- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-327-526/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- E. J., A. J.
- Kaltinamasis
- A. J., E. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno, Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J., nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 17 d. 11 val. iki 2022 m. kovo 18 d. 12.05 val. – 1 (viena) diena, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 108 MGL (5 400 Eur) dydžio bauda.
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 17 d. 11 val. iki 2022 m. kovo 18 d. 9.58 val. – 1 (viena) diena, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 108 MGL (5 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Nuosprendžiu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir iš kaltinamųjų A. J. ir E. J. solidariai priteistas 1 981,23 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 23 ct) turtinės žalos atlyginimas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. J. ir A. J. nuteisti už tai, kad neteisėtai, turėdami tikslą realizuoti, pagamino penkiasdešimt ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų: 2022 m. kovo 17 d., nuo 4 val. iki 11 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą realizuoti, panaudodami aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdami tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo Šilutės rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį pakeisti: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 2 dalies į BK 201 straipsnio 3 dalį ir paskirti mažesnę baudą; iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. J.; iš nuosprendžio pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje; automobilį „Subaru Impreza", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui A. J.; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš A. J..
3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jo veiksmų kvalifikacijos, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bendrininkavimo ir paskirtos bausmės dydžio, yra nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, nepagrįstai pripažino bendrininkavimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat jam paskirta neteisinga bausmė, todėl nuosprendis turėtų būti pakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 328 str.).
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 24 punkte nurodoma kasacinio teismo praktika (LAT nutartys Nr. 2K-237/201 l; Nr. 2K-291-699/2016; Nr. 2K-239-511/2018) ir vadovaudamasis šia praktika teismas padarė išvadą, kad dėl pagaminto 426 litro kiekio naminės degtinės, jis ją gamindamas, turėjo tikslą platinti. BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka. Vadinasi, šioje normoje reglamentuoto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra specialusis tikslas, t. y. kaltininkas atsako tik tada, kai jis etilo alkoholį, jų skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus neteisėtai gamina, laiko ar gabena turėdamas tikslą tokius alkoholinius gėrimus realizuoti. Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidžia namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-33-303/2019, Nr. 2K-21-719/2020). Taigi, kasacinio teismo yra suformuota praktika, kad tikslo realizuoti naminę degtinę turėjimas kiekvienoje byloje yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktų įrodymų visumą bendrame bylos kontekste. Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriomis remiasi pirmosios instancijos teismas (LAT nutartys Nr. 2K-237/2011; Nr. 2K-291-699/2016; Nr. 2K-239-511/2018), be to, jo, E. J. minimose bylose (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33-303/2019, Nr. 2K-21-719/2020), be atitinkamo alkoholio kiekio, yra duomenų, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jie gamino jiems inkriminuotą alkoholinių gėrimų kiekį, turėdami įvairius tikslus: vieni norėjo atsiskaityti už atliktus darbus, kiti ketino naudoti įvairių švenčių šventime, dar kiti norėjo parengti dovaną ir pan. Visose minimose LAT išnagrinėtose baudžiamosiose bylose be kiekio, yra nurodyta, kad nuteistieji turėjo tam tikrą tikslą neatlygintinai alkoholinius gėrimus platinti, tai yra, realizuoti kitiems asmenims.
3.3. Apeliantas nurodo, kad nuo jo sulaikymo momento, visą laiką nuosekliai tvirtino, kad gamino naminę degtinę išimtinai sau ir niekam nesirengė platinti, duoti, vaišinti, o tuo labiau, parduoti. Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad jis pagamino didelį 426 litrų naminės degtinės kiekį, todėl tarimai turėjo tikslą ją realizuoti. Bet pirmosios instancijos teismas netyrė tos aplinkybės, kad rasta naminė degtinė buvo pirmo varymo. Jis siekė naminę degtinę pasigaminti sau vartojimui, todėl jį sulaikant, jau pylė naminę degtinę antram varymui. Po antro varymo būtų nusprendęs, ar reikia daryti trečią varymą. Iš to gauto pirmo varymo kiekio tikėjosi gauti apie 50 ltr. naminės degtinės, kurią galėtų naudoti. Tą aplinkybę, kad mėgdavo darytis sau užpiltines, patvirtina faktas, kad namuose pas jį kratos metu policijos pareigūnai paėmė 0,5 litro jo padarytos užpiltinės su namine degtine, už ką jam jau yra paskirta administracinė nuobauda. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta absoliučiai jokių duomenų, kad jis kada nors būtų buvęs įtartas naminės degtinės realizavimu, namuose nerasta jokių požymių apie tai, kad galėtų naminę degtinę pilstyti į tam tikrą tarą ir ją siekti realizuoti. Šiuo konkrečiu atveju, vien pagaminto pirmo varymo naminės degtinės kiekis, nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad jis, radęs naminei degtinei gaminti aparatą, naminę degtinę gamino su tikslu ją realizuoti. Jo subjektyvus mąstymas ir tikslas buvo pasigaminti geros ir švarios naminės degtinės (per 2-3 varymus) sau asmeniškai naudotis ilgam laikui, kad galėtų pasidaryti įvairių rūšių užpiltinių. Baudžiamojoje byloje nesant absoliučiai jokių įrodymų, kad gamindamas naminę degtinę, jis turėjo tikslą ją realizuoti, mano, kad jo veiksmai iš BK 201 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į BK 201 straipsnio 3 dalį. Perkvalifikavus jo veiksmus į švelnesnį straipsnį, keistina jam paskirta bausmė – bauda, ją sumažinant.
