- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-215-148/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pran.), Sigita Bieliauskienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- I. S., R. Č.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S., nuteistojo R. Č. gynėjo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Apeliacinį skundą šioje byloje buvo padavęs ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras E. J., tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2016 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje prokuroras atšaukė prokuratūros apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė protokolinę nutartį prokuratūros apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. ir R. Č. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojais, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 12 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tiesiogiai iš A. D. ir L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:
I. S., būdamas (duomenys neskelbtini) tarybos nariu, 2008 m. balandžio 12 d. apie 11 val. 00 min., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susitikimo su A. D. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovauti įmonės interesus (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžiuose, (duomenys neskelbtini) komitete, (duomenys neskelbtini) skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, I. S. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 13 d. apie 11 val. 30 min., viešbučio – restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) tarybai, ir už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 45 min. iki 19 val. 40 min., viešbučio – restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su R. Č., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) tarybai, ir už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, (duomenys neskelbtini) tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano, I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio 12 d. apie 11val. 30 min., prekybos centro „IKI“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susitikimo su L. J. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimais komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
R. Č. būdamas (duomenys neskelbtini) tarybos bei šios savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariu, per nusikalstamos veikos bendrininką, (duomenys neskelbtini) tarybos narį I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. balandžio 12 d. apie 11 val. 00 min., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovauti įmonės interesus (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžiuose, (duomenys neskelbtini) komitete, (duomenys neskelbtini) skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad jam padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką per nusikalstamos veikos bendrininką I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. balandžio 13 d. apie 11 val. 30 min., viešbučio – restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susitiko su A. D. ir L. J. bei išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 120 000 Lt kyšio už tai, kad jam padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini)komiteto nariams, jų daugumai, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) tarybai, ir už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 45 min. iki 19 val. 40 min., viešbučio – restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su I. S., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini)komiteto nariams, jų daugumai neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) tarybai, ir už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Be to, (duomenys neskelbtini) tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per nusikalstamos veikos bendrininką I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. birželio 12 d. apie 11 val. 30 min., prekybos centro „IKI“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susitiko su L. J., ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nesant nusikalstamos veikos požymių.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6, 7 straipsniuose įtvirtintus principus. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, o jame išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamųjų kaltumo yra nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais byloje esančiais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik dviejų liudytojų A. D. ir L. J. parodymais, kurie neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nėra nuoseklūs, kas leidžia pagrįstai abejoti parodymų patikimumu ir teisingumu.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kam jis (apeliantas) viešbučio ,,(duomenys neskelbtini)“ pirtyje užsiminė apie problemas dėl sklypų detaliojo plano patvirtinimo ir kas žadėjo jam padėti. Pirmosios instancijos teisme parodymų metu liudytojas A. D. taip pat keitė parodymus dėl šių aplinkybių ir negalėjo užtikrintai atsakyti, kam jis vis dėlto užsiminė apie iškilusias problemas ir kas žadėjo jam padėti.
Nuteistasis pažymi, kad liudytojas A. D. parodymų metu nepagrįstai nurodė, jog pirtyje su juo kalbėjo 2008 m. balandžio 11 d. ir susitarė susitikti kitą dieną. Pasak apelianto, šią aplinkybę paneigia L. J. parodymai, taip pat jo paties (nuteistojo) nuoseklūs parodymai bei teismui pateikti dokumentai, t. y. pažymėjimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), renginio programa, kurie patvirtina, kad jis (apeliantas) 2008 m. balandžio 11 d. buvo konferencijoje, Klaipėdoje, o kitą dieną (2008 m. balandžio 12 d.) susitiko su pažįstamais J. B. (J. B.) ir S. M., Palangoje.
Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai J. B. ir S. M. buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas šių liudytojų parodymus atmetė, motyvuodamas tuo, jog liudytojai buvo apklausti praėjus ilgam laiko tarpui, be to, jie yra suinteresuoti asmenys. Pasak nuteistojo, tai, kad liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, o tik pirmosios instancijos teisme, nereiškia, jog jų pateikta informacija yra neteisinga. Be to, liudytojų J. B. ir S. M. parodymuose prieštaravimų nebuvo, jie sutapo su jo (apelianto) parodymais bei rašytiniais dokumentais, todėl nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais.
Apelianto nuomone, visų šių duomenų visuma, kurie teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti, neabejotinai patvirtina, kad susitikimų tarp jo (apelianto) ir A. D. 2008 m. balandžio 11 d., 2008 m. balandžio 12 d. nebuvo ir jokių pinigų iš A. D. nereikalavo. Apelianto nuomone, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje 2008 m. balandžio 14 d. prašymas pakeisti sklypų paskirtį nebuvo patenkintas.
Be to, apeliantas pažymi, kad liudytojo L. J. parodymai apie tai, kas pažadėjo padėti dėl detaliųjų sklypų planų tvirtinimo, viso proceso metu buvo nenuoseklūs, kas kelia pagrįstų įtarimų dėl L. J. parodymų objektyvumo ir patikimumo.
Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojų A. D. ir L. J. parodymai apie reikalautą pinigų sumą bei reikalavimo aplinkybes viso proceso metu kito, buvo nenuoseklūs, o apklausų metu abiejų liudytojų parodymai apie tas pačias aplinkybes buvo identiški. Apelianto nuomone, abu liudytojai yra suderinę savo pozicijas. Be to, šį faktą patvirtina ir specialistas A. S., kuris pateiktoje išvadoje nurodė, kad tiek L. J., tiek A. D. parodymuose neįprastai daug raiškos sutapimų, tekstas sutampa 90 procentų, kas leidžia teigti, kad liudytojai prieš duodami parodymus, buvo iš anksto susitarę. Taip pat, abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu verčia ir tai, kad prieš liudytojo L. J. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pareigūnai L. J. davė jo paties anksčiau duotų parodymų santrauką, kas akivaizdžiai sutrukdė nustatyti tiesą byloje. Šią aplinkybę patvirtino tiek pats liudytojas L. J., tiek pareigūnas D. B..
Šalies argumentai
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad L. J. savo 2008 m. balandžio 17 d. pareiškime nurodė, kad iš pradžių iš jo reikalavo 250 000 Lt, nors vėliau apie tokią sumą nei pats L. J., nei A. D. neužsiminė. Be to, apie 250 000 Lt sumą, nurodytą prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, neužsiminė ir prokuroras.
Pasak apelianto, jei nėra galimybės nustatyti tikrų liudytojų parodymų turinio bei nepavykus pašalinti abejonių dėl reikalautos pinigų sumos ir nesant jokių objektyvių bei patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis (apeliantas) iš viso minėjo tam tikrą pinigų sumą, negalima konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat, apeliantas I. S. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą visais atvejais atliekant nusikalstamos veikos imitacijos modelį siekiant nepažeisti asmens teisių bei norint, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio metu gauti duomenys būtų pripažinti įrodymais, turi būti veikiama tik esant atitinkamo pareigūno sankcijai.
Tuo tarpu, sankcija atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei kitus operatyvinius veiksmus jo (apelianto) atžvilgiu buvo pasirašyta 2008 m. balandžio 17 d., o pirmas pasiklausymas, kurį pareigūnų prašymu atliko L. J., bei slaptas sekimas buvo vykdomi gerokai anksčiau, t. y. 2008 m. balandžio 13 d., kas patvirtina, kad minėti veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Pasak apelianto, jis buvo provokuojamas nusikalsti, nes pirmosios instancijos teismui pareigūnai nepateikė jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų apie tai, kad dar iki 2008 m. balandžio 13 d. turėjo informacijos apie jo (apelianto) nusikalstamus veiksmus ir dėl to buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. Pažymi, kad iniciatyvą bendrauti rodė, būtent A. D. ir L. J., kurie pirmi užsiminė apie turimas problemas, skambino jam (nuteistajam) telefonu bei pradėjo kalbas apie pinigus, t. y. kyšį.
Be to, I. S. pažymi, kad nereikalavo pinigų iš A. D. ir L. J. bei neveikė nusikalstamai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų L. S., A. J., G. M., V. S. parodymai.
Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad L. J. buvo asmeniškai suinteresuotas žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimu, todėl tokiam planui nepavykus, turėjo pagrįstą motyvą jam (apeliantui) atkeršyti.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, aktyvūs pareigūnų veiksmai, t. y. nurodymas L. J. įrašyti pokalbį, suteikti L. J. garso įrašymo techniką bei atlikti slaptą sekimą nepradėjus ikiteisminio tyrimo, neatitinka įstatymų reikalavimų. Pasak apelianto, šiuos veiksmus pareigūnai galėjo atlikti pradėjus operatyvinį tyrimą ir laikydamiesi operatyviniams veiksmams vykdyti nustatyto leistinumo reikalavimo pagal Operatyvinės veiklos įstatymą arba pradėjus ikiteisminį tyrimą. Todėl 2008 m. balandžio 13 d. atliekant operatyvinius veiksmus jo (apelianto) atžvilgiu, nebuvo priimta būtina ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, nebuvo nustatytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamos veikos imitacijos modelį, taip pat asmenys, prieš kuriuos tokie veiksmai turi būti atlikti bei neapibrėžti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, t. y. buvo pažeisti visi esminiai šio veiksmo teisėtumui keliami reikalavimai. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas L. J. veikdamas pagal 2008 m. balandžio 17 d. teismo nutartį, peržengė ribas ir imitavo veiksmus ne tik pagal BK 225 straipsnio, bet ir pagal BK 227 straipsnio nuostatas.
I. S. skunde teigia, kad nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, siekiant nustatyti techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių turinio teisingumą.
Apelianto nuomone, kompaktiniuose diskuose užfiksuota informacija buvo suklastota, pakeista ar kitaip pakoreguota. Be to, šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai bei teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai E. B., T. V., V. P., D. B., kurie nurodė, kad laikas galėjo nesutapti dėl to, jog ,,nusimušė“ kompiuteriuose laikas. Pasak nuteistojo, abejoti dokumentuose užfiksuota informacija bei jos patikimumu leidžia ir tai, kad byloje esančiuose dokumentuose nenurodyta kokia įrašymo įranga buvo naudota įrašinėjant pokalbį, taip pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Todėl visos šios aplinkybės rodo, kad pareigūnai atliko operatyvinius veiksmus neteisėtai.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje slaptas sekimas buvo vykdomas pažeidžiant BPK 160 straipsnio reikalavimus, nes nebuvo pateikta filmuota medžiaga, nors ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje buvo nurodyta naudoti vaizdo ir garso įrašymo techniką.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. Č. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką bei nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių.
Skunde teigiama, kad garso įraše (kompaktinis diskas Nr. CD-5-027-08) 2008 m. balandžio 14 d. užfiksuoti nuteistojo R. Č. paaiškinimai dėl detalaus plano svarstymo, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys R. Č. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.
