygos, kurioms esant pripažįstama, kad asmuo veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. A. J. V. nebuvo jokios būtinybės viršyti leistiną greitį. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A.J. V. iškelta versija, kad jis skubiai turėjo pristatyti kraujo komponentus, laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės arba sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, todėl teigti, jog minėtą pažeidimą A.J. V. padarė būtino reikalingumo būklėje, nėra jokio pagrindo.
Apeliantas taip prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda. Apeliantui teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas yra labai pavojingas, nes asmuo leistiną važiavimo greitį, įvertinus galimą paklaidą, viršijo net 63 km/h, tuo keldamas sau ir kitiems eismo dalyviams didelį pavojų, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, kad vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ar kitiems asmenims dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Todėl daroma išvada, kad A.J. V. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuobaudos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.