3.4. Nurodo, jog nuo sulaikymo momento, policijos pareigūnams aiškino, kad naminę degtinę gamino vienas savo reikmėms. Sulaikant juos bravore, policijos pareigūnai pasakė, kad juo netiki, nes jų nuomone, jie su A. J. abu kartu gamino naminę degtinę. Tačiau tai buvo policijos pareigūnų padaryta išvada, o ne faktinės aplinkybės. 2022 m. kovo 17 d. nuo ankstyvo ryto dirbo bravore vienas. Netikėtai į bravorą atėjo brolis A. J., kuris pasakė, kad vaikšto apžiūrėdamas miškus, kur reikės sodinti eglaites. Jam nereikėjo nieko daug aiškinti, nes jis pats suprato, kad gaminama naminė degtinė. A. J. jam nepadėjo gaminti naminės degtinės, nes viską jis sugebėjo pasidaryti pats. Kad prisipumpuoti vandens, vandens siurblį keletą kartų jungė ir išjungė, bet visuomet tai darė vienas. Malkų kapoti nereikėjo, nes buvo jų prikapota, o jis tik laikas nuo laiko įmesdavo 1-2 malkas karščio palaikymui. Kirvis buvo bravore, kai jį rado, jam jis buvo reikalingas tik, kai anksti ryte norėjo užkurti ugnį, tuomet pats pasmulkino kelias malkas, kad lengviau įkurtų ugnį. Gamybos procese kirviu daugiau nesinaudojo ir malkos nebuvo kapojamos. Kaip A. J. paėmė kibirą ir ką su juo darė, nepastebėjo, nes buvo sutelkęs dėmesį į pirmo varymo degtinės pylimą į talpą ir tuo metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Juos sulaikius, jis iš karto pripažino, kad gamina degtinę savo reikmėms, o A. J. bravore atsirado atsitiktinai. Jis nusikalstamą veiką padarė vienas, nes A. J. jam nepadėjo, bravore nedirbo, o 2022 m. kovo 17 d. jame atsirado atsitiktinai. Todėl jis nebendrininkavo su A. J. ir ši kaltinimo dalis turėtų būti pašalinta. Be to, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė grupėje su A. J., taip pat turi būti pašalinta.
3.5. Apeliantas nurodo, kad prieš mėnesį laiko iki 2022 m. kovo 17 d. įvykio, sugedo jo automobilis. Žinojo, kad brolis turi atsarginį automobilį, todėl paprašė paskolinti. Būtent su iš brolio pasiskolintu automobiliu vyko į bravorą gaminti naminės degtinės ir vežėsi miltus bei mieles. Tačiau broliui A. J. absoliučiai nieko nesakė, kad automobilį naudos nusikalstamos veiklos darymui, ir jis apie tai nieko nežinojo. Mano, kad automobilis turėtų būti grąžintas teisėtam savininkui.
