Kauno apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą, dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2008-03-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir nuteistas 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 str. 1 d., 216 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos neturėdamas leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, t.y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo Nr. 710, 7.14 p., reikalavimus, kad „eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo įmones leidžiama, turint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kurį nustatyta tvarka išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentai“, bei pažeisdamas to paties įsakymo 9 p. reikalavimus, kad „eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos“, o būtent nuo 2003 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015-02-25, apie 14 val. 30 min., kai adresu (duomenys neskelbtini), atvyko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, jis vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, jų ardymą bei jų atskirų dalių pardavimą, iš viso surinko ir išardė ne mažiau 200 transporto priemonių, įsteigęs įmonę, bet neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, ir už šią veiklą gavo 8820,09 eurų pajamų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d..

Be to jis, siekdamas įteisinti gautus pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, melagingai nurodė, kad dalis pinigų gauti iš teisėtos veiklos, o būtent: laikotarpyje nuo 2003 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015-02-25 vykdydamas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, jų ardymą bei jų atskirų dalių pardavimą, neturėdamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, gaudamas pajamas, tai yra žinodamas, kad minėti pinigai įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas juos įteisinti, būdamas 1994-12-02 įregistravęs individualią įmonę pagal kodą 470000 - mažmeninė prekyba, automobilių priežiūra ir remontas, 2004-10-01 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją FR0475A už 2003 m., kuria deklaravo, kad 2003 m. gavo 1853,86 eurų (6401 litų) pajamų (apmokestinamų pajamų suma yra 1853,86 eurų (6401 litų)), 2005-09-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2004 m., kuria deklaravo, kad 2004 m. gavo 3319,05 eurų (11460 litų) pajamų (apmokestinamų pajamų suma yra 3319,05 eurų (11460 litų)), 2006-10-02 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2005 m., kuria deklaravo, kad 2005 m. gavo 2106,12 eurų (7272 litų) pajamų (apmokestinamų pajamų suma yra 2106,12 eurų (7272 litų)), 2009-09-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2008 m., kuria deklaravo, kad 2008 m. gavo 622,97 eurų (2151 litų) pajamų (apmokestinamų pajamų suma yra 622,97 eurų (2151 litų)), 2010-09-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2009 m., kuria deklaravo, kad 2009 m. gavo 382,30 eurų (1320 litų) pajamų (apmokestinamų pajamų suma yra 382,30 eurų (1320 litų)), 2013-05-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2012 m., kuria deklaravo, kad 2012 m. gavo 269,64 eurų (931 litų) pajamų (apmokestinamų pajamų suma yra 269,64 eurų (931 litų)), 2014-05-02 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2013 m., kuria deklaravo, kad 2013 m. gavo 266,16 eurų (919 litų) pajamų (apmokestinamų pajamų suma yra 266,16 eurų (919 litų)), iš viso 8820,09 eurų, iš individualios įmonės veiklos - mažmeninė prekyba, automobilių priežiūra ir remontas, tokiu būdu melagingai nurodė, kad dalis nusikalstamu būdu įgytų pinigų, ne mažiau 3000 eurų, gauti iš teisėtos veiklos, nors minėti 3000 eurų gauti už išardytų automobilių parduotas atskiras automobilių dalis, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 1994 m. gruodžio 2 d. yra įsteigęs individualią prekybos įmonę, kurios veikla yra mažmeninė