- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- II-538-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15498-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Virginijai Karužytei, dalyvaujant skundą padavusiems asmenims, F. M., jo advokatui S. K., vertėjai S. M.,
išnagrinėjusi A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. K. Ž. , gyv. (duomenys neskelbtini) skundus dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-17 nutarimo Nr. 10N-38354699-15, panaikinimo-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-17 nutarimu Nr. 10N-38354699-15 F. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 46 € bauda už tai, kad 2015-04-01 11.24 val. J. T. – Galvės gatvių sankryžoje vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio su puspriekabe sustabdyti, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Eismo įvykio metu sugadino abu automobilius.
Nukentėjusieji A. V. ir D. K. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2015 09 17 nutarimą Nr. 10N-38354699-15 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tikslu atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tai yra įpareigoti Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kompleksinės teismo medicininės - autotechninės ekspertizės skyrimo. Nurodė, kad 2015 04 01 apie 11.20 val., darbo metu važiavo automobiliu TOYOTA CAMRY (duomenys neskelbtini) neprivažiavus Galvės g. ir Tiškevičiaus g. sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui, ties pažymėta prieš perėja plačia eismo saugumo linija, vairuotojas A. V. sustabdė savo automobilį, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, lėtai ir saugiai pradėjo judėti į priekį viduriniąja eismo krypties juosta link Trakų. Staiga pajuto, kad į automobilio galinę dalį atsitrenkė 10 tonų sveriantis sunkvežimis su priekaba MAN 19 414 v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas F. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris buvo galimai apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, tačiau atvykusių į eismo įvykio vietą policijos pareigūnų nebuvo nukreiptas į gydymo įstaigą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Eismo įvykis įvyko esant geroms eismo sąlygoms. Nuo didelio smūgio jų automobilis buvo pastumtas į priekį apie 20 metrų. Į eismo įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, sunkvežimio vairuotojas savo kaltę pripažino. Nuo sunkvežimio smūgio automobilio TOYOTA CAMRY vairuotojas A. V. ir keleivė D. K. Ž., patyrė traumas galvos, kaklo bei stuburo srityse. Po autoįvykio, nuo patirto smūgio patyrė stiprų šoką, skausmą ir kitas traumos pasekmes pradėjo jausti tik po kurio laiko. Pirmąją medicininę pagalbą jiems suteikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai ir buvo nustatyta diagnozė: stuburo kaklinės dalies patempimas ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas. Kaklo skausmas 7 balai. Patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, gydytojo buvo paskirtas namų režimas, turėjo buitinių nepatogumų, ribojančių jų ūkinę bei kasdienę veiklą, taip pat negalėjo dirbti. Dėl eismo įvykio taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išliko liekamieji reiškiniai, kurie jaučiasi iki šiol. Tokiu būdu jiems, kalto vairuotojo F. M. veiksmais buvo padaryta moralinė, fizinė ir turtinė žala. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą reikalauti iš F. M. patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civiliniu ieškiniu. Automobilio TOYOTA CAMRY savininkui padaryta didelė turtinė žala, jo automobilis sugadintas nepataisomai.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsiliepimuose nurodyta, kad dėl 2015-04-01 eismo įvykio J. T. - Galvės gatvių sankryžoje Vilniaus apsk. VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-jo būrio vyriausiasis patrulis A. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. V. ir kartu važiavusi D. K. Ž. skundėsi kaklo skausmais, tačiau nuo GMP atsisakė. 2015 m. balandžio mėn. 1 d. apie 15.36 val. iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės telefonu slaugytoja pranešė, kad pas juos kreipėsi automobilio keleivė D. K. Ž., kuri nurodė, jog 2015-04-01 apie 11.20 val. Galvės-J. T. g. sankryžoje, Vilniuje, nukentėjo eismo įvykio metu. Ligoninėje nustačius kaklo patempimą, išleista gydytis ambulatoriškai. Kartu kreipėsi vairuotojas A. V., kuriam nustačius kaklo patempimą, išleistas gydytis ambulatoriškai. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyrius su skundais nesutinka bei mano, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas F. M. atžvilgiu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jokio pagrindo šį nutarimą panaikinti nėra. 2015-05-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. - Cobot išnagrinėjusi D. K. Ž. pateiktus medicininius dokumentus - VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2015/26353 ir CD laikmeną Nr. 636, asmens istoriją iš I. Į. V. S. BPG kabineto, bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, darė išvadą, kad D. K. Z. diagnozuotas stuburo krūtininės dalies patempimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais traumavimo požymiais, bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Ilgalaikis nusiskundimas kaklo ir pečių skausmais siejamas su riadologinio tyrimo metu nustatytais stuburo kaklinės dalies degeneraciniais pakitimais. 2015-06-05 buvo gautas D. K. Ž. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kompleksinės teismo medicininės - autotechninės ekspertizės skyrimo. Vilniaus apsk. VPK KP V Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas J. K. 2015-06-15 prašymą tenkino iš dalies. Prašymo dalis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atmestina. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusių padarinių sukėlusio vairuotojo kaltė. Kadangi šioje eismo įvykio tyrimo stadijoje nėra duomenų, kad padarytoje veikoje yra LR BK 281 str. 1 d. numatytas požymis -nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, todėl ikiteisminis tyrimas nepradedamas nesant nusikalstamos veikos požymių. Prašymo dalis dėl užduoties paskyrimo Lietuvos teismo ekspertizių centro (LTEC) specialistams atlikti eismo įvykio tyrimą, atmestina. Įvykio tyrimo metu įvertinus užfiksuotas faktines aplinkybes, išanalizavus proceso dalyvių parodymus, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą informaciją, automobilių sugadinimus, yra konstatuotina, kad eismo įvykis kilo būtent dėl F. M. veiksmų, t.y. pažeidžiant KET 126 punktą, todėl užduoties paskyrimas atlikti eismo įvykio tyrimą LTEC specialistams, yra perteklinis. 2015-06-23 Vilniaus apsk. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas J. K. paskyrė užduotį Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistui atlikti žmogaus kūno tyrimą pagal medicininius dokumentus. 2015-09-17 Vilniaus apsk. VPK KPV gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilnius skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2154/15(01) nurodyta, kad D.K. Z. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta. Diagnozuotas stuburo kaklinės dalies patempimas bei kitų nepatikslintų kaklo dalių sąnarių ir raiščių patempimas, tačiau tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių klinikinių bei instrumentinių tyrimų duomenų šios diagnozės patvirtinimui nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-04-01 gydytojo radiologo nustatyti pažengę degeneraciniai stuburo kaklinės dalies pakitimai, o apžiūrėjus pacientę RVUL iš karto po įvykio, objektyvūs kaklo raiščių patempimo požymiai nekonstatuoti bei vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu, pagal kurį lėtinės ligos bei jų paūmėjimas neturi įtakoti sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo, kaklo srities patempimo diagnozė vertintina kaip nepagrįsta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Ilgalaikis gydymas bei diagnozuota ūmi cervikobrachialgija (kaklo ir pečių skausmai) po 2015-04-01 eismo įvykio siejami su stuburo kaklinės dalies lėtine degeneracine patologija, konstatuota atlikus stuburo kaklinės dalies radiologinį ištyrimą po 2015-04-01 eismo įvykio. Kaklo sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais išoriniai traumavimo požymiais bei klinikinio, instrumentinio ištyrimų duomenimis, todėl sužalojimu taip pat nekvalifikuojama. 2015-09-17 F. M. buvo priimtas nutarimas Nr. 10N-38354699-15 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal LR ATPK 127 str. 2 d. dėl to, kad jis vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio su puspriekabe sustabdyti, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Eismo įvykio metu sugadino abu automobilius. F. M. paskirta 46 EUR bauda. Kaltinamasis kaltę pripažino, gailėjosi. Nesutikusi su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, D. K. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotu skundu 2015-10-05 kreipėsi į nutarimą priėmusią instituciją, prašydamas teismo panaikinti pareigūno nutarimą Nr. 10N-38354699-15 administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą Vilniaus apsk. VPK tikslu atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tai yra įpareigoti Vilniaus apsk. VPK spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kompleksinės teismo medicininės - autotechninės ekspertizės skyrimo. Pareiškėja D. K. Ž. skunde nurodė, kad su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilnius skyriaus specialistės J. M. - Čobot išvada Nr. G 2154/15(01) nesutinka. Nurodė, kad ekspertės išvada laikytina ne tik neteisėta ir nepagrįsta, bet ir neprofesionali. Nutarimą priėmusi institucija su D. K. Ž. skundu nesutinka. Atliekant sveikatos sutrikdymo mastą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė (specialistė) vadovavosi visais jai pateiktais D. K. Ž. medicininiais dokumentais iš VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės" ir IĮ „V. S. bendros praktikos gydytojo kabineto". Po specialisto išvados Nr. G 2154/15(01) atliktos 2015-09-07 pareiškėja D. K. Ž. nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie būtų pagrindu skirti papildomą kūno tyrimą. Be to VTMT ekspertė (specialistė) J. M. - Čobot teismo medike dirba nuo 2008 metų, todėl abejoti jos profesionalumu pagrindo nėra.Įvertinus faktinių įrodymų visumą, pažymime, kad institucijos nuomone, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas išsamiai ištyrus medžiagos tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes, išanalizavus proceso dalyvių parodymus, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą informaciją bei įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. Nr. G 2154/15(01) duomenys. Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas F. M. atžvilgiu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jokio pagrindo šį nutarimą panaikinti nėra, todėl skundą kartu su bylos medžiaga persiunčiame teismui. 2015-05-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė (specialistė) J. M. - Cobot susipažinusi su jai pateikta A. V., VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės Asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele Nr. 2015/26354, CD laikmena Nr. 635 ir su VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo medicininė kortelė Nr. 14028 S, gydytojos J. M. medicininių dokumentų išrašu ir su eismo įvykio aplinkybėmis, davė paaiškinimą, kad A. V. diagnozuotas kaklo srities patempimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Ilgalaikis nusiskundimas kaklo, sprando, pečių sąnarių skausmais siejamas su radiologinio tyrimo metu nustatyta stuburo kaklinės dalies osteochondroze, spondiloze bei spondiloartroze. 2015-06-08 buvo gautas A. V. patikslintas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kompleksinės teismo medicininės - autotechninės ekspertizės skyrimo. Vilniaus apsk. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas J. K. 2015-06-15 prašymą tenkino iš dalies. Prašymo dalis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atmestina. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė. Kadangi šioje eismo įvykio tyrimo stadijoje nėra duomenų, kad padarytoje veikoje yra LR BK 281 str. 1 d. numatytas požymis - nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, todėl ikiteisminis tyrimas nepradedamas nesant nusikalstamos veikos požymių. Prašymo dalis dėl užduoties paskyrimo Lietuvos teismo ekspertizių centro (LTEC) specialistams atlikti eismo įvykio tyrimą, atmestina. Įvykio tyrimo metu įvertinus užfiksuotas faktines aplinkybes, išanalizavus proceso dalyvių parodymus, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą informaciją, automobilių sugadinimus, yra konstatuotina, kad eismo įvykis kilo būtent dėl F. M. veiksmų, t.y. pažeidžiant KET 126 punktą, todėl užduoties paskyrimas atlikti eismo įvykio tyrimą LTEC specialistams, yra perteklinis. 2015-06-23 Vilniaus apsk. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas J. K. paskyrė užduotį Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistui atlikti žmogaus kūno tyrimą pagal medicininius dokumentus. 2015-09-07 Vilniaus apsk. VPK KPV gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilnius skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2153/15(01) nurodyta, kad A. V. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta. Diagnozuotas kaklo srities patempimas bei nepatikslintų kaklo dalių sąnarių ir raiščių patempimas, tačiau tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių klinikinių bei instrumentinių tyrimų duomenų šios diagnozės patvirtinimui nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-04-01 gydytojo radiologo nustatyti pažengę degeneraciniai stuburo kaklinės dalies pakitimai, o apžiūrėjus pacientą RVUL iš karto po įvykio, objektyvūs kaklo raiščių patempimo požymiai nekonstatuoti bei vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu, pagal kurį lėtinės ligos bei jų paūmėjimas neturi įtakoti sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo, kaklo srities patempimo diagnozė vertintina kaip nepagrįsta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Ilgalaikis gydymas po 2015-04-01 eismo įvykio siejamas su stuburo kaklinės dalies lėtine degeneracine patologija, konstatuota atlikus stuburo kaklinės dalies radiologinį ištyrimą po 2015-04-01 eismo įvykio. Nesutikęs su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotu skundu 2015-10-05 kreipėsi į nutarimą priėmusią instituciją, prašydamas teismo panaikinti pareigūno nutarimą Nr. 10N-38354699-15 administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą Vilniaus apsk. VPK tikslu atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tai yra įpareigoti Vilniaus apsk. VPK spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kompleksinės teismo medicininės -autotechninės ekspertizės skyrimo. Pareiškėjas A. V. skunde nurodė, kad su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilnius skyriaus specialistės J. M. - Cobot išvada Nr. G 2153/15(01) nesutinka. Nurodė, kad ekspertės išvada laikytina ne tik neteisėta ir nepagrįsta, bet ir neprofesionalia. Nutarimą priėmusi institucija su A. V. skundu nesutinka. Atliekant sveikatos sutrikdymo mastą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė (specialistė) vadovavosi visais jai pateiktais A. V. medicininiais dokumentais iš VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės" ir VšĮ ,Vilniaus universitetinės ligoninės Antakalnio filialo". Po specialisto išvados Nr. G 2153/15(01) atliktos 2015-09-02 pareiškėjas A. V. nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie būtų pagrindu skirti papildomą kūno tyrimą. Be to VTMT ekspertė (specialistė) J. M. -Čobot teismo medike dirba nuo 2008 metų, todėl abejoti jos profesionalumu pagrindo nėra. Įvertinus faktinių įrodymų visumą, pažymime, kad institucijos nuomone, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas išsamiai ištyrus medžiagos tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes, išanalizavus proceso dalyvių parodymus, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą informaciją bei įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. Nr. G 2154/15(01) duomenys.
Teismo posėdyje F. M. paaiškino teismui, jog atsitiko taip, kad važiavo link Trakų dėl smėlio. Privažiuodmas prie Trakų Vokės sankryžos, degant žaliam šviesoforui, judėjo antroje eilėje, žmogus važiavo prieš jį, o jis važiavo jam iš paskos. Degant žaliai šviesai, asmuo pradėjo stabdyt, jis, F. M., nesitikėjo, kad asmuo stabdys, jis irgi pradėjo stabdyti ir šiek tiek stuktelėjo, automobilis nuriedėjo į sankryžos vidurį, maždaug apie 10 metrų. Jis sustojo. Jeigu jis nebūtų sustojęs degant žaliam šviesoforo signalui, būtų visi nuvažiavę. Nežino, ar jis specialiai sustabdė, ar kažkas atsitiko, gal daltonikas, neskiria šviesos. Vairavo autobilį MAN, pusbriekabį. Nuo automobilio buvo 8-10 metrų, judėjo taip pat, kaip ir kiti, buvo gal 8-10 m. atstumu, judėjo iš paskos. Priekyje esantis automobilis nuskriejo 10 metrų, iki 10 metrų, nuriedėjo iki sankryžos vidurio. Su savo automobiliu trenkėsi į kito automobilio galą, per vidurį. Automobilis skriejo tiesiai. Automobilyje sėdėjo žmogus su moterim. Išslipęs iš automobilio, paklausė, kodėl sustojo degant žaliam signalui, jam pasakė, kad degė raudona. Vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje, keleivė priekyje. Paskambino savo drabdaviau, paaiškino situaciją, tas nurodė, kad reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Priėjo prie kito automobilio vairuotojo ir paklausė, kaip reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vyriškis pasakė, kad lauks policijos. Atėjo liudytojas, pasakė, kad gali paliudyti, kad jis galės paliudyti, kad vairuotojas sustojo degant žaliam signalui. Kai atvažiavo policija, jie matavo, moteris vaikščiojo į Maximą. Kai pradėjo matuoti, nežino, ką moteris sakė, policija klausė, gal reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji pasakė, kad jaučiasi normaliai. Statoil degalinėje rašė pasiaiškinimus.