3.6. Pirmosios instancijos teismas solidariai priteisė iš jo ir A. J. 1981,23 Eur Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos turtinės žalos atlyginimui. Kai rado bravorą, aplink jį laukas jau buvo išvažinėtas. Veždamasis miltus, mieles, jis dar papildomai išvažinėjo lauką, todėl atskirti kiek žalos buvo padarę ankstesni bravoro turėtojai, kiek padarė jis, negali. Dėl tos priežasties sutiko, kad iš jo būtų priteistas turtinės žalos gamtai atlyginimas. A. J. nevažinėjo su jokia technika ir žalos gamtai nepadarė, todėl turtinė žala solidariai ir iš A. J. yra priteista nepagrįstai.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo Šilutės rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 201 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šilutės rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį dalyje dėl automobilio konfiskavimo ir civilinio ieškinio patenkinimo pakeisti – grąžinti jam automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš jo, A. J..
4.1. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neobjektyviai ir neteisingai įvertinus surinktus įrodymus, padarius prielaidas, o ne objektyvių bei neginčijamų įrodymų pagrindu. Mano, jog dėl įrodymų nepilno ir neteisingo įvertinimo buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų surinki9mą, ištyrimą ir įvertinimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
4.2. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jis, A. J., padėjo broliui E. J. gaminti naminę degtinę, veikė bendrai su juo ir siekė pagaminti naminę degtinę, turėdamas tikslą platinti. Mano, jog tai pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, neparemta apskritai jokiais obejktyviais įrodymais. Pažymi, jog faktines aplinkybes nuoširdžiai ir nuosekliai nurodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bei gali pakartoti, kad naminės degtinės bravorą Balčių kaime Vainuto seniūnijoje Šilutės rajone, kuriame naminę degtinę gamino jo brolis E. J., užtiko atsitiktinai, eidamas apžiūrėti miško masyvus, kuriuose rengėsi pavasarį (apie balandžio mėnesį) sodinti eglaites. Nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė rašytinius įrodymus, kad tikrai 2022 m. balandžio-gegužės mėnesiais teikė eglaičių sodinimo paslaugas individualia veikla užsiimančiam V. Ū., o pastarasis jam atsiskaitė už pasodintas eglaites. Pažymi, jog bravorą surado atsitiktinai, o jame radęs savo brolį – E. J., kurį laiką su juo kalbėjosi, apžiūrinėjo, kaip bravoras veikia. Kiek laiko prabuvo bravore iki sulaikymo, jis tiksliai nežino, nes į laikrodį nežiūrėjo, tačiau jo manymu, neilgai – keletą minučių. Apeliantas tvirtina, jog jo brolis E. J. vienas pats į bravorą atsivežė miltus, mieles, ragė brogą, vėliau gamino naminę degtinę. Nurodo, jog jam atėjus buvo pagaminta pirmo varymo degtinė ir brolis rengėsi gaminti antro varymo naminę degtinę. Pažymi, jog jis, A. J., jokiais veiksmais broliui nepadėjo.
4.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad jis, A. J., kartu su broliu E. J. gamino naminę degtinę, turėdami tikslą parduoti, rėmėsi vieninteliais įrodymais – liudytojais apklaustų policijos pareigūnų T. V. ir V. K. parodymais. Apeliantas nurodo, jog minėti pareigūnai parodė, kad tikrindami gautą informaciją, apie galimai miške esantį bravorą, atvyko į nurodytą vietą, pastebėjo dūmus ir užuodė brogos kvapą, suprato, kad yra gaminama naminė degtinė, todėl nutarė gamintojus sulaikyti, nekvietę pastiprinimo. Atstumas iki bravoro buvo apie 30 metrų, kuriuos įveikė maždaug per vieną valandą laiko, nes sėlino labai lėtai, siekdami nesukelti įtarimo. Nurodo, jog liudytojas T. V. parodė, kad jis eidamas link bravoro pirmas, matė du asmenis, matė, kaip jis, A. J., nuėjo į kanalą įjungti vandens siurblį, paskui po 10 min. jį išjungė, kapojo malkas ir kūreno ugnį, o vėliau paėmė skysčio kibirą ir padavė E. J., kad šis piltų į talpą per piltuvėlį. Nurodo, jog liudytojas V. K. parodė, jog nematė, kad įjungė vandens siurblį, jam tai pasakė T. V.. Be to, V. K. nepatvirtino fakto, kad jis, A. J., kapojo malkas ir dėjo į ugnį, jis tik parodė, kad matė, kaip jis, A. J. padavė kibirą E. J., o pastarasis pylė skystį per piltuvėlį į talpą. Apeliantas pažymi, jog šiais klausimais jis davė nuoseklius parodymus, kuriuos nuosekliai patvirtino jo brolis E. J.. Nurodo, jog vandens siurblį įjungė ir išjungė ne jis, A. J., o jo brolis E. J., kuris taip pat kurstė ugnį. Kibirą į rankas jis paėmė tik todėl, kad norėjo pastatyti į kitą vietą, kad galėtų praeiti tarp bravore buvusių bačkų. Nurodo, jog būtent tada, kai paėmė į rankas kibirą, išgirdo šaukiant ,,policija“ ir buvo pargriautas ant žemės ir jam uždėti antrankiai.
