Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danguolei Maciulevičienei, gynėjai advokatei Irenai Teresei Balsienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. itin žiauriai tyčia nužudė savo šeimos narį, tai yra, 2008 m. lapkričio 15 d. apie 19 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu su savo žmona V. S., iššaukto jos provokuojančiu elgesiu, rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai 50 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo jai sukeldamas dideles fizines kančias ir skausmą, padarydamas sužalojimus, būtent: itin žiauriai, mažiausia 17 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje V. S. padarė poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame antakyje, žanduose – pažandžiuose, pasmakrėje, odos nubrozdijimus nosyje, kairiame smilkinyje, kraujosruvas nosies – dešinės akies vidinio kampo, kairio skruosto, kaktos, smakro – pasmakrės, pakaušio, viršugalvio, dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kietajame smegenų dangale, nosies kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį visose daubose, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, mažiausia 46 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje padarė V. S. poodines kraujosruvas pečių sąnariuose, rankose, krūtinėje, kojose, nugaroje, kairiame sėdmenyje, kraujosruvą krūtinės raumenyse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ko pasekoje, dėl galvos sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį visose daubose, antrinėmis kraujosruvomis tilte, kamiene, kraujo ir kraujo krešulių susikaupimu smegenų skilveliuose, V. S. mirė. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d.3 p., 6 p.

Kaltinamasis A. S. kaltu dėl savo žmonos V. S. tyčinio nužudymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną, prisimena, buvo šeštadienis, jis su A. V. dirbo, o po to keturiese išgėrė butelį degtinės. Dar nusipirko butelį vyno ir parsivedė A. V. pas save namo gerti. Kai jie parėjo, jo žmona V. S. miegojo. Jis su A. V. virtuvėje gėrė vyną. A. V. išėjus jis prigulė pailsėti. Jis ir žmona gulėjo tame pačiame kambaryje, skirtingose lovose. Jam begulint, Vineranda atsikėlė ir pradėjo kabinėtis prie jo, prašyti cigarečių, bet jis atsakė, kad neturi. Tada ji pradėjo dar labiau kibti prie jo, atsinešė peilį ir ėmė šokinėti prieš jį. Jis atėmė iš jos peilį ir sudavė tris smūgius į galvą, nuo smūgių ji nukrito ant lovos. Jis yra kairiarankis, tačiau sudavė jai dešine ranka. Žmona stovėjo šonu į jį, kai jis sudavė jai per galvą. Po smūgių žmona nugriuvo ir liko gulėti lovoje, sakė, kad jai šalta. Tada jis nurengė nuo jos šlapius drabužius, nes ji girta po savimi šlapindavosi, užklojo ją ir paliko miegoti. Pats taip pat atsigulė, bet į kitą lovą. Kai V. S. nurenginėjo jau buvo vakaras, bet šviesos kambaryje nedegė, nes šviesa degė virtuvėje. Kai rengė, matė, kad ji buvo mėlyna. Pas žmoną ant kūno pastoviai būdavo mėlynės, nes ji dažnai krisdavo, todėl jis ir tada nekreipė į mėlynes jokio dėmesio. Ar suduodamas smūgius jis pataikė į nosį, nežino, bet nosis nebuvo kruvina, veidas buvo subraižytas, bet ne kruvinas. Veliau jis sužinojo, kad ji nukrito ar buvo nustumta nuo laiptų, tada ją namo parvežė vežimuku, ji jau nepaėjo. Jis sudavė V. S. tik tris kartus, žmonos nespardė ir iš kur atsirado kiti sužalojimai, nežino. Ryte pažiūrėjo, kad V. šalta, jau nekvėpuoja. Jis nuėjo pas kaimynę L. S. ir pasakė, kad V. mirė. Žmona nuolatos gerdavo, pastoviai buvo girta, dėl to tarp jų kildavo konfliktai.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis A. S. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t.1 b.l. 93-94) metu, parodęs vietas savo gyvenamojo namo kambaryje, kur ir kaip mušė savo žmoną V. S., kur ją paguldė ir rado mirusią.

Be dalinio paties kaltinamojo A. S. prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė tyčia itim žiauriai nužudžius savo šeimos narį yra įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Liudytoja L. S. parodė, kad 2008 m. lapkričio 16 dieną, ryte, apie 7.30 val. pas ją atėjo A. S. ir pasakė jos sūnui V. S., kuris gyvena su R. S., kad mirė žmona. Pas juos buvo ir D. S., kuri, tai išgirdusi, išėjo namo. Ji paskambino policijai. Ji matė ant mirusiosios mėlynes, kai ją lovoje apvertė ir suprato, kad kažkas ne taip. A. S. nieko nepasakojo apie įvykį, jis buvo pas juos kelias dienas po įvykio, bet jokių kalbų apie tai nebuvo. V. S. sirgo epilepsija, buvo 3 grupės invalidė, ji krisdavo, todėl būdavo apsidraskiusi. Paskutiniu metu priepuoliai buvo dažnai, kai negaudavo išgerti alkoholio, bet vėliau ir išgėrimas nuo epilepsijos nepadėjo. V. S. nesiskųsdavo, kad kaltinamasis ją muša. Kai matydavosi mėlynės, tai pasakydavo, kad A. S. primušė. Ji pati A. S. mušant žmoną niekada nematė. S.vaikai dažnai būdavo pas ją namuose, nes motina dažnai išgerdavo, gal jie bijojo būti namie. Jų vaikai pasakodavo, kad tėvai dažnai mušasi, stūmdosi. Apie mėlynių atsiradimą kritimo metu sakė A. S.. J. S. vaikai pasakojo, kad buvo vakare užsukę į namus ir D. S. girdėjo, kad kambaryje kalbasi tėvai, o apie 20,45 val. sūnus R. S. parėjo namo, duris atidarė kaltinamasis, matė motiną miegančią savo lovoje, jokių barnių negirdėjo. V. S. gėrė daugiau nei A. S., kartais jie gerdavo kartu, kartais po vieną. V. S. girta būdavo agresyvi, šokdavo prieš visus, net su peiliu rankose.