Pasak apelianto, byloje nėra įrodymų apie tai, kad R. Č. žinojo, jog I. S. susitikinėja su A. D. ir L. J. bei tarp jų vykstančius susitarimus ir pokalbius. Tai, kad R. Č. nežinojo apie galimus susitarimus dėl kyšio, patvirtina ir 2008 m. birželio 16 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis vykęs tarp I. S. ir L. J.. Be to, iš 2008 m. balandžio 28 d. telefoninio pokalbio turinio matyti, kad egzistavo neįvardintas asmuo, su kuriuo L. J. susitikinėjo, bendravo ir kuris pažadėjo jo naudai atlikti veiksmus. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme šis neįvardintas asmuo nebuvo nustatytas.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis R. Č. veikė bendrininkų grupe su nuteistuoju I. S. ir tiesiogiai iš A. D. bei L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės dydžio kyšio. Skunde prašoma atsižvelgti į liudytojų A. D. ir L. J. duotus parodymus, kuriuose nurodoma, jog R. Č. niekada neišsakė reikalavimo duoti kyšį, ar jį priimti. Be to, liudytojai taip pat patvirtino, kad pokalbiuose, kuriuose dalyvavo R. Č. pinigų sumos nebuvo minimos. Todėl apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. Č. neatliko jokių veiksmų A. D. ar L. J. naudai, siekiant paveikti (duomenys neskelbtini) tarybos bei miesto ūkio ir plėtros komiteto narių daugumą, kurie pritartų siūlomam detaliajam planui. Be to, (duomenys neskelbtini) miesto ir ūkio plėtros komitetas 2008 m. balandžio 21 d. posėdyje, o (duomenys neskelbtini) taryba 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepritarė ir nepatvirtino žemės sklypų detaliojo plano, numatančio žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
Nuteistojo R. Č. gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje ne visi įrodymai buvo gauti laikantis įstatymų. Pasak apelianto, 2008 m. balandžio 13 d. garso įrašas buvo įrašytas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, t. y. pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas.
Taip pat gynėjas skunde teigia, kad liudytojas L. J. naudodamasis jam suteikta technine įranga, atliko veiksmus, imituojančius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje. Tačiau nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veika imituojantys veiksmai realiai jau buvo atliekami 2008 m. balandžio 13 d., tačiau tuo metu tokie veiksmai nebuvo sankcionuoti pagal BPK 159 straipsnio nuostatas, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai nepranešė prokurorui, kad liudytojui L. J. siūloma padaryti nusikaltimą, o prokuroras savo ruožtu nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti šiam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, dėl to nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Gynėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad tyrimo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai savo veiksmais organizuodami neteisėtą pokalbių įrašymą ir nurodydami L. J. kalbėti apie kyšį ir kitaip jį instruktuodami, provokavo daryti nusikalstamą veiką. Pasak gynėjo, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK nustatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus ir pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, kurios sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Bylą antrą kartą išnagrinėjus apeliacine tvarka buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi vėl panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, be to, ir BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. S. ir nuteistojo R. Č. gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų kaltė, jų tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 3 dalį yra teisinga. Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Iš apeliacinių skundų matyti, jog juose dėstomi argumentai, kad teismas padarė eilę pažeidimų, pažeidė BPK 6, 7, 301, 305 straipsnius, vadovavosi nenuosekliais liudytojų A. D. ir L. J. parodymais, be to, ne visi įrodymai buvo gauti laikantis įstatymų, teismas buvo šališkas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Šie ir kiti apeliacinių skundų argumentai atmestini. Pirmiausia kolegija pažymi, kad dėstydami deklaratyvius teiginius bei cituodami įvairių teisės aktų ištraukas, apeliantai nenurodo, kaip teismas pažeidė minėtų straipsnių nuostatas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais liudytojų parodymais, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. balandžio 23 d., 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. birželio 16 d. protokolais, juose esančiomis užfiksuotų pokalbių išklotinėmis, savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo 2008 m. gegužės 7 d. protokole esančiomis užfiksuoto pokalbio išklotinėmis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo 2008 m. birželio 19 d. protokole esančiomis užfiksuotų pokalbių išklotinėmis. Teismas pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas patikrintas palyginant su kitais bylos įrodymais, įvertinus jų visetą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvadomis. Kas liečia BPK 6 ir 7 straipsnių tariamus pažeidimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo I. S. apeliaciniame skunde šie pažeidimai tik konstatuojami, nenurodoma kaip, anot apelianto, teismas pažeidė šių normų reikalavimus. BPK 6 straipsnyje nurodyta, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs bei draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties, tuo tarpu BPK 7 straipsnis kalba apie rungimosi principą, apie tai, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas šių principų pažeidimų nenustatė, pirmosios instancijos teismas jokių privilegijų nė vienai iš šalių neteikė, rungimosi principas taip pat išlaikytas, visos šalys aktyviai dalyvavo procese, turėjo teisę reikšti prašymus ir panašiai. Apeliaciniame I. S. skunde nėra nė vieno argumento, kodėl manoma, jog minėti principai pažeisti. Tik nurodoma, kad šių principų nesilaikymas liudija apie teismo šališkumą. Tokie apelianto argumentai atmetami, nes yra nepagrįsti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir apeliantai nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Negalima laikyti teismo šališkumu niekuo nepagrįstą nuteistojo I. S. nuomonę, kad teismas nesilaikė asmens lygybės ir rungimosi principų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikšti nušalinimus nebuvo varžoma, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo norų, negali būti laikomas šališkumu. Kalbant apie teisingumo, sąžiningumo, humaniškumo principus, kolegija jokių pažeidimų byloje nenustatė, o ir nuteistasis nenurodo, kaip, anot jo, buvo pažeisti minėti principai. Proceso teisingumo (sąžiningumo) ar teisės į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principas įtvirtintas LR Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šis principas gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme teisingo proceso aspektus yra nustatęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pvz. kad procesas būtų teisingas, būtina garantuoti teisę į gynybą, teisę kaltinamajam užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, teismo procesą vykdyti laikantis šalių lygybės principo, garantuoti kad būtų užtikrintos kitos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nurodytos teisės. Siaurąja prasme apie šį principą galima kalbėti neliečiant kitų principų ar kaltinamojo teisių, pvz. proceso teisingumo principas siaurąja prasme draudžia apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, žadant už bendradarbiavimą su teisėsauga suteikti įstatyme nenumatytų lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų įstatyme numatytų pažadų, klaidinti įtariamąjį ar kaltinamąjį neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas ir panašiai. Tokių pažeidimų šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, nuteistieji turėjo visas įstatymo suteiktas jiems teises, jiems buvo išaiškintos teisės, jie davė parodymus, reiškė prašymus ir kt.
Aprašomoji nuosprendžio dalis surašyta tinkamai, laikantis BPK 305 straipsnio reikalavimų, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados bei bausmės skyrimo motyvai. Jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.
Atskirai pasisakytina apie vieną iš apeliacinių skundų argumentų, liečiančių įrodymų atitikimą įstatymo keliamiems reikalavimams. Apeliantas I. S. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis. Nurodo, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymą visais atvejais atliekant nusikalstamos veikos imitacijos modelį siekiant nepažeisti asmens teisių bei norint, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio metu gauti duomenys būtų pripažinti įrodymais, turi būti veikiama tik esant atitinkamo pareigūno sankcijai. Tuo tarpu sankcija atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei kitus operatyvinius veiksmus jo (apelianto) atžvilgiu buvo pasirašyta 2008 m. balandžio 17 d., o pirmas pasiklausymas, kurį pareigūnų prašymu atliko L. J., bei slaptas sekimas buvo vykdomi gerokai anksčiau, t. y. 2008 m. balandžio 13 d., kas patvirtina, kad minėti veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Pasak apelianto, jis buvo provokuojamas nusikalsti, nes pirmosios instancijos teismui pareigūnai nepateikė jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų apie tai, kad dar iki 2008 m. balandžio 13 d. turėjo informacijos apie jo (apelianto) nusikalstamus veiksmus ir dėl to buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. Kitas apeliantas R. Č. taip pat savo apeliaciniame skunde analizuoja 2008 m. balandžio 13 d. garso įrašą nurodydamas, jog jis darytas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas. Apie provokaciją bus pasisakyta vėliau šiame nuosprendyje. Kas liečia apeliantų minimus operatyvinius veiksmus ir neva apkaltinamojo nuosprendžio grindimą jais, pirmiausia pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis šiais duomenimis grindžiamas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje labai aiškiai išdėstė savo poziciją šiuo klausimu, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog iš 2008 m. balandžio 25 d. protokolo matyti, kad 2008 m. balandžio 13 d., nuo 11.22 val. iki 12.20 val., naudojant operatyvinę techniką buvo padarytas garso įrašas, kurio metu užfiksuotas liudytojų L. J., A. D. ir I. S. pokalbis viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Iš šio pokalbio išklotinės matyti, kad tarp pokalbio dalyvių vyksta pokalbis apie žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimą savivaldybėje, aptariamas kyšio klausimas už pagalbą ir pan. Remiantis Lietuvos Respublikos STT Šiaukių valdyboje surašyta pažyma „Dėl operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų prijungimo prie atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-305-08“, ši pažyma pateikta Šiauoių apygardos prokuratūrai, ji prijungta prie šios bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisiamajame posėdyje aiškinosi operatyvinių veiksmų panaudojimo teisėtumą ir nustatė tokias aplinkybes: liudytojas L. J. parodė, kad su juo susisiekė STT darbuotojas šio darbuotojo iniciatyva, jam paaiškino, kad savo kanalais sužinojo apie A. D. ir I. S. pokalbį apie sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje, žino, kad jis (L. J.) turi susitikti su I. S. 2008 m. balandžio 13 d., jam pasiūlė šį pokalbį su I. S. įrašyti. Jis sutiko, pareigūnas jam perdavė įrašymo įrangą, jis šia įranga įrašė jo, A. D. ir I. S. pirmą pokalbį 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas V. P. parodė, kad jis STT Šiaulių valdybos operatyvinės veiklos specialistas. Atliekant operatyvinį tyrimą, buvo gauta informacija, kad L. J. turi problemų dėl sklypų, kad rengiamas susitikimas viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ pirtyje, susitikime turėtų dalyvauti R. Č., jis pasiūlė L. J. padaryti šio susitikimo garso įrašą, šis sutiko, jis L. J. tam reikalui perdavė diktofoną, kuris jam perduotu diktofonu padarė 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio I. S., L. J. ir A. D. susitikimo garso įrašą. Laiko, kad jo veiksmai, perduodant įrašymo techniką piliečiui yra teisėti, numatyti Operatyvinės veiklos įstatyme. Operatyvinės veiklos įstatymas numato operatyvinės veiklos paskirtį, pagrindus, operatyvinės veikos subjektų teises ir pareigas, operatyvinių veiksmų panaudojimo kontrolę. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje STT operatyvinis darbuotojas savo nuožiūra iniciavo susitikimą su L. J., jam perdavė įrašymo techniką, jį apmokė naudotis šia technika, L. J. šia technika padarė susitikimo su nuteistuoju I. S. įvykusį pokalbį. Liudytojas V. P. patvirtino, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. neturėjo jokių duomenų apie I. S. neteisėtą veiklą. Bylos duomenimis nustatyta, kad STT darbuotojo veiksmai, įrašant 2008 m. balandžio 13 d. L. J., A. D. ir I. S. pokalbį, Operatyvinės veikos įstatymu nustatyta tvarka nebuvo sankcionuoti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje citavo ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, EŽTT praktika, baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nurodė, jog BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami, suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese.
Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 25 d. ir protokolo priede kompaktiniame diske užfiksuota informacija – I. S. pokalbis su A. D. ir L. J., įvykęs 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, gauta, nesivadovaujant galiojančiomis teisės normomis, neteisėtu būdu, todėl teismas šios informacijos įrodymais nepripažino šioje baudžiamojoje byloje ir ja nesirėmė, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau pažymėtina, kad teismas pripažino, jog kiti byloje surinkti duomenys atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus bei jų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Padarytas pažeidimas įrodinėjimo procese pats savaime dar nereiškia, jog jau vien dėl jo galima atsisakyti visų su tuo pažeidimu sietinų duomenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-895/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Gäfgen prieš Vokietiją, peticijos Nr. 22978/05).
Todėl apeliantų teiginiai dėl minėto operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir jame užfiksuotos informacijos yra visiškai nepagrįsti.
Kita vertus, esant tokiai situacijai, kai provokacijos faktas nenustatomas, tačiau nustatoma, kad kai kurie duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, gauti neteisėtu būdu ir negali būti pripažįstami įrodymais, teismas turi spręsti, ar kitų įrodymų pakanka teismo daromoms išvadoms pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-699/2015). Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje labai svarbu nustatyti, ar veika nepadaryta pačios valstybės iniciatyva, tai yra ar nebuvo provokacijos, nes tokiu atveju, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažinti neleistinais.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistieji provokaciją sieja būtent su jau aptartu 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas I. S. pokalbis su A. D. ir L. J., įvykęs 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Tokie argumentai nepagrįsti.
Provokacija laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Pažymėtina, kad ir BPK 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, atliekant NVI veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.
Nuoseklioje nagrinėjamu klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą ar veikiantis pagal NVIM, naudojamą pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (Kriminalinės žvalgybos įstatymą), negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, 2K-192/2010, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015 ir kt.). Be to, sprendžiant klausimą, buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgement of 5 February 2008, ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad I. S. už savo, kaip (duomenys neskelbtini) tarybos nario, pagalbą, patvirtinant žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, 2008 m. balandžio 12 d. susitikimo su A. D. metu pareikalavo 200 000 Lt kyšio, I. S. kyšio reikalavimą pakartojo 2008 m. balandžio 13 d. susitikimo su A. D. ir L. J. metu, tik L. J. įkalbėtas sumažino iki 120 000 Lt. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika prasidėjo 2008 m. balandžio 12 d., L. J. 2008 m. balandžio 17 d. oficialiai pranešė STT Šiaulių valdybai apie I. S. siūlomus atlikti nusikalstamus veiksmus. Tik gavę L. J. minėtą pranešimą, t. y. turėdami duomenų apie I. S. vykdomą nusikaltimą, prie šios nusikalstamos veikos BPK nustatyta tvarka buvo „prisijungta“ – prokuroro pareiškimu kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją leisti L. J. jo paties sutikimu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino prokuroro prašymą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. S. ir R. Č. nebuvo provokuojami ar spaudžiami padaryti jiems inkriminuotą nusikaltimą. Būtent ši aplinkybė, kad kyšio buvo pradėta reikalauti dar 2008 m. balandžio 12 d. paneigia ir apeliaciniuose skunduose nurodomus argumentus apie 2008 m. balandžio 13 d. vykusią provokaciją nuteistųjų atžvilgiu.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos (Kriminalinės žvalgybos) įstatymo nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio nuostatas operatyviniai veiksmai yra operatyvinės veiklos priemonių, metodų, nusikalstamos veikos imitacijos modelio ar kontroliuojamojo gabenimo naudojimas. Operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie operatyvinės veiklos objektus. Šie veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Tam, kad būtų taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, turi būti ir teisinis, ir faktinis pagrindai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. balandžio 17 d. STT Šiaulių valdyboje gautas ir netrukus užregistruotas L. J. pareiškimas, kuriuo jis pranešė, kad (duomenys neskelbtini) tarybos narys I. S., kaip tarpininkas, iš jo reikalauja kyšio, tą pačią dieną STT Šiaulių valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą tą pačią dieną buvo pranešta Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (1 t., b. l. 4). Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, turėdamas L. J. pareiškimą, kad jam I. S. siūlo dalyvauti nusikaltimo padaryme, 2008 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją priimti nutartį leisti asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Vėliau, 2008 m. gegužės 17 d., prokuroras ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė dar vieną analogišką prašymą. Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 16 d. nutartimis pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 15 d. prašymus BPK 159 straipsnio nustatyta tvarka L. J. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t.y. leisti L. J. tartis su I. S. ar per galimus tarpininkus dėl kyšio, pažadėti I. S. ar tarpininkams duoti kyšį, panaudojant L. J. nuosavus pinigus – 20 000 Lt ir Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos pareigūnų perduotas pinigines lėšas iki 100 000 Lt, arba panaudojant tik L. J. nuosavus pinigus ar tik STT Šiaulių valdybos pareigūnų perduotus pinigus iki 120 000 Lt, duoti I. S. arba tarpininkams, arba I. S. nurodytiems asmenims ar su I. S. kartu veikiantiems asmenims reikalaujamą kyšį, slapta vaizdo ir garso įrašymo (filmavimo) technika fiksuojant L. J., I. S. bei I. S. nurodytų galimų tarpininkų ar kartu veikiančių asmenų pokalbius, veiksmus, susijusius su tiriamu nusikaltimu, nustatant šių veiksmų atlikimo trukmę atitinkamai nuo 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 17 d. ir nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2008 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 72-73, 74-75). Minėtų prokuroro prašymų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių analizė pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad šie dokumentai atitinka BPK 159 straipsnio reikalavimus. Šioje vietoje pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, I. S. gynėjas 2016 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui tokius dokumentus: prašymą Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininkei, susirašinėjimą elektroniniu paštu su Joniškio rajono apylinkės teismo raštinės vedėja, bei ikiteisminio tyrimo dokumentų registracijos žurnalo kopiją (13 t., b. l. 183-186). Tuo gynėjas tvirtino, jog 2008 m. balandžio 17 d. ir balandžio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, tačiau duomenų, kad kartu buvo pateikta ir baudžiamoji byla, nėra. Taigi gynėjas abejojo, ar apylinkės teismas, priimdamas nutartis dėl procesinių prievartos priemonių, vertino bylos medžiagą. Vis dėlto tokios gynėjo abejonės nepasitvirtino. Kitame teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gegužės 27 d., prokuroras pateikė teismui dokumentus: lydraštį, kuriame nurodoma, jog siunčiamos Joniškio rajono apylinkės teisme 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. gautų dokumentų kopijos bei išrašas iš „Ikiteisminio tyrimo dokumentų registracijos žurnalo“ (13 t., b. l. 191-194). Iš šių dokumentų matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismui prašymai ir baudžiamoji byla Nr. 07-1-305-08 buvo pateikti du kartus – 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. Tai patvirtina du lydraščiai, kurie registruoti Joniškio rajono apylinkės teisme atitinkamai 2008 m. balandžio 17 ir 18 dienomis, abu lydraščiai yra su teismo registracijos numeriais bei patvirtinti antspaudais, šiuose lydraščiuose taip pat prokuroro ranka užrašyta, kad nutartis ir baudžiamąją bylą jis gavo (13 t., b. l. 192, 193). Iš dokumentų registracijos žurnalo išrašo matyti, kad prašymai ir byla iš tikrųjų teisme būtent tomis dienomis yra gauti. Taigi akivaizdu, kad ir prašymai, ir byla gauti, apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 nutartis yra teisėta. Dargi, nuteistojo I. S. gynėjas 2016 m. gegužės 27 d. apeliacinės instancijos teismui posėdžio metu pateikė tokius dokumentus: savo paties užklausimą Nacionalinei teismų administracijai dėl informacijos apie teisėjo Z. K., priėmusio 2008 m. balandžio 17 d. nutartį, šią ir 18 dienomis nagrinėtų bylų duomenis, nacionalinės teismų administracijos atsakymą, Joniškio rajono apylinkės teismo raštą gynėjui (13 t., b. l. 195-197). Iš šių dokumentų matyti, kad teisėjas Z. K. 2008 m. balandžio 17 d. civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų nenagrinėjo, o 2008 m. balandžio 18 d. nagrinėjo keturias administracines bylas ir vieną civilinę. Taigi galima manyti, jog, anot, gynėjo, šie duomenys galėtų rodyti, jog teismas jokių prašymų nagrinėjamoje byloje nenagrinėjo ir kyla klausimas iš kur tokiu atveju atsirado nutartis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjas savo interpretacijomis bando suklaidinti teismą. Pirmiausia, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis yra pasirašyta teisėjo, su herbiniu antspaudu ir jokių jos klastojimų duomenų nėra. Antra, paprastai nutartys dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų priimamos ne posėdžiuose, kurie žymimi LITEKO sistemoje, todėl ir duomenų apie prašymo nagrinėjimą viešai negali būti. Taigi visi gynėjo pateikti argumentai bandant įnešti abejonių dėl NVIM sankcionavimo, yra nepagrįsti.
Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino jų kiekvieno tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, o kartu teismas, vertindamas įrodymus, paisė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
Kita vertus, jau minėta, kad kai provokacijos faktas nenustatomas, tačiau nustatoma, kad kai kurie duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, gauti neteisėtu būdu ir negali būti pripažįstami įrodymais, teismas turi spręsti, ar kitų įrodymų pakanka teismo daromoms išvadoms pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-699/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (papirkėjo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014, 2K-486-693/2015, 2K-7-414-303/2015).