Teismo posėdyje nukentėjusioji D. K. Ž. parodė, jog važiavo tąkart su kolega Vilniaus mieste, link Trakų, prieš tą sankryžą, ji nežino tų gatvių pavadinimų. Privažinėjant tą sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas, matė, kaip kolega lėtai važiuoja. Privažiavus prie sankryžos greit užsidegė raudonas. Dar degant raudonam signalui, kolega privažiavo prie baltos juostos prieš sankryžą, sustojo, ir iš karto užsidegė žalias šviesoforo signalas ir laukti nereikėjo. Kolega pamažu pradėjo judėti, iš karto pajuto smūgį, į juos atsitrenkė kitas automobilis. Automobilis nestabdė. Išmatavus policininkas, mašina skrido 18 m., smūgis buvo didžiulis, savaime suprantama, kad patyrė šoką. Tokioje avarijoje dalyvavo pirmą kartą. Šokas buvo stiprus. Apsunko regėjimas, nesusivokė kas įvyko, buvo keistoje būsenoje, skausmą pradėjo jausti po kelių valandų. Kai paklausė policijos pareigūnai, nežinojo, kur jie, kokios gatvės. Neatsimena, kokie buvo patys pirmieji veiksmai. Suprato, kad įvyko smūgis. Vėliau pribėgo vairuotojas, ant jų pradėjo šaukti, pradėjo kišti deklaraciją, siūlė, kad jis užpildys ir draudimas atlygins. Ji kolegai nurodė, kad reikia sulaukti policijos pareigūnų. Ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnas paklausė, ar reikia išviesti medikus. Pasakė pareigūnui, kad pati kreipsis į gydymo įstaigą. Dar sėdėdama automobilyje pradėjo čiupinėti kaklą, tikrino, ar nelūžo kaulai. Karšį, galvos svaigimą, keistą būseną pradėjo jausti iš karto. Pradėjo ją pykinti. Jai buvo baisu, kad nualps, žiūrėjo į kolegą, ar jam nebloga. Nežino, po kiek laiko jai pradėjo skaudėti nugarą. Ji manė, kad savaime suprantama, kad bus girtumas patikrintas, ji pagalvojo, kad vairuotojas girtas. Jokio liudininko nebuvo. Kai apskundė bylą, po trijų dienų perskaitė liudytojų parodymus, ten nurodyti nebūti dalykai. Kai paleido policininkai, kreipėsi iš karto į medikus. Paklausė policininkų, kur važiuoti, nuvyko į artimiausią greitosios pagalbos įstaigą. Neatsimena, ko jos klausė, jos atsakymai buvo nelogiški. Niekada nesikreipė į gydymo įstaigas. Gydytojas paklausė, ar kaulai nelūžę, jos net neapžiūrėjo. Padarė rentgeną, patikrino, kad niekas nelūžo. Apžiūrėjo šeimos gydytoja, neurologas. Rentgeno nuotraukas padarė GP ligoninėje, išrašė vaistus nuo skausmo. Kitus vaistus paskyrė šeimos gydytoja – gydytojos (duomenys neskelbtini) kabinetas. Jautė skausmą, negalėjo judėti, ekspertas nustebo, kodėl jai neskyrė įtvaro, kodėl nesikreipė į Grybo gatvėje esančią medicinos įstaigą. Ji nežinojo, kaip tą galvą laikyti. Jai buvo paskirtas namų režimas. Negalėjo miegoti iš skausmo, jai skaudėjo. Pasirodo, tokiu atveju kaklas fiksuojamas. Skausmas buvo pastovus, gėrė nuskausminamus vaistus taip, kaip gydytojas paskyrė, po tris kartus per dieną. Tiek kiek jai skyrė, ji gėrė. Ją įspėjo gydytoja, kad negrįžtų į darbą anksčiau, nes gali kilti komplikacijos. Skausmas ėjo į stuburą žemyn. Neurologas lietė taškus ir viską užfiksavo. Labai skaudėjo pakaušio srityje, pablogėjo regėjimas. Iš baimės vengė eiti pas gydytoją, ir dabar turi siuntimą, bet pas akių gydytoją iki šiol nebuvo. Ją apžiūrėjo neurologas, šeimos gydytojas, traumatologas. Radiologos jos neapžiūrėjo. Iš tyrimų buvo daryta rentgenograma ir paskirtas gydymas. Iki autoįvykio visada gydėsi pas nurodytą gydytoją, atrodo nuo 2001 m.. Anksčiau panašių nusiskundimų neturėjo, dėl stuburo, kaklinės dalies. Jos vienintelė problema susijusi su klubo sąnariu, tai yra įgimta trauma. Laimo liga, reumatu nėra sirgusi. Tą dieną važiavo į Trakų teismą susipažinti su byla. Automobilyje sėdėjo greta vairuotojo. Automobilyje buvo pagalvėlė galvai. Atsitrenkė į pagalvėlę, jei ne ji, gal būtų kaklas nulūžęs. Klausė gatvės pavadinimų. Gal ir buvo kažkokia kalba apie eismo įvykį, kaltininkas siūlė pildyti deklaraciją. Ji su kolega pasitarė ir nusprendė iškviesti policiją, kadangi galėjo patirti sunkią traumą. Jos asmeninis reikalas, kodėl kreipėsi vėliau į nepriklausomą specialistą. Ji kvietė policiją, ką darė kaltininkas, ji nežino, jam to niekas nedraudė – kviesti policiją taip pat.
