Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. P., kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. 2015-12-08, apie 00.20 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad buvusi žmona neįsileidžia į namus, viduje girdisi triukšmas.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje.

Kad L. P. padarė šį pažeidimą, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniais pranešimais, J. P. paaiškinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.), be to, pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 straipsnis) pasiekti skirtina vidutinio dydžio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

L. P. prašo jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog atsižvelgdamas į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, į paskirtos baudos dydį, pažeidėjo turtinę padėtį, piniginė bauda išdėstytina per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2015-12-30 iki 2016-12-30.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodo, kad dėl L. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo jam buvo padaryta 2,59 eurų turtinė žala. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2015-12-10 pažymos Nr. 40-IL-19825 „Dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo“ matyti, kad vykstant tarnybiniu automobiliu „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. DZH 644, adresu (duomenys neskelbtini), kurui išleista 0,12 Eur, dviejų į įvykio vietą nuvykusių Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų darbo laiko sąnaudos – 2,47 Eur. Iš šio dokumento turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Teismo vertinimu, ne visos Institucijos pateiktame apskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką [...] (21 str. 1 d.). Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti, lėšas skiria valstybė.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų, reaguojant į pranešimus apie įvykius, skaičiaus. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į L. P. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Taigi, šiuo atveju Institucija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš L. P. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas. Tačiau neginčytina, kad L. P. melagingai pranešus apie tariamus neteisėtus veiksmus ir policijos pareigūnams į pranešimą reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei L. P. nebūtų padaręs pažeidimo. Darytina išvada, kad dėl melagingo L. P. pranešimo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 0,12 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – L. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutarė:

pripažinti L. P. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 129,00 EUR (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 00 ct) dydžio baudą.

L. P. paskirtos 129,00 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2015-12-30 iki 2016-12-30, įpareigojant ją kas mėnesį mokėti po 10,75 eurų.

Įpareigoti L. P. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlyginti 0,12 EUR (nulio eurų 12 ct) išlaidas, patirtas vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos sumokant į sąskaitą Nr. LT87 7044 0600 0783 1864, SEB bankas.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; kiekvienu atveju nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) ir mokėjimo paskirties kodą 1001.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.