I. S. ir R. Č. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tiesiogiai iš A. D. ir L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nuteistųjų kaltė tiesiogiai reikalavus kyšio yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nė vienas nuteistasis kaltės nepripažino. I. S. teisme parodė, kad 2008 m. balandžio 10 d., ketvirtadienį, su pažįstamais asmenimis užsakė pirtį viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus į pirtį, juos pasitiko A. D., kaip pirties darbuotojas, kuris nežinojo, kad jis yra tarybos narys. Jokios kalbos apie sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalųjį planą nebuvo. 2008 m. balandžio 11 d. ryte išvyko į konferenciją Klaipėdoje. Dieną jam skambino A. D. – teiravosi, ar jis (I. S.) yra tarybos narys ir paprašė susitikti. 2008 m. balandžio 11 d. liko nakvoti Klaipėdoje. Šeštadienį, 2008 m. balandžio 12 d., vyko į Palangą susitikti su draugais. Iš Palangos grįžo į Klaipėdą, kur pas brolį pernakvojo. 2008 m. balandžio 12 d., dieną, jam vėl skambino A. D. pasitikslinti, ar jis negrįš į Šiaulius. Jis jam pasakė, kad grįš sekmadienį, grįžęs jam paskambins ir jie galės susitikti. 2008 m. balandžio 13 d., sekmadienį, ryte išvyko į Šiaulius, apie 10 val. buvo namuose. Nuėjo į prekybos centrą „IKI“ apsipirkti. Išėjęs iš parduotuvės, paskambino A. D. ir pasakė, kad eina namo iš parduotuvės. A. D. išėjo į lauką, ir abu apie 10.30 val. susitiko. Tada pirmą kartą kalbėjosi su A. D. apie sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalųjį planą – A. D. paaiškino, kad jis su kolega turi žemės sklypų detalųjį planą, nori pakeisti sklypų paskirtį į namų valdos, nori statyti namus, tačiau (duomenys neskelbtini) taryba nepatvirtina detaliojo plano, nors yra teismo sprendimas leisti tai padaryti. A. D. paklausė, ar jis negalėtų jam padėti tuo klausimu. Jis A. D. pasakė, kad žemės planų klausimų nelabai supranta, jo sritis yra medicina ir švietimas, nebent galėtų susipažinti su dokumentais ir ką nors patarti. A. D. paskambino L. J., jam girdint, ir paklausė, ar jis dabar galėtų parodyti dokumentus. Sutarė tuoj pat susitikti. Jis nunešė pirkinius namo ir nuvažiavo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. A. D. su L. J. parodė šūsnį dokumentų – tai buvo detalieji planai, sprendiniai, architektūros – urbanistikos skyriaus techniniai brėžiniai, teismo sprendimas įpareigoti savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti detalųjį planą. Per valandą susipažino su visais dokumentais ir išsiskyrė. Jis pasakė išanalizuosiąs viską, ką jie jam pateikė, ir pagalvos. 2008 m. balandžio 13 d. R. Č. su jais nebuvo. 2008 m. balandžio 14 d. vyko (duomenys neskelbtini)komiteto posėdis. Pagal savivaldybėje galiojančią praktiką, viena – dvi savaitės iki tarybos posėdžio vyksta frakcijų posėdžiai – juose nagrinėjami tie klausimus, kurie turi būti pateikiami tarybos posėdžiui. 2008 m. balandžio 15 d. vyko jų Tėvynės Sąjungos frakcijos posėdis. Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano patvirtinimo klausimo frakcijoje vyko diskusija. Vienas partijos narys pažymėjo, kad sklypo pardavimo istorija buvo labai įtartina ir paslaptinga: sklypas buvo parduotas už labai nedidelę kainą, todėl dauguma tarybos narių visiškai nenorėjo nagrinėti klausimo dėl šio sklypo, nes visiems buvo aišku, jog vyksta kažkoks verslo susitarimas. Antras frakcijos narys aiškino, kad reikėtų įsigilinti ir paskaičiuoti, kada bus didesnis teritorijos apkrovimas – ar pastačius viešbutį, ar gyvenamąjį rajoną. Trečias frakcijos narys buvo kategoriškai prieš bet kokias statybas (duomenys neskelbtini), o ketvirtas frakcijos narys neturėjo jokios nuomonės tuo klausimu. Jis pats pasisakė, kad yra teismo sprendimas, kuris turi būti vykdomas. Po šio posėdžio keletą kartų buvo susitikęs su L. J. pastarojo iniciatyva. Susitikimų metu nagrinėjo du klausimus: kokie yra teisiniai dalykai, susiję su planų pateikimu, balsavimu, sprendimų priėmimu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje; jis paaiškino L. J. „povandenines“ sroves (duomenys neskelbtini) savivaldybėje dėl minėto detaliojo plano.
Nuteistasis nepatvirtino kaltinamajame akte nurodytų nei susitikimų datų, nei užfiksuotų pokalbių, nes jie yra abejotini ir netikslūs. 2008 m. balandžio 17 d. užfiksuoto pokalbio, kuris, anot nuteistojo, vyko 2008 m. balandžio 18 d., metu buvo bendrai kalbama apie žemės sklypus. Apie sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo kalbėta tik minimaliai – L. J. buvo paminėta, kad vargsta, nori patvirtinti planą, vieniems detaliuosius planus patvirtina, o kitiems – ne. L. J. su A. D. galvojo, kad jis jiems padės, bet jis jiems pasakė, kad nėra tos srities specialistas. Pokalbyje minimas „vienintelis variantas“, kurį jis siūlė L. J., reiškia tai, kad šis su visais dokumentais eitų pas kiekvieną tarybos narį ir įrodinėtų savo tiesą. Po 2008 m. balandžio 17/18 dienų su R. Č. dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje nebendravo. Prieš posėdžius pozicijos su R. Č., kaip balsuoti tuo klausimu, nederino. Svarstant detaliųjų planų tvirtinimo klausimą, jis taryboje balsavo du kartus, abu – „už“.
2008 m. birželio 12 d. užfiksuotas pokalbis – susitikimas su L. J. nuo 11.53 val. iki 12.33 val. prekybos centre „IKI“. Šio susitikimo nebuvo. Tą dieną jis buvo labai užsiėmęs – 11.30 val. važiavo atsiimti paso su viza dėl išvykos į užsienį, užpildyti dokumentus dėl draudimo, nusipirkti dovanų ir lauktuvių, nes kitą dieną turėjo išvykti. Tą pačią dieną dar turėjo dalyvauti susirinkime Kuršėnuose – susirinkimo pradžia buvo 13 val., kas užfiksuota susirinkimo protokole. Kuršėnuose buvo apie 12.30 val. 15 val. dar turėjo dalyvauti savivaldybėje etikos komisijos posėdyje. Tą dieną jokių kontaktų su L. J. neturėjo.
Susitikimų metu iš A. D. ir L. J. pusės buvo užuomina, kad jie galėtų atsilyginti už pagalbą tvirtinant detalųjį planą, bet jis pokalbį ta tema nutraukė, pasakė, kad taip nedaroma ir apie tai nekalbės. Suma nebuvo įvardinta. Iš minėtų asmenų jis pinigų nereikalavo.
Perskaičius nuteistojo parodymus, duotus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka anksčiau, iš tų parodymų matyti, kad jis taip pat kaltės nepripažino, parodė, jog teismui pateiktuose pokalbių įrašuose gal jis ir kalba su R. Č., bet ne tomis dienomis, kurios nurodytos, 2008 m. balandžio 11 dieną buvo komandiruotėje Klaipėdoje.
Kitas nuteistasis R. Č. kaltu, kaip minėta, taip pat neprisipažino ir parodė, kad pirmą kartą su L. J. ir A. D. susitiko 2008 m. balandžio 17 d. ar 2008 m. balandžio 18 d. Kažkurios dienos vakarą paskambino I. S. ir pakvietė atvykti į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ užkąsti, išgerti. Jis nuvyko. Jį pasitiko I. S. su vyriškiu, kurį I. S. pristatė kaip savo kaimyną, kaip „(duomenys neskelbtini)“ savininką ar vieną iš savininkų. Visi trys nuėjo į vidų, susėdo už stalo, išgėrė, užkando, kalbėjosi apie politinę situaciją, miesto problemas, verslo problemas, apie detaliųjų planų tvirtinimus, kokios yra procedūros, apie rinkimų procedūras. A. D. su L. J. bendromis frazėmis klausinėjo, kaip jiems reikėtų elgtis dėl detaliojo plano, kurį reikia patvirtinti. Jie klausė, kokios yra detaliųjų planų tvirtinimo procedūros. Jis jiems išdėstė, kad nei plėtros komitetas, nei tarybos narys detaliųjų planų netvirtina, kad turi būti paruoštas iš apskrities administracijos teikimas, dokumentai, detaliajam planui turi pritarti architektai. Jei detalusis planas neprieštarauja jokioms teisės normoms, įstatymams, jis teikiamas tarybai, ir taryba priima sprendimą. A. D. su L. J. sakė, kad jų advokatas buvo nuėjęs į tarybą, tačiau tarybos nariai jo neišklausė. Jis paaiškino, kad tokiais atvejais reikia eiti pačiam verslininkui ir išdėstyti tarybos nariams savo poziciją. Pokalbio metu apie pinigus nebuvo kalbėta.
Jo paties pozicija dėl minėto detalaus plano buvo neapibrėžta, nes nuolat vyko ginčai dėl bendrojo miesto plano – ar į būsimą miesto planą reikia atsižvelgti, ar nereikia, ar teritorijos sutankinimas turi reikšmės, ar neturi. Jis pats buvo tos nuomonės, kad reikia leisti verslui vystytis savaime, neužkertant kelio biurokratiniais barjerais, taigi jis pats iš esmės pritarė sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajam planui.
Dar kartą A. D. ir L. J. buvo sutikęs, kai su I. S. sutarė vykti maudytis į pirtį, tačiau į pirtį nėjo, o žiūrėjo televizijos laidą. Jį su I. S. pasitiko L. J. ir nusivedė į kambarį. Keturias valandas bendravo, gėrė alkoholį. Po šio pabendravimo, praėjus kelioms dienoms, L. J. pradėjo jo aktyviai ieškoti per savivaldybę, per sekretoriatą, nurodydamas, jog nori atvykti pas jį oficialiai į priėmimą. L. J. jam paskambino, jis (R. Č.) atvažiavo į savivaldybę, ir abu pasikalbėjo. L. J. jo paklausė, kaip jam elgtis, nes jo detalusis planas vis nepatvirtinamas. Jis L. J. paaiškino, kad jis turi kreiptis į savivaldybės administraciją, kad ši pateiktų tą klausimą tarybos svarstymui, paaiškino, kad jis turi parašyti raštą įmonės vardu. Po to išsiskyrė. Tai buvo paskutinis judviejų susitikimas. Jis A. Š., kuris taip pat buvo (duomenys neskelbtini)komiteto narys, dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano nieko neprašė.
2008 m. balandžio 17 d. įrašytą pokalbį viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ vertina kaip frazių kratinį, sudarytą specialiai jam pareikštam kaltinimui pagrįsti. Tokio pokalbio nebuvo. Tokius įrašus padaro STT darbuotojai. Be to, L. J. ilgą laiką turėjo įrašymo įrangą, kuri nebuvo fiksuojama. Kai įrašas perkeltas į kompaktą, jį jau galima modifikuoti, keisti, dėlioti, jungti į vieną, kelis pokalbius, perdėlioti žodžius. Iš pokalbių įrašų negalima suprasti, kad kalbama apie sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Frazę „tas variantas“ yra vartojęs, kalbėdamas apie mero rinkimus – aiškino, kad yra tik tas „vienintelis variantas“, kad meras renkamas slaptu balsavimu.