prekyba, automobilių priežiūra ir remontas. Automobilių ardymu, detalių pardavinėjimu reguliariai užsiima nuo 2003 metų, tikslaus laiko neprisimena. Vykdant veiklą būdavo atvejų, kai remontuojamam automobiliui reikėdavo kokios nors dalies, kuri yra gana brangi, tokiu atveju jis ieškodavo internetiniuose portaluose skelbimų ar pas pažįstamus asmenis, reikiamos automobilio dalies pigiau ir rasdavo optimalų variantą, nupirkti visą, eksploatuoti netinkamą automobilį, jį išardyti, išimti reikiamą dalį ir ją parduoti klientui, o likusį automobilį, jo kėbulą, parduoti į metalo laužą ar dar kokią tinkamą dalį parduoti kitam klientui. Tokių lengvųjų automobilių buvo ne mažiau 200 vienetų, juos pirkdavo iš pažįstamų ir nepažįstamų asmenų, iš savo lėšų, už kiekvieną jų mokėdavo ne mažiau nei 57,92 Eurų (200 litų). Išardytus automobilius ir netinkamas dalis parduodavo į metalo laužo supirktuves. Už tokį metalo laužą gaudavo ne mažiau 115,85 eurų (400 litų) už kiekvieną priduotą automobilio kėbulą su naudoti netinkamomis dalimis. Metalo laužą parduodavo į įvairias metalo supirktuves Marijampolės, Kazlų Rūdos ar Kauno mieste. Per įmonės veiklos laikotarpį, t.y. nuo 2003 m. iki 2015 m. vasario 25 d., yra pardavęs įvairių išardytų naudotų lengvųjų automobilių detalių, už kurią kiekvieną gaudavo nuo 1,45 Eurų (5 litų) iki 72,41 Eurų (250 litų), kiek tokių detalių pardavęs, tiksliai pasakyti negali. Taip pat šiuo metu yra likę ir neparduotų išardytų automobilių detalių. Savo vykdomai veiklai, t.y. lengvųjų automobilių ardymui ir atskirų jų dalių pardavinėjimui, jis neturi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Nurodo, kad nuo 2014 metų vasaros vidurio jis nebeardo automobilių. Nuo 2015-01-30 sustabdęs savo individualios įmonės veiklą. Nuo 2014 metų lapkričio mėnesio neardė, neremontavo automobilių. Už išardytų automobilių parduotas atskiras dalis gautas pajamas deklaruodavo. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdavo metines pelno mokesčio deklaracijas, kuriose nurodydavo, pajamas gautas iš įmonės vykdomos veiklos, tai yra už remontą. Nuo 2003 metų deklaravęs 8820,09 eurų (30454 litų) pajamų, tačiau dalis pajamų yra gauta ne už vykdomą įmonės veiklą, o už išardytų automobilių parduotas atskiras dalis. Kokia dalis pajamų yra deklaruota už išardytų automobilių atskiras parduotas dalis, nurodyti tiksliai negali, tai galėjo būti ne mažiau 3000 eurų (10358 litų), (1 t., b. l. 99-100, 102-103, 107-108).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas M. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-25, apie 14 val. 40 min., vykdant pavedimą atlikti A. R., gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdomos veiklos patikrinimą, su tikslu nustatyti vykdomus pažeidimus prekybos, verslo tvarkai ir finansų sistemai bei patikrinti atliekamų ūkinių operacijų teisėtumą, kartu su Marijampolės AVPK KP ENTS vyresniaisiais tyrėjais T. B. bei D. S., nuvyko minėtu adresu atlikti patikrinimo. Patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini), buvo rasta automobilių ardymo vieta, kiemo teritorijoje rado daugybę automobilių dalių, jos buvo surūšiuotos ir sudėtos įvairiose kiemo vietose. Pagalbinėse patalpose taip pat metėsi įvairių detalių. A. R. buvo paprašyta pateikti visus reikiamus dokumentus, leidžiančius užsiimti automobilių ardymu ar kita jo vykdoma veikla, tačiau A. R. pateikė įmonės registracijos pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad įmonės veikla yra mažmeninė prekyba, automobilių priežiūra ir remontas, taip pat pateikė sprendimą dėl įmonės veiklos sustabdymo. A. R. įmonės veiklą sustabdęs nuo 2015-01-30 iki 2015-12-31. Dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad jis gali užsiimti transporto priemonių ardymu, o būtent taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, nepateikė. Po patikrinimo buvo surašytas patikrinimo aktas (1 t., b. l. 86-87).