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, o nužudytoji – motina. Tą vakarą jis buvo grįžęs namo, pabeldė į duris, kurias atidarė tėtis. Mama miegojo, visur buvo tamsu. Tėvas neatrodė išgėręs ir jam nesakė, kad susipyko su mama. Tėvai miegojo tame pačiame kambaryje, bet skirtingose lovose. Tą vakarą mamos veido nematė, nes jis buvo užklotas. Nematė ar ji miegojo nusirengusi, ar su rūbais, nes buvo užsiklojusi antklode. Jis tik pasiėmė savo aprangą ir išvažiavo. Mama už tėvą labiau gerdavo ir pradėdavo konfliktus. Dažniausiai pykdavosi su tėvu dėl gėrimo. Jis su tėvais negyveno jau apie pusę metų, dažniau gyveno pas draugus, nes dirbdavo. Gyveno ir pas L. S.. Jo tėvai išgerdavo, dažnai apsižodžiuodavo, bet muštynių tarp jų jis nėra matęs.

Liudytojas J. J. parodė, kad Sakalauskai - jo kaimynai, gyvena toje pačioje gatvėje, tik kitoje pusėje. Su Sakalauskais teko išgerti, bet jokių muštynių tarp jų niekada nematė. Nuo ko mirė V. S., jis nežino. Išgėrę jie kartais konfliktuodavo, bet tik truputį. Konfliktą pradėdavo V. S., nes ji norėdavo daugiau išgerti, o A. S. neduodavo. A. S. būdavo apdraskytas, V. S. būdavo su mėlynėmis, gal nukrisdavo nuo epilepsijos. Vieną kartą pas juos buvo išdaužyti langai. Daugiau jis nieko nežino.

Liudytojas K. B. parodė, kad Sakalauskai yra jo kaimynai. Jie buvo geri žmonės, bet tarpusavyje pykdavosi. A. S. darbštus žmogus, o V. S. mėgo išgerti, todėl kildavo konfliktai. Jis pats niekada nėra matęs, kad A. S. muštų žmoną, jos sumuštos taip pat niekada matė. Jie bardavosi, bet nesimušdavo. Dieną prieš įvykį jis matė V. S., jai ant kaktos buvo sumušimas, ji pasisakė, kad nukrito nuo dviračio ir užsigavo. Kitos dienos ryte L. S. jam pasakė: “nėra Veneros”. Kiek pažįsta A. S., gali apibūdinti kaip ramų, darbštų žmogų, kuris nebuvo stipriai geriantis, nebuvo priekabus. Tik vieną kartą po konflikto jis ramino A. S..

Liudytojas M. Ž. parodė, kad kaltinamąjį A. S. pažįsta, kartu dirbo. Pažinojo ir jo žmoną V. S.. Dieną prieš įvykį jis su V. S. išgėrinėjo, dar su jais buvo jo brolis T. F. ir kaimynė. A. S. tada nebuvo. Jis su broliu nuėjo pas kaimynę išgerti, vėliau atėjo V. S. ir prisijungė prie jų. Pirmas namo išėjo jo brolis, po kelių valandų išėjo ir jis, o V. S. pasiliko. Ar ją kas palydėjo namo, jis nežino, nuo tos vietos iki jos namų nedidelis atstumas. Per tas išgertuves jokių konfliktų nebuvo. V. S. apdaužyta ar sumušta neatrodė, jokių sužalojimų ant jos nesimatė. Jis žinojo, kad V. S. ištinka epilepsijos priepuoliai, bet pats to niekada nėra matęs. Su V. S. tada gėrė ne pirmą kartą. Jam V. S. nesiskundė, kad A. S. ją muša. V. S. nebuvo ištikęs epilepsijos priepuolis, nebuvo ir jokio konflikto tarp jų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad jis su A. S. dažnai kartu dirbdavo atsitiktinius darbus, kartu išgerdavo alkoholinių gėrimų. A. S. jam dažnai guosdavosi, kad jo žmona girtauja, namuose nieko nedaro, su žmona konfliktuodavo. Paskutiniu metu A. S. dėl savo žmonos girtavimo buvo nervuotas, agresyvokas. 2008 m. lapkričio 15 d. jis karu su A. S. buvo talkoje, po to išgėrė alkoholinių gėrimų ir nuėjo pas jį į namus dar išgerti butelį vyno, tačiau begeriant A. S. pradėjo kabinėtis prie jo, todėl jis išėjo namo. Jam A. S. tuo metu sakė, jog V. S. miega, nors jis pats to nematė, o sekančią dieną sužinojo, kad V. S. yra mirusi ( 1 t. b. l. 56-57 ).