Nepaisant to, kad nuteistieji savo kaltės nepripažino, jų kaltė yra įrodyta. Pirmiausia ji įrodyta nuosekliais ir esminėse detalėse sutampančiais A. D. ir L. J. parodymais. Liudytojas A. D. parodė, kad abu nuteistuosius pažįsta – I. S. kaip anksčiau buvusį kaimyną, gydytoją, R. Č. pažįsta per I. S.. L. J. pažįsta apie 10 metų – šiuo metu abu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje, suformavo sklypus namų valdoms. Buvo padarytas detalusis planas ir buvo norima pakeisti žemės paskirtį iš komercinės į namų valdos. L. J. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo ten statyti gyvenamuosius namus. Likus kelioms dienoms iki (duomenys neskelbtini) tarybos ar (duomenys neskelbtini)komiteto posėdžio, kur turėjo būti dar kartą svarstomas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano patvirtinimo klausimas, jam paskambino I. S. ir paklausė, ar būtų galima užsisakyti pirtelę viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Jis susitiko viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ su I. S., viską jam aprodė. Priepirtyje jis I. S. užsiminė, kad (duomenys neskelbtini) taryba nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano, dėl to jis negali iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis jam pažadėto vieno sklypo, klausė, ar galima ką padaryti, kad būtų patvirtintas detalusis planas, nes pirmadienį (2008 m. balandžio 14 d.) šis klausimas turėjo būti svarstomas (duomenys neskelbtini)komiteto posėdyje. Jis nemanė, kad prašo kokių neteisėtų veiksmų, nes buvo teismo sprendimai, jog savivaldybė nepagrįstai nepatvirtina sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g., detaliojo plano. I. S. pasakė, kad girdėjo, jog nepatvirtina minėtų sklypų detaliojo plano, bei pridūrė, kad gali šį klausimą sutvarkyti. Po 10-15 minučių į viešbutį atvyko R. Č.. Pasikalbėjo trise, I. S. su R. Č. pasakė, kad liko mažai dienų iki (duomenys neskelbtini)komiteto posėdžio, bet bandys kaip nors sutvarkyti šį reikalą, ir liepė jam (A. D.) susisiekti su I. S.. Kitą dieną, 2008 m. balandžio 12 d., šeštadienį, jis susitiko su I. S. prie jo (A. D.) namų. I. S. užsiminė, kad yra svarbūs žmonės, kurie galėtų padėti klausimą dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimo išspręsti, bet už plano tvirtinimą pareikalavo 200 000 Lt. Jis (A. D.) paskambino L. J., pasakė, kiek kainuotų sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimo klausimo išsprendimas. L. J. pasakė, kad būtų gerai kitą dieną, sekmadienį, susitikti. 2008 m. balandžio 13 d., sekmadienį L. J., I. S. ir jis pats susitiko viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ konferencijų salėje. L. J. pasakė I. S., kad prašoma suma per didelė, prašė sumažinti sumą. I. S. pasakė, kad tie svarbūs žmonės gali truputį sumažinti sumą, telefone prašė 160 000 Lt sumą. I. S. buvo užsiminęs, kad reikalinga kiekvienam Tarybos nariui po 10 000 Lt tam, kad balsuotų „už“ detaliojo plano patvirtinimą. L. J. pasakė, kad suma vis tiek per didelė ir kad ji galėtų būti 120 000 Lt. I. S. pasakė, kad tai ne nuo jo priklauso, kad paskambins kažkokiam svarbiam žmogui ir sužinos, ar įmanoma reikalaujamą sumą sumažinti iki 120 000 Lt. Vakare I. S. paskambino jam (A. D.) ir pasakė, kad sutinka su 120 000 Lt suma. Jis (A. D.) pasakė, kad dar paskambins. Jis paskambino L. J., pasakė, kad I. S. sutiko su 120 000 Lt suma. L. J. jam pasakė, kad paskambins, bet nebepaskambino. Toliau jokių veiksmų jis neatliko, galvojo, kad L. J. viską pats sutvarkys. (duomenys neskelbtini)komiteto posėdis vyko 2008 m. balandžio 14 d., pirmadienį, posėdyje vienbalsiai buvo nepritarta sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano tvirtinimui. Po šio posėdžio jis vėl susiskambino su I. S. ir susitarė susitikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarti, kodėl plano nepatvirtino. 2008 m. balandžio 17 d., ketvirtadienio vakarą, L. J., I. S. ir jis pats susitiko viešbutyje UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. J. pasakė, kad įvyko nesklandumai dėl pinigų perdavimo. Po kurio laiko I. S. pasakė, kad paskambins vienam žmogui, ir išėjo į lauką. Grįžęs pasakė, kad atvažiuos svarbus žmogus. Po kažkiek laiko atvažiavo R. Č., kuris pasakė, kad sklypų detalusis planas nebuvo patvirtintas, nes nebuvo jiems paduoti pinigai, pasakė, jog yra variantų sutvarkyti šį reikalą. I. S. paaiškino R. Č., kad įvyko nesusipratimas, nesusikalbėjimas ir dėl to pinigai nebuvo perduoti. R. Č. pasakė, kad yra variantų sutvarkyti šį reikalą – reikia sukviesti neeilinį (duomenys neskelbtini)komiteto posėdį, L. J. turi nueiti į tą posėdį ir prašyti, kad nežlugdytų verslo, kad žemė išpirkta, kad paimtos paskolos. Daugiau nebuvo sutikęs nei R. Č., nei I. S.. Su L. J. buvo susitikęs, kadangi kartu dirba.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kaip minėta, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Teisme buvo perskaityti liudytojų parodymai, duoti bylą ankstesnius kartus nagrinėjant apeliacine tvarka. Buvo perskaityti liudytojų O. S., L. J., V. P. parodymai, duoti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 14 d. posėdžio metu (12 t., b. l. 15-22), liudytojų S. G. ir A. D. parodymai, duoti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu (12 t., b. l. 30-33), I. S. parodymai, duoti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. posėdžio metu (12 t., b. l. 56-58), V. P., D. B. parodymai, duoti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. posėdžio metu (12 t., b. l. 68-70), V. P. parodymai, duoti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. posėdžio metu (12 t., b. l. 250-256).
Taigi apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaityti liudytojo A. D., parodymai, duoti bylą anksčiau nagrinėjant apeliacine tvarka. Liudytojas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2008 m. balandžio 11 d. pirtyje buvo I. S. ir R. Č.. Apie pinigus buvo užsiminta kitą dieną, tiksliai nepamena kokią jau po tiek laiko, bet antro susitikimo metu, kuriame dalyvavo L. J., I. S., kuris ir pradėjo kalbą apie pinigus, pasakė, kad gali kas nors pavykti, bet tai kainuos. Iš esmės liudytojas pasakė, jog tvirtina ankstesnius savo parodymus, nes tada geriau prisiminė.
Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde neigia susitikimą su A. D. 2008 m. balandžio 11 d., nurodo, kad tą dieną jis buvo konferencijoje Klaipėdoje, o kitą dieną – 2008 m. balandžio 12 d. susitiko su pažįstamais J. B. ir S. M. Palangoje. Šie asmenys buvo apklausti kaip liudytojai pirmosios instancijos teisme. Liudytojas J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad I. S. yra jo draugas. 2008 m. balandžio 12 d., apie 15:00 val., buvo susitikęs su I. S., jo broliu ir S. M. Palangoje, nuėjo į kavinę, o po to prie tilto, jūros. Apie 18:00 val. jis vienas išvažiavo. Liudytojas S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad I. S. pažįsta – susitinka baseine. 2008 m. balandžio 12 d. susitiko su I. S. ir Jurijumi B. P., nuėjo į kavinę, paskui prie jūros. Susitikti Palangoje buvo susitarę iš anksto būdami Šiauliuose. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokias aplinkybes nuteistasis jau buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme, ir teismas pagrįstai jas atmetė. Teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojai J. B. ir S. M. teisiamajame posėdyje buvo apklausti tik 2010 m. rugsėjo 3 d., t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo tos dienos, apie kurios įvykius jie davė parodymus. Minėtus liudytojų parodymus teismas pagrįstai laikė nepatikimais, kadangi nėra pagrindo tikėti, jog, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nuo įvykių, apie kuriuos duoti parodymai, liudytojai tiksliai prisiminė ir dieną, ir ką konkrečiai bei su kuo tą dieną veikė, be to, minėti liudytojai yra I. S. draugai, su kuriais jis leidžia laisvalaikį, dėl to šie asmenys yra suinteresuoti padėti I. S.. A. D. parodymai patvirtinta, kad 2008 m. balandžio 12 d. I. S. susitiko su A. D., kalbėjo apie reikalaujamo kyšio sumą. Liudytojo A. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje iš esmės nuoseklūs, netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. S. nurodo, kad šių liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie sutapo su jo parodymais bei rašytiniais dokumentais. Teismas ir neneigė, kad liudytojų parodymai sutapo su nuteistojo parodymais, tačiau aiškiai argumentavo, kodėl jų parodymų nelaiko patikimais. Tuo tarpu su kokiais rašytiniais bylos įrodymais sutampa minėtų liudytojų parodymai, skunde nuteistasis taip ir nenurodo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaityti liudytojo O. S., nuteistojo I. S. brolio, parodymai, duoti bylą anksčiau nagrinėjant apeliacine tvarka. Šis liudytojas parodė, kad 2008 m. balandžio 11 d. jam paskambino I. S., pasakė, kad bus Klaipėdoje ir vakare atvažiavo pas liudytoją į namus. 2008 m. balandžio 12 d. jie nuvažiavo į Palangą, vakare vėl grįžo į Klaipėdą, I. S. pas liudytoją nakvojo ir 13 dieną anksti ryte išvyko. Vėlgi, šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymus paneigia ne tik jau paminėti įrodymai, tačiau ir papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys: STT Šiaulių valdybos raštas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kurie patvirtina, kad 2008 m. balandžio 10 d. – 2008 m. balandžio 13 d. I. S. buvo Šiauliuose, lankėsi viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, nuolat kontaktavo.