4.4. Apelianto manymu, jeigu baudžiamąjį persekiojimą atliekančios institucijos siekė įrodyti, kad jis buvo E. J. bendrininku ir gamino naminę degtinę, turėdamas tikslą ją realizuoti, tai buvo visiškai nesunku nuo bravore buvusių daiktų paimti pirštų antspaudus ir patikrinti, ar ten buvo jo pirštų antspaudų. Nurodo, jog jeigu jis tikrai buvo bendrininkas su E. J. ir gamino naminę degtinę, vadinasi, jo pirštų antspaudų turėjo būti daug, tačiau tokių įrodymų policijos pareigūnai nesurinko ir byloje jų nėra.
Šalies argumentai
4.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai besąlygiškai patikėjo policijos pareigūnų T. V. ir V. K. parodymais, laikė juos patikimu įrodymų šaltiniu. Pažymi, jog liudytojas policijos pareigūnas V. K., būdamas kartu su T. V. ir stebėdamas bravorą bei jame esančius asmenis, nepastebėjo tokių svarbių aplinkybių, kaip tariamai jis, A. J., nueina į kanalą ir įjungia vandens siurblį, kaip tariamai jis kapoja malkas ir kursto ugnį. Taip pat mano, jog policijos pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad jie bravore esančius asmenis matė iš 30 metrų atstumo ir apie valandą laiko įveikinėjo nurodytą atstumą, yra taip pat nepagrįsta, nes tokiam atstumui įveikti netgi šliaužiant valandos tikrai nereikia.
4.6. Apeliantas nurodo, jog policijos pareigūnai T. V. ir V. K. parodė, kad vyko į vietą tikrinti informacijos dėl bravoro (ne)buvimo. Pažymi, jog policijos pareigūnai yra aprūpinti Body kameromis, tarnybiniais telefonais ir kitomis priemonėmis, kurios fiksuoja įvykio vietą. Kadangi minėti policijos pareigūnai tvirtino, jog jie valandą stebėjo bravorą ir ten dirbančius asmenis iš laibai arti, t. y. 30 metrų atstumo, kuris jiems slenkant link bravoro, mažėjo, vadinasi, jie turėjo visas galimybes nufotografuoti, padaryti vaizdo ar garso įrašą ir pan., kad patvirtintų aplinkybę, jog bravore dirbo ir jis, A. J., tačiau tai nebuvo padaryta, jokių vaizdo ar garso įrašų byloje nėra.
4.7. Apeliantas pažymi, jog liudytojai policijos pareigūnai T. V. ir V. K. taip pat parodė, kad sulaikius jį, A. J. ir E. J., pastarasis pripažino, kad bravoras yra jo, o jis, A. J. padėjo jam gaminti naminę degtinę, ir jis, A. J., nurodytas aplinkybes patvirtino. Tačiau apelianto manymu, šis pirminis paaiškinimas nebuvo niekaip užfiksuotas, todėl įrodomosios galios taip pat neturi. Apeliantas tvirtina, jog iškart juos sulaikius, E. J. patvirtino, kad bravoras yra jo, o jis, A. J., tik ėjo pro šalį ir netyčia jį surado, tokias aplinkybes jis, A. J. patvirtino.
Šalies argumentai
4.8. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad jo, A. J., kaltė įrodyta ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir faktu, kad įvykio vietoje buvo rastas jo vardu registruotas automobilis Subaru Impreza. Mano, jog tarnybinis pranešimas, kai šio pranešimo autorius byloje neapklaustas liudytoju, neturi visiškai jokios įrodomosios galios, o įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas bravoras, tačiau šiame dokumente nėra duomenų, kas buvo bravoro savininkas ir kas gamino naminę degtinę bei kas užraugė brogą. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad įvykio vietoje išimtas skystis atitinkamai yra naminė degtinė ir broga naminei degtinei gaminti, tačiau šiame dokumente nenurodyta, kas gamino naminę degtinę ir kam ji priklauso. Apelianto manymu, teismo išvardinti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad būtent jis, A. J., gamino naminę degtinę. Apeliantas tvirtina, jog jo atsitiktinis buvimas bravore, negali būti laikomas naminės degtinės gaminimu turint tikslą parduoti, ir šioje baudžiamojoje byloje nėra visiškai jokių jo, A. J., kaltės įrodymų.