Lavono ir įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad V. S. lavonas rastas S. gyvenamojo namo, esančio Darbininkų g. 10, Sintautų mstl. Šakių rajone, kambaryje lovoje, gulintis ant dešinio šono, matosi kraujosrūvos abiejų kojų, juosmens, sėdmenų, pečių ir rankų srityse (1 t. b.l. 2-5).

2008-11-18 specialisto išvada Nr. M(202/08(10) patvirtina, kad V. S. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, lydimo kraujosruvų galvos minkštuose audiniuose, kietajame smegenų dangale, nosies kaulų lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį visose daubose ( 140 ml krešulių ir 30ml skysto kraujo ), antrinėmis kraujosruvomis tilte, kamiene, kraujo ir kraujo krešulių susikaupimu smegenų skilveliuose (1 t. b.l. 23-28).

2009-04-01 papildoma specialisto išvada Nr. MP 2/09(10) - M(202/08(10) patvirtina, kad teismo medicinos duomenų, nurodančių į tai, kad prieš mirtį buvo epilepsijos priepuolis, nenustatyta (1 t. b. l. 34-35).

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą V. S. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis A. S., kad tai jo nusikalstamais veiksmais, išprovokuotais pačios nužudytosios elgesiu, padarytas sveikatos sutrikdymas tapo jos mirties priežastimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. S. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. kaip savo šeimos nario nužudymas padarytas itin žiauriai. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas Nr. 77 patvirtina, kad kaltinamasis A. S. ir nužudytoji V. S. (G.) susituokė 1986-04-30 Šakių raj. M. J. iki nusikaltimo dienos santuokos nutraukę nebuvo, gyveno šeimoje, vedė bendrą ūkį, augino du vaikus. Nužudytoji V. S. – kaltinamojo A. S. žmona, tai yra jo šeimos narys.

Nužudymas pripažįstamas itin žiauriu, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados neginčytinai patvirtina, kad nužudytajai padarytas didžiulis kiekis kūno sužalojimų: galvos srityje (kurie ir sukėlė mirtį) mažiausia 17 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, o rankose, krūtinėje, kojose, pečių sąnariuose, nugaroje, kairiame sėdmenyje ir krūtinės raumenyse (kurie jokios įtakos mirčiai neturėjo) mažiausia 46 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Šios aplinkybės visiškai paneigia kaltinamojo teiginį, kad jis nužudytajai sudavė viso labo tik tris kartus į galvą. Jokių įrodymų, kad V. S. mirties išvakarėse būtų buvusi sužalota kokio kito asmens, o ne kaltinamojo, ar susižalojusi pati, byloje nėra. Įvertinęs šiuos bylos faktus teismas daro išvadą, kad visi sužalojimai padaryti kelios – keletas valandų iki mirties yra A. S. nusikalstamų veiksmų rezultatas ir patvirtina ypatingą kaltinamojo žiaurumą.

Išanalizavęs bei įvertinęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, bei aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. S., itin žiauriai tyčia nužudė savo šeimos narį , tai yra savo žmoną V. S. ir ši jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.

Kaltinamasis A. S. suduodamas mažiausiai 17 smūgių savo žmonai V. S. į gyvybei itin svarbų organą, galvą,(bei mažiausiai 46 smūgius į kitas kūno vietas, kurie įtakos mirčiai neturėjo) ne tik suprato, kad savo veika kėsinasi į jos gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir to norėjo, todėl V. S. nužudymą teismas laiko padarytu tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui lemiamos įtakos turėjo provokuojantis nužudytosios V. S. elgesys.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamojo amžių, asmenybę (seniūno charakterizuojamas teigiamai), šeiminę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis savo kaltės neneigia, kad anksčiau nebuvo nusikaltęs, kad administracinėmis nuobaudomis taip pat nebaustas ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Daiktiniai įrodymai: V. S. liemenėlė ir pora puskojinių vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.– sunaikintini, kaip menkaverčiai.

N. V. G. pareikštas 2890,28 Lt. civilinis ieškinys laidojimo išlaidoms atlyginti yra realus, pagrįstas dokumentais ir pagal Lietuvos Respublikos BPK 115 str. pilnai tenkintinas, nes ši žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo V. S. veiksmais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308 str., teismas

n usprendė:

A. S., A., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvylikai (12) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008-11-18 iki 2009-12-11.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktinius įrodymus: V. S. liemenėlę ir porą puskojinių sunaikinti.

Priteisti iš A. S. 2890,28 Lt. laidojimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. G.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.