Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2021-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-60/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-21
Bylos Nr.
T-60/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00601-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Danguolė Bublienė (pirm.), Artūras Driukas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio poliklinika“
Trečiasis asmuo
E. S.
Kategorijos
  • 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-60/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00601-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (N) (S)
NUTARTIS2021 m. liepos 21 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Artūro Driuko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio poliklinika“, trečiajam asmeniui E. S., dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žaliakalnio poliklinika“ 47 819,56 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui, pinigus pervedant į atitinkamą ieškovės sąskaitą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.157 straipsnio 1 dalis, 6.202 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto (a) papunktis, 26 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 1, 6, 9 punktai, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktai, 45 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nurodo, kad su UAB „Žaliakalnio poliklinika“ 2017 m. ir 2018 m. sudarė sutartis Nr. 3-33-3/17 ir Nr. 32-415 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo pagal teisės aktuose ir sutartyse (toliau – ir Sutartys) numatytus reikalavimus, o Kauno teritorinė ligonių kasa įsipareigojo už teikiamas paslaugas apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškovės teigimu, paslaugos teiktos ne licencijoje nurodytu veiklos adresu (duomenys neskelbtini), bet nauju adresu (duomenys neskelbtini), neturint licencijos paslaugų teikimui, ir pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 8 dalies 1 ir 2 punktuose, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 50.3 punkte, Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-861, 5 punkte įtvirtintų teisės normų reikalavimus, Sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1., 2.2., 2.19 punktuose, Sutarčių specialiųjų sąlygų 1.7 punkte įtvirtintų nuostatų reikalavimus. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. spalio 30 d. neužtikrino pilnos apimties pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prisirašiusiems prie psichikos sveikatos centro gyventojams, nes nebuvo suformuota pilna pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komanda. Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl ieškinio senaties.

Kauno apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nurodė, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl sutarties nevykdymo, tačiau sprendžiant, ar PSDF biudžetui buvo padaryta žala, vertintina licencijavimo teisinių santykių reikšmė bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (ne santykyje tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos ir paciento, o santykyje tarp administruojančios institucijos ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos) kokybė; žala vertintina administracinių teisės normų kontekste. Taigi, teismui kilo abejonė, kuris teisinis santykis – civilinis ar administracinis – šiuo atveju byloje yra vyraujantis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Taigi reikalinga įvertinti, ar keliamas ginčas patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinės sąlygos (bendrosios ir specialiosios) patvirtintos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 (nuo 2019 m. sausio 3 d. – Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties tipinė forma, patvirtinta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1K-1).

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog keliamas ginčas pagal teritorinės ligonių kasos (nors ir viešojo administravimo subjekto) ieškinį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi tai yra ginčas, kylantis be kita ko iš ieškinyje nurodomų Sutarčių, kurias pažeidė atsakovė, nesanti viešojo administravimo subjektu. Tai, kad pačios Sutartys vertintinos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o teismas, spręsdamas ginčą, turės vertinti ir atitinkamų viešosios teisės nuostatų reikalavimus, šiuo atveju nelemia ginčo priskirtinumo administraciniam teismui pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-48/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-52/2018). Keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį nepatenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, ir yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Kauno apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio poliklinika“, trečiajam asmeniui E. S., dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, Kauno apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danguolė Bublienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Vaida Urmonaitė-Maculevičienė