4.9. Apelianto manymu, policijos pareigūnai T. V. ir V. K. buvo suinteresuoti, kad jis, A. J., būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, siekdami išvengti galimos tarnybinės atsakomybės už jo sužalojimą. Nurodo, jog bravore jį sulaikė policijos pareigūnas T. V., jį sulaikant jis nesipriešino, ir apskritai nekėlė jokio pavojaus, nes buvo sužalota jo dešinė ranka, tačiau policijos pareigūnas T. V. be jokio pagrindo didžiule jėga parvertė jį ant žemės ir prispaudė, tokiu būdu sužalodamas jam veidą, o užlaužus ir surakinus antrankiais jo dešinę ranką, kuri buvo sužalota, jam buvo sukeltas didžiulis fizinis skausmas. Apelianto manymu, šios aplinkybės dėl nereikalingo fizinio smurto panaudojimą prieš jį, A. J., buvo priežastimi T. V. jį apkalbėti.
Šalies argumentai
4.10. Taip pat apeliantas skunde nurodo, jog nuosekliai teikė parodymus apie automobilio paskolinimą broliui E. J.. Pažymi, jog brolis tikrai prašė automobilį paskolinti. Kadangi turi kitą automobilį, jis prieš maždaug mėnesį laiko iki jo sulaikymo, paskolino broliui automobilį, tačiau tikrai nežinojo, jog jis panaudos šį automobilį kaip priemonę nusikalstamos veikos padarymui. Nurodo, jog kadangi jis pats nusikalstamos veikos nepadarė, automobilio nenaudojo nusikalstamos veikos darymui, jis turėtų būti jam grąžintas (BK 72 straipsnio 4 dalis).
4.11. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas solidariai iš jo, A. J. ir kito nuteistojo E. J. priteisė 1981,23 Eur turtinės žalos atlyginimą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Mano, jog ši nuosprendžio dalis taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas pažymi, jog jis niekada su jokia technika nevažiavo prie bravoro, (įvykio dieną atsitiktinai užėjo pėsčiomis), nepadarė jokios žalos gamtai, todėl neturi jokios faktinės ir teisinės pareigos atlyginti turtinę žalą. Atkreipia dėmesį į tai, kad kitas nuteistasis – jo brolis E. J. – civilinį ieškinį visiškai pripažįsta, todėl turtinę žalą atlyginti turėtų E. J..
5. Atsiliepimų į nuteistojo E. J., nuteistojo A. J. skundus negauta.
6. Teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo E. J., nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai atmestini.
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės, dėl bendrininkavimo požymio inkriminavimo, taip pat nesutinka su automobilio konfiskavimu bei pasisako dėl civilinio ieškinio priteisimo, o nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, taip pat nesutinka su automobilio konfiskavimu ir priteistu civiliniu ieškiniu, todėl būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės
10. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, mano, jog jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 201 straipsnio 3 dalį, kadangi jis, gamindamas naminę degtinę, neturėjo tikslo jos realizuoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, todėl atmestini.
11. Pažymėtina, jog tikslas realizuoti BK 201 straipsnio 2 dalies prasme suprantamas kaip kaltininko noras pagamintus, laikomus ar gabenamus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Pagal teismų praktiką, tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jų gabenimui panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011; 2K-291-699/2016; 2K-239-511/2018).
12. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog E. J. ir A. J. 2022 m. kovo 17 d., nuo 4 val. iki 11 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą realizuoti, panaudodami aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdami tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog įvertinus rastą pagamintos naminės degtinės kiekį (426 litrai), taip pat rastą brogos (raugalo) kiekį (300 litrų), konstatuotina, jog toks kiekis yra aiškiai per didelis ir nėra skirtas tik asmeniniam naudojimui, todėl tokio kiekio namų gamybos stipraus alkoholio pagaminimo tikslai pagal savo esmę atitinka realizacijos tikslo turinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti kitokios išvados, o apelianto E. J. apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog naminę degtinę gaminosi tik savo reikmėms, laikytinas kaip gynybinė versija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. J. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas būtent pagal BK 201 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto penkiasdešimt ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimo, turint tikslą realizuoti. Pripažinus, jog E. J. inkriminuota nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės sumažinimo.