Nuteistųjų kaltę reikalavus A. D. ir L. J. kyšio patvirtina ir liudytojo A. Š. parodymai. Liudytojas parodė, kad R. Č. buvo kelis kartus jo prašęs vienaip ar kitaip paveikti frakcijos narių nuomonę, nes balsavimo metu frakcija paprastai laikosi vieningos nuomonės. Pirmą kartą R. Č. prašė jo nepritarti sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje paskirties pakeitimui, antrą kartą prašė pritarti. Klausimą dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimo svarstė frakcijoje – nutarė nepalaikyti tos nuomonės, kurią prašė palaikyti R. Č.. Politiniais klausimais visa frakcija nusprendžia kaip balsuoti, bet priversti kiekvieną narį balsuoti vienaip ar kitaip negalima. Jis frakcijoje nereikalavo, kad frakcija pasisakytų „prieš“ sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimą, tik išsakė motyvus, kodėl reikėtų nepritarti šiam klausimui. Sklypų savininkai norėjo didinti užstatymo tankį, nei buvo leistina – sklypus skaidyti į smulkesnius, todėl buvo sprendimas nepritarti sklypų paskirties keitimui. Tarybos posėdžio metu būna pertrauka, detalieji planai yra svarstomi po pertraukos. Pertraukos metu buvo prie jo buvo priėjęs R. Č. ir prašė, kad po pertraukos svarstant klausimą dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimo jis (A. Š.) balsuotų už tokį sprendimą, kuris buvo palankus jam (R. Č.). Mainais už balsavimą taip, kaip reikia, R. Č. žadėjo palaikymą ir pagalbą, skiriant jų, t.y. Socialdemokratų partijos atstovą į kažkokią valstybinę vietą. A. Š. suprato, kad valdančiajai koalicijai neužtenka balsų, kad klausimas dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimo būtų priimtas, ir todėl prireikė opozicijos balsų. Kitas susitikimas su R. Č. buvo prieš komiteto posėdį. R. Č. jam pasiūlė nueiti į kavinę išgerti po bokalą alaus ir sutarti dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimo. Jis pasakė R. Č., kad alaus negeria ir kad klausimą išspręs komitete. R. Č. įvardino, koks turi būti sprendimas, kad reikia pritarti sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimui.
Taigi liudytojų L. J., A. D., nuteistojo I. S. parodymais nustatyta, kad minėti asmenys susitiko 2008 m. balandžio 13 d., apie 11.30 val., viešbučio – restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Kitą dieną – 2008 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komitete turėjo būti svarstomas klausimas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., detaliojo plano patvirtinimo. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) tarybos miesto ūkio ir plėtros komiteto 2008 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolo kopija. Liudytojų L. J. ir A. D. parodymais nustatyta, kad žinodami I. S. 2008 m. balandžio 12 d. duotą pažadą padaryti įtaką (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, (duomenys neskelbtini) tarybos nariams pritarti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Šiaulių m., priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano patvirtinimui, paprašė I. S. reikalaujamo kyšio sumą sumažinti, nes laikė, kad ji yra per didelė. I. S. sutiko, jam paduoto mobiliojo ryšio telefone parašė 160 000 Lt sumą. L. J. į tai pasakė, kad ir ši suma per didelė, pasiūlė 120 000 Lt kyšį. Į tai I. S. atsakė, kad reikia pasitarti su žmogumi, jis savo atsakymą dėl pasiūlytos sumos perduos vėliau A. D.. A. D. parodymais nustatyta, kad tą patį vakarą jam paskambino I. S. ir išreiškė sutikimą, kad jam už jo paslaugas būtų perduotas 120 000 Lt kyšis.
Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą ankstesnius kartus liudytojas V. P. buvo apklaustas keletą kartų - 2011 m. spalio 14 d., 2012 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. Kolegija visus šiuos parodymus perskaitė. Pirmąjį kartą 2011 m. spalio 14 d. apklaustas liudytojas parodė, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. buvo užfiksuoti R. Č. pokalbiai telefonu su I. S., buvo kalbama apie sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimą, minima, kad bus susitikimas su L. J.. Buvo priimtas sprendimas naudoti techniką bendra tvarka, su L. J. susitiko prieš susitikimą 2008 m. balandžio 13 d., įrašą L. J. perdavė tą pačią dieną. Jam paaiškino, kad negali siūlyti kyšio. Antrą kartą apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. P. buvo apklausiamas dėl 2008 m. balandžio 10 d. ir balandžio 13 d. vykusių telefoninių pokalbių tarp R. Č. ir I. S.. Buvo nustatyta, kad I. S. tomis dienomis buvo Šiauliuose. Pokalbiai koreguoti nebuvo, koreguoti sistemos jie ir negali. Trečios apklausos metu liudytojas buvo apklausiamas dėl išslaptintų dokumentų, sudariusių pagrindą 2008 m. kovo 20d. Šiaulių apygardos teismo pirmininkui sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamais abonentais (12 t., b. l. 209-220). Liudytojas parodė apie tai, kad informacijos šaltinis buvo patikimas, jo pateikta informacija niekada anksčiau nebuvo melaginga, visada pilnai arba iš dalies pasitvirtindavo. Informacija apie R. Č. galimai neteisėtas veikas buvo gauta dar 2008 m. vasario mėnesį. Pagal pirminę informaciją susitikimas 2008 m. balandžio 13 d. turėjo būti su R. Č.. Informacija, kad I. S. gali dalyvauti kaip bendrininkas buvo gauta paskutinę savaitgalio dieną. Neturėjo laiko, galimybių, kad bus toks atviras pokalbis apie situaciją. Pateiktas 2008 m. balandžio 11 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad L. J. ir I. S. gali dalyvauti susitikime. 2008 m. balandžio 14 d. pranešime apie gautą informaciją, nurodyta, kad 2008 m. balandžio 12 d. veikiant pagal operacijų plane numatytus veiksmus, buvo pasirengta slaptai operacijai naudojant operatyvinę techniką. Be to, nurodyta, kad šaltinis informavo, jog numatomas susitikimas 2008 m. balandžio 13 d. apie pietus, susitikime dalyvaus tik I. S.. Tarnybinio pranešimo forma yra paprasta. Jis yra organizacinis dokumentas dėl operacijos organizavimo. Tai faktinis pagrindas dėl informacijos leidimo organizuoti operaciją, techninės priemonės naudoti specialia tvarka pasirengimas savaitgaliui. Pasirengimas savaitgalio operacijoms naudoti technines priemones specialia tvarka. Tuo metu nebuvo laiko forminti dokumentų. Reikia daug laiko operacijai pasiruošti, sumontuoti aparatūrą. Jie parašė trumpą raštą vadovams apie tai, kad yra informacijos. Šeštadienį paaiškėjo, kad I. S. dalyvaus susitikime. Pirmadienį parašė pranešimą apie gautą informaciją, kuri buvo gauta anksčiau. Jai įforminti nebuvo laiko, todėl apie ją išsamiau parašėme pirmadienį, 2008 m. balandžio 14 d. Gavo patikslintą informaciją, kad R. Č. nebus susitikime, todėl montuoti specialios įrangos, kuri naudojama specialia tvarka, nebuvo galima, nes sankcijos nebuvo, todėl savaitgalį buvo pakeistas sprendimas nemontuoti specialios įrangos, o naudoti bendra tvarka. Speciali įranga naudojama tada, kai nei vienam pokalbio susižinojimo dalyviui apie tokią įrangą nėra žinoma. Šiuo atveju L. J. apie įrangą žinojo, todėl specialia tvarka įrangos nenaudojo, o naudojo bendra tvarka. Po pokalbio buvo priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui sankcionuotas NVIM. 2008 m. vasario 20 d. pranešime nurodyta, kad šaltinis nepatikrintas, o 2008 m. b balandžio 14 d. pranešime nurodyta, kad šaltinis patikimas, nors kalbama apie tas pačias aplinkybes, nes pranešimuose nurodyti šaltiniai yra skirtingi.
Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti ir liudytojo D. B. parodymai, duoti bylą nagrinėjant anksčiau apeliacine tvarka. Liudytojas parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą. Dalį A. D. parodymų jis perkopijavo iš L. J. apklausos protokolo, nes jie buvo identiški.
Taigi visų liudytojų, apklaustų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, parodymai patvirtina faktą, kad abu nuteistieji reikalavo kyšio.
Nuteistųjų kaltę patvirtina ir kiti byloje teisėtais būdais gauti ir ištirti įrodymai.
Iš Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 16 d. nutarčių matyti, kad pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 15 d. prašymus L. J. leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t.y. leisti L. J. tartis su I. S. ar per galimus tarpininkus dėl kyšio, pažadėti I. S. ar tarpininkams duoti kyšį, panaudojant L. J. nuosavus pinigus – 20 000 Lt ir Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos pareigūnų perduotas pinigines lėšas iki 100 000 Lt, arba panaudojant tik L. J. nuosavus pinigus ar tik STT Šiaulių valdybos pareigūnų perduotus pinigus iki 120 000 Lt, duoti I. S. arba tarpininkams, arba I. S. nurodytiems asmenims ar su I. S. kartu veikiantiems asmenims, reikalaujamą kyšį, slapta vaizdo ir garso įrašymo (filmavimo) technika fiksuojant L. J., I. S. bei I. S. nurodytų galimų tarpininkų ar kartu veikiančių asmenų pokalbius, veiksmus, susijusius su tiriamu nusikaltimu, nustatant šių veiksmų atlikimo trukmę atitinkamai nuo 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 17 d. ir nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2008 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 72-73, 74-75).
Liudytojų L. J. ir A. D. parodymus, kad 2008 m. balandžio 17 d. viešbutyje įvykusio susitikimo metu kaltinamieji I. S. ir R. Č. tiesiogiai reikalavo kyšio, patvirtina Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 18 d. protokolas. Liudytojui L. J. nustatyta tvarka buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, juos fiksuoti įrašymo technika. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 18 d. protokole nurodytos 2008 m. balandžio 17 d., nuo 15.47 val. iki 19.41 val., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, užfiksuotų pokalbių tarp nuteistųjų I. S., R. Č., liudytojų L. J. ir A. D. išklotinės. Iš pokalbių turinio matyti, kad R. Č. pamini „vienintelį variantą” tam, kad detalusis planas būtų patvirtintas, I. S. į tai pasako, kad jis tą „variantą” yra „susakęs”, kreipiasi į liudytojus L. J. ir A. D., pasitikslindamas, jog „supranta, kad pinigai yra “.
Teisiamajame posėdyje buvo perklausyti Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 18 d. protokole nurodyti 2008 m. balandžio 17 d., nuo 15.47 val. iki 19.41 val., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)” užfiksuoti pokalbiai tarp nuteistųjų I. S., R. Č. ir liudytojų L. J. bei A. D. (10 t., b. l. 53, kompaktinis diskas Nr. CD-5-027-08). Nuteistieji pripažino, kad jie dalyvavo 2008 m. balandžio 17 d. užfiksuotame pokalbyje, tačiau R. Č. parodė, kad pateiktas pokalbis nepilnas, netikslus, gali būti, jog dalis pokalbio yra ištrinta. Šiuos R. Č. parodymus paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. rugsėjo 5 d. išvada, kad, atlikus pateiktų tyrimui garso įrašų audityvinę – lingvistinę analizę bei akustinį parametrinį tyrimą, 2008 m. balandžio 17 d. daryto garso įrašo dalyje, prasidedančioje žodžiais „susipažinom nesiblaškyk“ ir pasibaigiančioje žodžiais „man reikia rytoj jį turėti ant rankų, aš jeigu turėčiau“, dalyje, prasidedančioje žodžiais „tai šitą pasiimsiu“ ir pasibaigiančioje žodžiais „tai žinai, nu“, dalyje, prasidedančioje žodžiais „ne, tai aš jūsų situaciją puikiai suprantu“ ir pasibaigiančioje žodžiais „gali rast tiek visokių tų“, bei dalyje, prasidedančioje žodžiais „ne, tai aišku, kalbėkime apie esmę“ ir pasibaigiančioje žodžiais „jūs išsipirkinėjot komercinės paskirties žemę, ne gyvenamosios“ vienas iš užfiksuotų pokalbių dalyvių yra R. Č., jo pasakytos frazės patikslintoje tiriamojo garso įrašo stenogramoje, pateiktoje prie specialisto išvados, pažymėtos „D“ raide.