Iš esmės analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojai T. B. (1 t., b. l. 89-90) bei D. S. (1 t., b. l. 92-93).

2015-02-25 patikrinimo aktas, patvirtina, kad A. R. užsiima neteisėtu vertimuisi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (1 t., b. l. 4-5).

Iš 2015-02-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad neteisėta veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Apžiūrint ją užfiksuota, kad nurodytu adresu kieme bei pagalbinėse patalpose rasta daug išardytų automobilių ir jų detalių (1 t., b. l. 7-29).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento raštas patvirtina, kad vykdant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (arba Taršos leidimas), tačiau A. R. dėl minėto leidimo išdavimo į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą nesikreipė, toks leidimas jam nėra išduotas (1 t., b. l. 32-33).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazės gauti duomenys apie individualios A. R. prekybos įmonės teiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas patvirtina kaltinime nurodytus duomenis (1 t., b. l. 134-182).

Dėl veikų kvalifikacijos

Už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė. Pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš šių dispozicijų palyginimo matyti, kad baudžiamoji atsakomybė siejama su papildomais požymiais, nustatytais BK 202 straipsnyje. Šie požymiai yra veiklos versliškumas arba stambus mastas.

Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliškumo požymį sudėtingesnis, nes tiek ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“, tiek ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „versliškai ėmėsi veiklos“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Versliškumas turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Bet versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015). Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-335/2012).

Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamojo neteisėta veikla tęsėsi daugiau nei 10 metų, buvo nuolatinio pobūdžio ir didelės apimties, paslaugos buvo suteikiamos dideliam ratui asmenų, veikla buvo vykdoma neturint atitinkamo leidimo, kas leidžia teigti, jog tai atitinka „versliškumo“ požymį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 202 str. 1 d.

Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi alternatyviais veiksmais. Veiksmai su turtu ar pinigais, gautais nusikalstamu būdu, kaip veikos gali reikštis: tokių pinigų įnešimu į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, jų pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą, pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitą ir pan. Šios nusikalstamos veikos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą ir to siekia. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Būtent siekis nuslėpti tikrąją pinigų, kito turto kilmę, jų gavimo šaltinį, įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą yra šio nusikaltimo esmė ir leidžia jį atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų, t. y. nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 straipsnis). Esant tokiam tikslui veika kvalifikuotina pagal BK 216 straipsnį, jo nesant – pagal BK 189 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012).

Nagrinėjamoje byloje nusikalstama pinigų kilmė neginčytinai nustatyta, aptariant nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d. požymius, tai savo parodymuose pripažįsta ir pats kaltinamasis. Tokiu būdu, kaltinamasis žinodamas, kad dalis pinigų, kuriuos jis deklaravo kaip gautus ir teisėtos įmonės veiklos yra gauti neteisėtai, t.y. nusikalstamos veikos numatytos BK 202 str. 1 d. numatytu būdu, siekė juos legalizuoti, nuslėpdamas tikrąją jų kilmę. Sprendžiant šios veikos kvalifikavimo klausimą, yra svarbu nustatyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, todėl įvertinus kaltinamojo parodymus dėl jo tyčios, daroma išvada, kad jo veiksmai pagal BK 216 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, psichiatro/narkologo įskaitoje neįrašytas, į Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos r. PK Viešosios tvarkos skyriaus įskaitą neįrašytas, kompromituojančios medžiagos jo atžvilgiu nėra, charakterizuojamas patenkinamai, nuo 2015-04-12 dirba UAB „B.“ (1 t., b. l. 119, 120, 121, 122-123, 125-128, 130, 133).

Skiriant bausmę A. R., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d., atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimo motyvus, tikslus, daromą žalą valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Už abi nusikalstamas veikas įstatymas be griežtos laisvės atėmimo bausmės numato ir baudą. Nors prokuroras savo pareiškime už veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. siūlo kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau įvertinus tai, jog ši bausmė pagal bausmių griežtumą yra griežtesnė nei bauda, tuo tarpu net už sunkesnį nusikaltimą prokuroras siūlo skirti baudą, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tai jog, jis dirba, daroma išvada, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti už abi nusikalstamas veikas paskyrus baudas. Įvertinus visumą aplinkybių bei tai, kad nors neteisėta veika tęsėsi ilgą laiką, tačiau gautos pajamos nebuvo didelės, kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos artimesnės minimalioms bausmės. Kadangi veikos tarpusavyje sudaro realią nusikaltimų sutaptį, pagal savo pavojingumą nesiskiria iš esmės (pagal BK 11 str. veika numatyta BK 202 str. 1 d. priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o veika, numatyta BK 216 str. 1 d – sunkių), todėl bausmės tarpusavyje bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 1, 4 d.). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei prašymą dėl baudos išdėstymo, siekiant sudaryti realią galimybę baudą sumokėti, baudos sumokėjimui nustatytinas 9 mėnesių terminas (BK 41 str., BK 47 str. 1 d., 2 d., 3 d. 3, 4 p., 54 str., 59 str. 1 d. 2 p., 61 str.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka: 2015-02-25 patikrinimo metu paimtas žalios spalvos segtuvas su užrašu “2014 m.”, kuriame yra buhalteriniai dokumentai (194 lapai), saugomas Marijampolės AVPK pas vyresn. tyrėją L. G., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas kaltinamajam A. R. (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Įtariamajam A. R. 2015-02-25 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, pradėjus bausmę vykdyti - naikintina (1 t., b. l. 113, BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir paskirti 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 216 str. 1 d. ir paskirti 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) subendrintą bausmę – 90 MGL (3389,40 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 60 MGL (2259,60 eurų) baudą. Baudos sumokėjimui nustatyti 9 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 9 mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, esančią banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-02-25 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. R..

Išaiškinti A. R., kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.