Dėl A. J. kaltės
13. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, mano, jog buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nepagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais A. J. apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog A. J. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto penkiasdešimt ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimo, turint tikslą realizuoti. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė neturėdamas jokių objektyvių įrodymų, o remdamasis tik prielaidomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi nuteistųjų kaltė įrodyta liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais, kurių visuma sudaro logišką ir nuoseklią duomenų grandinę, leidžiančią besąlygiškai konstatuoti ne tik E. J., bet ir A. J. kaltumą.
14. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės jo kaltę grindė vien liudytojų policijos pareigūnų T. V. ir V. K. parodymais, kurie iš esmės yra ydingi, nenuoseklūs ir nepatvirtina vieni kitų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog liudytojų policijos pareigūnų T. V. ir V. K. parodymai šioje baudžiamojoje byloje iš tiesų yra esminiai, kadangi minėti liudytojai tiesiogiai matė nusikalstamos veikos darymą ir abiejų asmenų, t. y. E. J. ir A. J. dalyvavimą joje.
15. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas (duomenys neskelbtini) T. V. parodė, kad jis kartu su (duomenys neskelbtini) V. K. 2022 m. kovo 17 d., apie 10 val., atvyko į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), tikrinti gautos informacijos apie tai, kad šiame miške yra įranga naminei degtinei gaminti. Atvykę į vietą jie pamatė išvažinėtas traktoriaus vėžės ir, sekdami šiomis vėžėmis, įėję į mišką užuodė specifinį „brogės“ kvapą, pamatė, kad kaltinamieji A. J. ir E. J. gamina naminę degtinę. Liudytojas T. V. nurodė, kad matė, kaip A. J. įjungė ir po kurio laiko išjungė vandens siurblį, skirtą vandeniui, reikalingam naminės degtinės gamybai, išgauti, taip pat kapojo malkas ir pakūrendavo ugnį, kad bačkos, skirtos naminės degtinės gamybai, kūrentųsi. Liudytojas nurodė, jog matė, kaip E. J. atėjo prie talpos, ties kuria iš apačios ugnį kūreno A. J., išėmė iš viršaus vamzdį, E. J. įstatė piltuvėlį, o A. J. sėmė vandenį, kurį padavė E. J. ir pastarasis šį vandenį pildavo. E. J. pylė skystį iš didelio kibiro, o A. J. laukė, kol E. J. supils kibire esantį skystį, kad galėtų pastarajam paduoti kitą kibirą (b. l. 127-130, t. 2).
16. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas (duomenys neskelbtini) V. K. parodė, kad jis kartu su (duomenys neskelbtini) T. V. 2022 m. kovo 17 d., apie 10 val., atvyko į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), tikrinti gautos informacijos apie tai, kad šiame miške yra įranga naminei degtinei gaminti. Atvykę į vietą jie pamatė išvažinėtas traktoriaus vėžės ir, sekdami šiomis vėžėmis, įėję į mišką užuodė specifinį naminei degtinei būdingą kvapą. Eidami į miško gilumą jie jautė specifinį naminei degtinei būdingą kvapą, matė iš tamsios talpos kylančius dūmus, o priėję arčiau pamatė po „bravorą“ vaikštančius A. J. ir E. J.. Liudytojas nurodė, jog matė, kaip E. J. prie vienos iš talpų ištraukė vamzdį, įdėjo piltuvėlį, o A. J. padavė jam kibirą su skysčiu. Po to E. J. tą kibirą su skysčiu pylę per piltuvėlį į tą talpą (b. l. 130-131, t. 2).
17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog paminėti liudytojų policijos pareigūnų T. V. ir V. K. parodymai patvirtina, kad nuteistieji A. J. ir E. J. nagrinėjamu atveju veikė kartu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su tuo, kad paminėti liudytojų T. V. ir V. K. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi, atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai nėra pažįstami su kaltinamaisiais, neturi jokių tarpusavio santykių, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
18. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų E. J. ir A. J. kaltė įrodyta ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir kitais įrodymais – specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio, be kita ko, matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip patvirtino nuteistieji, nuosavybės teise priklauso A. J., kurių visuma sudaro logišką ir nuoseklią duomenų grandinę, leidžiančią besąlygiškai konstatuoti A. J. ir E. J. kaltumą.