Apeliantai skunduose nurodo, kad teismas taip ir nenustatė kokios sumos neva jie reikalavo iš liudytojų L. J. ir A. D.. Šiuos argumentus kolegija taip pat atmeta. Teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamajame akte nurodyta, kad 2008 m. balandžio 17 d. I. S. ir R. Č. iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio. Liudytojų L. J., A. D. parodymais nustatyta, kad dar 2008 m. balandžio 13 d. galutinė sutarta kyšio suma buvo 120 000 Lt, apie sutikimą paimti būtent tokią sumą I. S. telefonu perdavė A. D.. 2008 m. balandžio 17 d. įvykusio liudytojų L. J. ir A. D. bei kaltinamųjų susitikimo metu kyšio suma garsiai nebuvo įvardinta, tačiau kyšio kaltinamieji reikalavo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas nuosprendyje konstatuoja, kad 2008 m. balandžio 17 d. įvykusio susitikimo metu kaltinamieji reikalavo 120 000 Lt kyšio sumos. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė nėra iš esmės skirtinga nuo kaltinamajame akte šiuo klausimu nurodytos aplinkybės, ji tik patikslina kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, todėl neturi įtakos teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi teismas tiesiog sukonkretino konkrečios dienos sumą. Tuo tarpu nuteistasis I. S. skunde nurodo, kad jei nėra galimybės nustatyti tikrų liudytojų parodymų turinio bei nepavykus pašalinti abejonių dėl reikalautos pinigų sumos ir nesant jokių objektyvių bei patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis (apeliantas) iš viso minėjo tam tikrą pinigų sumą, negalima konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje. Tokius argumentus jis grindžia tuo, kad L. J. savo 2008 m. balandžio 17 d. pareiškime nurodė, kad iš pradžių iš jo reikalavo 250 000 Lt, nors vėliau apie tokią sumą nei pats L. J., nei A. D. neužsiminė. Be to, apie 250 000 Lt sumą, nurodytą prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, neužsiminė ir prokuroras. Kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas. Teismas bylą nagrinėjo savo kompetencijos ribose, nustatinėjo bei įrodė atitinkamas reikalautas pinigų sumas, tai yra iš įrodymų visumos nustatė, jog nuteistieji nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 12 d. iš A. D. ir L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. 2008 m. balandžio 12 d. – 200 000 Lt kyšio, tęsiant nusikalstamą veiką (šią pinigų sumą atitinkamai koreguojant) 2008 m. balandžio 13 d. reikalavo 120 000 Lt, 2008 m. balandžio 17 d. – 120 000 Lt, o 2008 m. birželio 12 d. 160 000 Lt kyšio.
Iš (duomenys neskelbtini) tarybos miesto ūkio ir plėtros komiteto 2008 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolo kopijos matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., detaliojo plano patvirtinimo, nuspręsta nuomonę dėl sprendimo projekto išreikšti balsuojant Tarybos posėdyje (2 t.,, l. 180-181).
Iš (duomenys neskelbtini) tarybos 2008 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo kopijos matyti, kad 2008-04-24 vyko (duomenys neskelbtini) tarybos 2008-04-24 posėdis, buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., detaliojo plano patvirtinimo, nuspręsta projekto tvirtinimui nepritarti (2 t., b. l. 182-185).
Iš Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 23 d. protokolo matyti, kad 2008 m. balandžio 21 d., nuo 20.52 val. iki 21.37 val., prekybos centre „IKI”, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, užfiksuotas I. S. ir liudytojo L. J. pokalbis. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad I. S. iš L. J. prašo avanso, kad visiems būtų ramiau (1 t., b. l. 97-101). Teisiamajame posėdyje perklausius Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 23 d. protokole nurodytą I. S. ir liudytojo L. J. pokalbį, I. S. minėtą susitikimą pripažino, tik paneigė pokalbio turinį (10 t., b. l. 54, kompaktinis diskas Nr. CD-5-033-08). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė I. S. pokalbio turinio paneigimą, nes jį patvirtino L. J. parodymai, kad toks susitikimas su I. S. buvo, jis yra susipažinęs su pokalbio prekybos centre 2008 m. balandžio 21 d. išklotine ir patvirtino jos teisingumą. Kad minėto turinio pokalbis įvyko, L. J. patvirtino parašu Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 23 d. protokole.
Iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 24 d. protokolo matyti, kad 2008 m. balandžio 23 d., nuo 18.47 val. iki 19.01 val., prekybos centre „IKI”, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, užfiksuotas kaltinamojo I. S. ir liudytojo L. J. pokalbis. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad I. S. su L. J. tariasi, jog pinigus I. S. L. J. perduos po tarybos posėdžio, kuriame jau turi būti patvirtintas sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalusis planas, taip pat I. S. domisi, kokiomis kupiūromis L. J. paruošęs pinigus, susitariama susitikti pinigus perduoti kavinėje „Arkos“ (1 t., b. l. 102-105).
Teisiamajame posėdyje perklausius Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 24 d. protokole nurodytą I. S. ir liudytojo L. J. pokalbį, I. S. pareiškė, kad tokio pokalbio nebuvo (10 t., b. l. 54, kompaktinis diskas Nr. CD-5-037-08). Teismas pagrįstai atmetė I. S. 2008 m. balandžio 23 d. užfiksuoto pokalbio paneigimą, nes jį patvirtino L. J. parodymai, kad toks susitikimas su I. S. buvo, jis yra susipažinęs su pokalbio prekybos centre 2008 m. balandžio 23 d. išklotine ir patvirtino jos teisingumą. Kad minėto turinio pokalbis įvyko, L. J. patvirtino parašu Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 24 d. protokole.
Savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo 2008 m. gegužės 7 d. protokole nurodyta, kad 2008 m. balandžio 30 d., nuo 17.32 val. iki 23.39 val., viešbutyje “(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, užfiksuotas nuteistųjų I. S., R. Č. ir liudytojo L. J. pokalbis. Iš pokalbio turinio matyti, jog R. Č. ir I. S. tariasi, kad klausimas dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliojo plano tvirtinimo turi būti užregistruotas svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje (1 t., b. l. 110-116). Perklausius minėtą pokalbį, nuteistieji I. S. ir R. Č. patvirtino, kad toks pokalbis buvo (10 t., b. l. 63, kompaktinis diskas Nr. CD-5-040-08).
(duomenys neskelbtini) tarybos 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepritarus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., detaliojo plano tvirtinimui, 2008 m. birželio 12 d. įvyko nuteistojo I. S. ir liudytojo L. J. susitikimas.
Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. birželio 16 d. protokole nurodyta, kad 2008 m. birželio 12 d., nuo 11.53 val. iki 12.33 val., prekybos centre „IKI”, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, užfiksuotas nuteistojo I. S. ir liudytojo L. J. pokalbis. Šio pokalbio metu I. S. pareiškia, kad yra pakeistas tarybos reglamentas, dabar perduoti klausimą svarstyti antrą kartą reikia rimtų argumentų, L. J. paruošto detaliojo“ plano svarstymą perduoti tarybai aptarė vakar”, nurodo, kad šiuo metu įsimaišė kitos svorio kategorijos kaip meras, seimo narys, bandys pritraukti daugiau pritariančių narių – iki 20, todėl nusprendė, kad reikia 160. Į tai L. J. atsako, kad supranta, jog bus 160 (1 t., b. l. 121-123).
Nuteistasis I. S. parodė, kad 2008 m. birželio 12 d. laikotarpiu nuo 11.53 val. iki 12.33 val. I. S. neturėjo pokalbio su L. J. prie prekybos centro „IKI“ adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nes tądien jis buvo labai užsiėmęs – 11.30 val. vyko atsiimti paso su viza, tvarkė dokumentus dėl draudimo, tą pačią dieną dar turėjo dalyvauti Kuršėnuose vykusiame gydytojų susirinkime – susirinkimo pradžia buvo 13 val. Teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistojo I. S. parodymus, vertino juos kaip gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje surinkti įrodymai. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2008 m. birželio 12 d. užfiksuoti du I. S. ir L. J. telefoniniai pokalbiai, vieno iš jų – nuo 11.33 val. iki 00.23 val. jie susitaria susitikti prekybos centre „IKI“ (1 t., b. l. 137-139). Iš Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2008 m. birželio 12 d., nuo 11.53 val. iki 12.33 val., užfiksuotas I. S. ir L. J. susitikimas prekybos centre „IKI“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, šio susitikimo metu padarytas garso įrašas, iš kurio matyti, jog I. S. reikalauja iš L. J. didesnės kyšio sumos – 160 000 Lt (1 t., b. l. 121-123). Nors I. S. nurodo, kad šio susitikimo nebuvo, tokio pokalbio nepamena, nes neatpažįsta savo balso, šiuos jo parodymus paneigia L. J. parodymai, kad toks susitikimas su I. S. buvo, jis yra susipažinęs su pokalbio prekybos centre 2008 m. birželio 12 d. išklotine ir tvirtina jos teisingumą. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro rašte (10 t., b. l. 168) nurodyta, kad gydytojų susirinkimo Kuršėnuose pradžia buvo numatyta 13 val. Iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2008 m. birželio 12 d. I. S. ir L. J. susitikimo 2008 m. birželio 12 d. prekybos centre „IKI“ pabaiga užfiksuota 12.33 val. Kaip pagrįstai nurodė teismas nuosprendyje, nuo Šiaulių iki Kuršėnų yra apie 23 km atstumas, todėl I. S. galėjo po susitikimo su L. J. suspėti nuvykti į gydytojų susirinkimą Kuršėnuose.
Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo 2008 m. birželio 19 d. protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. užfiksuoti tarp I. S., R. Č. ir L. J. vykę pokalbiai. Vieno pokalbio metu I. S., paskambinęs L. J., pastarąjį informuoja apie klausimo dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimo sprendimo situaciją. Kito pokalbio metu I. S. ragina L. J. neatsisakyti ir duoti žurnalistams, kurie kreipėsi į L. J. dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detalaus plano patvirtinimo problemos, interviu. Kito užfiksuoto pokalbio metu L. J. skundžiasi I. S., kad savivaldybėje jam niekaip neišduoda tarybos sprendimų, kuriais buvo nepritarta sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajam planui, kopijų, I. S. pažada tuo pasirūpinti. Kitų užfiksuotų pokalbių metu I. S., R. Č. ir L. J. tariasi dėl susitikimo pažiūrėti laidą per „Splius“ televiziją apie sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 t., b. l. 126-132). Perklausius šiuos telefoninius pokalbius teisiamajame posėdyje, nuteistieji paaiškino, kad jų buvimo patvirtinti negali, nes jų neatsimena, neatpažįsta kiekvienas savo balso (10 t., b. l. 64, kompaktinis diskas Nt. CD--048-08). Teismas pagrįstai nurodė, kad šie telefoniniai pokalbiai užfiksuoti specialia technika, vykdant nuteistojo I. S. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, pokalbių turinio teisingumą patvirtina L. J. parodymai, todėl abejoti minėtų įrašytų telefoninių pokalbių teisingumu nėra pagrindo.
Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde kelia versiją, kad kompaktiniuose diskuose užfiksuota informacija buvo suklastota, pakeista ar kitaip pakoreguota. Be to, šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai bei teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai E. B., T. V., V. P., D. B., kurie nurodė, kad laikas galėjo nesutapti dėl to, jog ,,nusimušė“ kompiuteriuose laikas. Tokias versijas abu nuteistieji jau kėlė ir pirmosios instancijos teisme, nurodę, jog byloje esantys garso įrašai yra tikslingai sumontuoti: įrašus vertino tik kaip atskirų frazių kratinius, tvirtino, kad įrašą, perkeltą į kompaktą, galima modifikuoti, keisti, jungti į vieną kelis pokalbius, perdėlioti žodžius. Aplinkybę, kad kompaktiniuose diskuose esančiuose garso įrašuose užfiksuota informacija buvo suklastota, pakeista ar kitaip pakoreguota, anot kaltinamųjų ir jų gynėjų, patvirtina tai, jog byloje esančių įrašų sukūrimo datos ir laikas neatitinka datų ir laiko, kurių metu vyko susitikimai. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi šią aplinkybę – į teisiamąjį posėdį buvo iškviesti ir apklausti liudytojai – operatyviniai darbuotojai E. B., V. P., T. V. ir D. B.. Šių liudytojų parodymais nustatyta, kad kurį laiką nenaudojant įrašymo įrangos – diktofono „Gnome“, nusenka diktofono akumuliatorius, dėl ko išsiderina diktofone nustatyti laiko parametrai, ir įrašymo įrenginyje užfiksuotas įrašo laikas gali nesutapti su faktiniu įrašo darymo laiku. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų ir ką patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – operatyviniai darbuotojai, faktinis įrašų darymo laikas yra užfiksuotas Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, kurių metu buvo daromi įrašai, atlikimo protokoluose, šis laikas atitinka faktinį susitikimų, kurių metu buvo daromi įrašai, laiką, kas paneigia nuteistųjų poziciją dėl to, jog įrašai sumontuoti ne toms datoms, kada faktiškai vyko pokalbiai.
Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, STT operatyvinių darbuotojų V. P., D. B. bei E. B. parodymais nustatyta, kad perkeliant įrašą iš įrašymo įrenginio į kompiuterį, nieko neįmanoma pakeisti, perkelti į kompiuterį įrašai nebuvo redaguojami, niekas nepašalinta, jokios priemonės įrašų kokybei pagerinti nebuvo naudojamos. Nors liudytojas E. B. pažymėjo, kad perkėlus įrašą – originalą į diską, specialistas, turintis specialias programas, įgūdžių, iš esmės gali pakeisti žodžių eiliškumą, daryti pakeitimus, tačiau niekas to nedaro. Tai patvirtino ir liudytojas V. P., parodęs, kad techninis darbuotojas atlieka tik techninį darbą – jis nesigilina nei į turinį, nei į įrašų datas, parengia kompaktą ir atiduoda tyrėjui.
Nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad abejoti dokumentuose užfiksuota informacija bei jos patikimumu leidžia ir tai, kad byloje esančiuose dokumentuose nenurodyta kokia įrašymo įranga buvo naudota įrašinėjant pokalbį, taip pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Lygiai tokią pačią versiją jis kėlė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šie jo argumentai buvo pagrįstai atmesti. Teismas nuosprendyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas reikalavimo kartu su padarytais įrašais pateikti ir įrašymo įrangą nenumato. Be to, liudytojo – STT operatyvinio darbuotojo V. P. teisiamajame posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad po kiekvieno įrašo padarymo operatyvinis darbuotojas surašo protokolą, taip pat tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo, kokie veiksmai buvo atlikti: operatyvinę taktiką, naudotą metodiką, iš ko galima sužinoti tiek visą įrašo darymo eigą, tiek pačių įrašų turinį. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistųjų argumentai dėl įrašų sumontavimo pagrįstai atmesti.
Taigi nors R. Č. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jis veikė bendrininkų grupe kartu su I. S. ir žinojo apie reikalaujamą kyšį, tačiau tokius jo parodymus paneigia ir jau išdėstyti liudytojų parodymai, ir kiti bylos duomenys. Apeliantas skunde dėsto pokalbių su I. S., L. J. ištraukas, nurodo, kad iš L. J. kyšio galėjo reikalauti kitas asmuo ar I. S. veikė kartu su kitu asmeniu. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, I. S. A. D. ir L. J. nurodydavo, jog dėl sprendimo reikia tartis su įtaką kitiems tarybos nariams galinčiu padaryti R. Č., kad jis atlieka visą juodą darbą, R. Č. kvietė į susitikimą su A. D. ir L. J., o 2008 m. balandžio 17 d. susitikimo metu R. Č. nurodė, kad vienintelis variantas teigiamam sprendimui yra sumokėti pinigus. Pinigų sumą I. S. pasakydavo taip pat po pokalbių su R. Č.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. balandžio 14 d. vykusio Tarybos posėdžio metu R. Č. buvo prieš detaliojo plano patvirtinimą, o 2008 m. balandžio 17 d. gavęs pažadą dėl pinigų sumokėjimo, jo pozicija buvo jau kitokia. Be to, iš liudytojo A. Š. parodymų aišku, kad būtent R. Č. bandė jį įkalbėti vienaip ar kitaip Tarybos posėdyje balsuoti dėl sklypų detaliojo plano patvirtinimo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų A. D. ir L. J. parodymus, liudytojo A. Š. parodymus, Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. balandžio 23 d., 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. birželio 16 d. protokolus, juose esančias užfiksuotų pokalbių išklotines, savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo 2008 m. gegužės 7 d. protokole esančias užfiksuoto pokalbio išklotines, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo 2008 m. birželio 19 d. protokole esančių užfiksuotų pokalbių išklotines, kitus aukščiau išdėstytus įrodymus, matyti, kad R. Č. ir I. S., aiškindami A. D. ir L. J., kad žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimas gali užsitęsti nežinia kiek, kad priimti teismo sprendimai tarybos narių apsisprendimui galios neturi, atvirai priekaištaudami dėl to, kad kyšis nebuvo perduotas iki 2008 m. balandžio 14 d. įvykusio Savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžio, dėl ko buvo nepritarta detaliojo plano projektui, susitikdami privačioje erdvėje su A. D. ir L. J., reikšdami rūpestį surengti neeilinį savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto 2008 m. balandžio 21 d. posėdį, rodydami pastangas įtraukti klausimą dėl detaliojo plano patvirtinimo į savivaldybės tarybos posėdžius, aptardami detaliojo plano tvirtinimo klausimus, derindami savo veiksmus telefonu, R. Č. bandydamas paveikti Savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto narį A. Š., veikė kryptingai, nuosekliai, savo veiksmais tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovauti įmonės interesus Šiaulių m. savivaldybės tarybos posėdžiuose, (duomenys neskelbtini) komitete, (duomenys neskelbtini) skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detaliojo plano patvirtinimui, o po to, R. Č. ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g.4D, Šiaulių m., priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, reikalavo iš L. J. kyšio, sumą nuo 200 000 Lt sumažindami iki 120 000 Lt, po to ją padidindami iki 160 000 Lt.
Apibendrinant dar kartą pažymėtina, kad pažeidimas įrodinėjimo procese pats savaime dar nereiškia, jog jau vien dėl jo galima atsisakyti visų su tuo pažeidimu sietinų duomenų, ką apeliantai savo skunduose ir daro. Šiame visame tyrime operatyvinių priemonių panaudojimas bendra tvarka ir buvo tas momentas, iš dalies kažkiek klaidinantis, nors, kita vertus, pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota informacija ir nesirėmė grįsdamas nuteistųjų kaltę. Šių duomenų įrodymais nepripažino. Nepaisant to, byloje nuteistųjų kaltę patvirtinančių įrodymų pakanka, jie gauti teisėtais būdais ir išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teisme nuosprendyje bei šiame nuosprendyje. Esminis momentas šioje byloje, kalbant ir apie provokacijos nebuvimą, yra tai, kad informacija apie 2008 m. balandžio 13 d. susitikimą ir reikalaujamą kyšį buvo gauta dar iki tos dienos. Tai patvirtina tokios aplinkybės: pareigūnai disponavo informacija, jog 2008 m. balandžio 10 d. – 2008 m. balandžio 12 d. I. S. bendravo telefonu su R. Č. ir tarėsi susitikti; iki 2008 m. balandžio 13 d. pareigūnams buvo žinoma, kad tarp I. S., R. Č. ir A. D. yra kontaktas, 2008 m. balandžio 10 d. jie buvo susitikę viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“; epizodas, kai 2008 m. balandžio 13 d. įvyko I. S. susitikimas su L. J. bei A. D., yra vienas iš jau anksčiau prasidėjusios tęstinės nusikalstamos veikos etapų, tai yra, tai nebuvo nusikalstamos veikos pradžia, nes liudytojų parodymais nustatyta, kad kyšis pradėtas reikalauti dar iki tos dienos, 2008 m. balandžio 12 d. Nuteistieji L. J. ir A. D. akivaizdžiai leido suprasti, kad tol, kol nebus sumokėti reikalaujami pinigai, detalusis planas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių sklypų patvirtintas nebus.
Taigi kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad I. S. ir R. Č. nusikalstama veika yra kyšininkavimas, numatyta BK 225 straipsnyje, o kadangi jie reikalavo didesnės negu 250 MGL vertės kyšio, ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.
Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.
Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmes nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. S. ir R. Č., vadovaudamiesi savanaudiškais tikslais ir motyvais, padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, taip pat atsižvelgė į tai, kad jie dirba, abu neteisti, turi šeimas, administracine tvarka abu nebausti, I. S. darbovietės – VšĮ (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 111), R. Č. buvusios darbovietės – AB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 117). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas paskyrė nuteistiesiems mažesnes nei baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes – paskyrė laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vis dėlto, kolegijos manymu, bausmės tikslai tiek I. S., tiek R. Č. atžvilgiu gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). I. S. ir R. Č. nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą ir jiems paskirtos bausmės yra 4 metai laisvės atėmimo, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistųjų atžvilgiu.
Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kartu su kita reikšminga aplinkybe - nusikalstama veika padaryta prieš ilgą laiko tarpą – prieš aštuonerius metus, per tą laiką nuteistieji nepadarė jokių naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, todėl kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistajam I. S., pripažintam kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir nuteistam laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu:
neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuteistajam R. Č., pripažintam kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir nuteistam laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu:
neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.