Teismo posėdyje nukentėjusysis A. V. parodė, jog nurodytu laiku, su savo nuosavu automobiliu Toyota Cambri, 2002 gamybos, techniškai tvarkinga, su išduotu technikiniu apžiūros dokumentu, ramiai kaip visada važiavo su kolege Trakų kryptimi. Artėjant prie sankryžos, nematė pro galinį langą, kad iš paskos važiuotų kita mašina. Per veidrodėlius viskas gana gerai matosi, mato ne tik savo juostą, bet ir gretimas juostas. Nedavažiavus sankryžos, iš galo pradėjo artėti sunkvežimis, suprato, kad atsumas greitai trumpėja ir gavo smūgį į užpakalinę automobilio dalį. Arčiau sankryžos degė radonas signalas, jis pradėjo lėtai stabdyti, bet judėjo, nes niekas jam netrukdė nei iš priekio, nei iš užpakalio. Pagal schemą matyti, kad smūgis buvo ties balta juosta, o ne ten, kur sako kaltininkas, smūgis buvo ties balta juosta prieš sankryžą. Pajutęs smūgį, kažkas akyse aptemo, vairo nepaleido iš rankų, nežino, ar tuo momentu stabdė. Visa laimė, kad sankryžoje nebuvo automobilių. Jo mašina skriejo apie 20 metrų, 17,5 m., yra išmatuota. Šokas buvo didelis, neklausė apie moterį, kuri važiavo. Jis patyrė didelį šoką. Matė, kad rankos dreba, visas drebėjo, manė, jei pildys deklaraciją, jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra išgėręs, nes jo kalba buvo nerišli. Pamanė, kad reikia kviesti policiją, patikrins girtumą, nes vairuotojas įtartinas, lygioje vietoje į jį atsitrenkė. Automobilyje užpakaliniame bamperyje yra įdiegtas bėgis, po smūgio ilinko lanžeronai. Automobilis buvo pripažintas nepataisomu. Jo rinkos vertė virš 5000 eurų. Paprašė, kad kolegė iškviestų policiją, nes jo savijauta buvo labai bloga, atvažiavo policija, jie paaiškino, kaip viskas buvo, jie surašė schemutę. Nebuvo sunkvėžimio slydimo pėdsakų. Buvo kažkokie įtartini padangų pėdsakai, tačiau nenustatė iš kur jie. Jo galva visa svaigo, buvo užsisegę diržus, galva lėkė tiek, kiek leido saugos diržas, vėliau trenkėsi atgal į pagalvėlę, ir vėl atgal. Pamatė, kad nėra laiko, nes jiems reikėjo pasitikrinti mediciniškai. Jautėsi pajėgus nuvažiuoti iki greitosios pagalbos ligoninės. Buvo vienodai atliktas tyrimas, iš jo paėmė mėginius dėl girtumo. Kadangi buvo blaivus, tai užfiksuota med. dokumentuose. Vairuotojas pradėjo reikšti pretenzijas dėl stabdymo, jis paaiškino, kad sankryžoje atsidūrė didelio smūgio dėka, iki smūgio net nebuvo įvažiavęs. Matė, kad priartėjo sunkvežimis prie jo galinės dalies, jis važiavo lėtai. Davažiavus sankryžą, jis stabdo, jei mato, kad dega geltona šviesa. Sveikata buvo prasta. Atvažiavus į ligoninę visą kaklinę juostą ir iki pusės nugaros skaudėjo, nustatė 7 balų skausmą. Skausmas truko per visą nedarbingumo laiką, tai buvo apie 2 savaites. Vaistus gėrė daugiau nei 14 dienų. Diagnozavo jam kaklo srities patempimą. Dėl tokios diagnozės 10 metų laikotarpiu nebuvo kreipęsis į gydytojus. Skausmą ir traumą patyrė konkrečiai nuo smūgio, nuo to ir gydėsi. Netgi liekamieji reiškiniai jaučiasi ir dabar, iki tol jokių ligų dėl stuburo neturėjo. Beveik nebuvo greičio, važiavo maždaug 10-20 km/val. Sunkvežimis atsitrenkė į jį, jam pradėjus judėti. Pradedant judėti automobiliui, jo greitis gali būti 5 km/val. Dėl žalos atlyginimo klausimai nebuvo svarstomi, to niekas net nesiūlė, niekas neatsiprašė.