Dėl bendrininkavimo požymio
19. Apeliantas E. J. apeliaciniame skunde tvirtina, jog nusikalstamą veiką padarė vienas, t. y. nebendrininkaudamas su broliu A. J.. Tvirtina, jog brolis A. J. įvykio vietoje – bravore – atsirado atsitiktinai, eidamas pro šalį, pačiame bravore jokių veiksmų neatliko, todėl negali būti laikomas bendrininku. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, mano, jog jie nepagrįsti, todėl atmestini.
20. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).
21. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistieji E. J. ir A. J. 2022 m. kovo 17 d. įvykio vietoje buvo kartu, abu atlikto veiksmus namų gamybos degtinei gaminti, t. y. A. J. įjungė ir po kurio laiko išjungė vandens siurblį, kapojo malkas ir pakūrendavo ugnį, E. J. išėmė iš talpos viršaus vamzdį, įstatė piltuvėlį, o A. J. sėmė vandenį, kurį padavė E. J. ir pastarasis šį vandenį pylė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad abu nuteistieji – E. J. ir A. J. – suvokė, kad jie bendrai daro aptartą nusikalstamą veiką, ir norėjo taip veikti. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017).
22. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad E. J. ir A. J. 2022 m. kovo 17 d., nuo 4 val. iki 11 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą realizuoti, panaudodami aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdami tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.
Dėl automobilio konfiskavimo
23. Apeliaciniais skundais abu nuteistieji E. J. ir A. J. nesutinka su automobilio ,,Subaru Impreza“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, tvirtindami, jog automobilį A. J., kuriam jis priklauso nuosavybės teise, paskolino savo broliui E. J. prieš mėnesį laiko iki nusikalstamos veikos padarymo, A. J. nežinojo, jog brolis E. J. jį panaudos nusikalstamos veikos darymui. Todėl mano, jog automobilis turėtų būti grąžintas A. J.. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog abu nuteistieji – E. J. ir E. J. – pagamino 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iš 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogą (raugalą), turėdami tikslą neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. parodė, kad 2022 m. kovo 17 d. į įvykio vietą, t. y. mišką, esantį (duomenys neskelbtini), vyko kaltinamajam A. J. priklausančiu automobiliu „Subaru“, kartu su savimi, be kita ko, vežėsi vandens siurblį ir dujų balioną, taip pat mieles ir miltus, reikalingus naminei degtinei gaminti. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, minėtų priemonių naminei degtinei gaminti bei pačių gėrimų gabenimas nenaudojant transporto priemonės iš esmės neįmanomas, todėl automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir turi būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nors apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji tvirtina, jog nuteistasis A. J. nežinojo, kad automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas nusikalstamai veikai daryti, tačiau, pripažinus A. J. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis 2022 m. kovo 17 d., nuo 4 val. iki 11 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. J., turėdamas tikslą realizuoti, panaudodamas aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, minėtos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog transporto priemonė „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuota pagrįstai, kaip nusikalstamos veikos priemonė.
Dėl civilinio ieškinio
24. Apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji ginčija ir priteisto civilinio ieškinio klausimą, t . y. nuteistasis E. J. pripažįsta civilinį ieškinį ir mano, jog visa nustatyta 1981,23 Eur turtinė žala turi būti priteista tik iš jo, E. J., o A. J. taip pat mano, jog turtinė žala turi būti priteista tik iš jo brolio – E. J., kadangi jis pats jokia technika nevažiavo prie bravoro, (įvykio dieną atsitiktinai užėjo pėsčiomis), nepadarė jokios žalos gamtai, todėl neturi jokios faktinės ir teisinės pareigos atlyginti turtinę žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinių skundų argumentais, kadangi jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog pripažinus A. J. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis 2022 m. kovo 17 d., nuo 4 val. iki 11 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. J., turėdamas tikslą realizuoti, panaudodamas aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, turtinė žala Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos solidariai priteistina ir iš jo, A. J.. Nagrinėjamu atveju nuteistieji namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus gamino veikdami bendrininkų grupe, t. y. neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą, atliko kartu, todėl abu yra laikytini atsakingais už padarytą žalą. Todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš abiejų nuteistųjų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. J. ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus atmesti.