Teismo posėdyje specialistė J. M.-Čobot paaiškino, kad lieka prie savo išvadomis. Tokios išvados pateiktos, nes buvo remtasi medicininiais dokumentais, ir juose esančiais klinikiniai duomenimis. D. Ž. rėmėsi ambulatorine kortele, asmens sveikatos istorija iš (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos kabineto, įrašai pradėti nuo 2001 m., buvo asmens sveikatos istorija, keistas numetis LL 2015-04-07 (5 lapai, kopijos), greičiausiai tai neurologų konsultacinės išvados, daugiau nebuvo pateikta dokumentų. Buvo prijungtos CD su rentgenogramos. Rentgenologiškai gydytojas radiologas 2015-04-01 14:45 val. aprašė kaklinės stuburo dalies dviejų krypčių rentgenogramas Nr. 9495, nustatė, kad yra hipernondozė, osteochondrozė, spoidiliozė ir 5 kaklinio slankstelio retrolistezė, pasirašė gydytojas-radiologogas. Visos būklės yra degeracinės. Laipsnis neparašytas. Diagnozės kairio klubo sąnario artrozės laipsnis neparašytas. Atsakymas į pirmą trečią klausimus: D. K. Ž. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustayta, diagnozuotas stuburo kaklinės dalies patempimas, bei kitų nepatikslintų kaklo dalių, sąnarių, raiščių patempimas, tačiau tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių, klinikinių tyrimų duomenų nėra. Diagnozuoja gydytojai, o ne ekspertai, ekspertai nurašo diagnozes. Ji gali pasakyti, kad degeraciniai stuburo kaklinės dalies ar kitos srities pakitimai, jei yra diagnuozuojamas stuburo kaklinės dalies patempimas, tuos pačius simtomus, t.y. kaklo raumenų įtempimas, judesių sutrikimas, neaglėjimas pasukt galvos, jeigu asmeniui nustatoma degeneracija, patempimo ūmi diagnozė yra atmetama, nes ji yra neišdiferencijuojama. Patempimas yra ūmi diagnozė, ji negali būti ilgą laiką, yra gydoma 6 savaites. Jeigu yra patvirtinamas kaklo raiščių patempimas, jis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Jis gydomas 6 savaites ir ilgiau, būtinas įtvaro skyrimas. Pagal rentgenogramas buvo nustatyti degeraciniai pakitimai, teismo medicinos ekspertas tokias rentgenogramas ir esant juose degeneraciniams pakitimams, negali kvalifikuoti kaklo raiščių patempimo, kaip nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kompiuterinė tomografija galėtų patvirtinti gilesnius pažeidimus degeneracinės kilmės, raiščių kompiuterinė tomografija nemato, tačiau magnetinio rezonanso tyrimas patvirtintų arba paneigtų šitas būkles. Vertinant rentgenologinį ištyrimą, jis yra patvirtintas, ten matosi degeneraciniai pakitimai ir kokio laipsnio jie bebūtų, jie duoda kažkokią simptomatiką. Nuo smūgio galėjo sujudėti galva, arba sujudėjo galva pirmyn ir atgal, kas ir pagilino tų degenracinių skausmų simptomatiką. Kaklo raisčių diagnozei nėra klinikinių duomenų. Trūko objektyvių klinikinių kaklo raiščio patempimo diagnozės duomenų, t.y. palapuojant pirminis gydytojas turi nustatyti įtempimą, sukietėjimą lokalų, nejudrumą, ne tai, kad asmuo pasako, kad jam nejuda galva, apžiūrintis gydytojas turi palenkti tą galvą, čiuopiant kaklą ir paneigti ar patvirtinti, ar raumuo yra įtemptas, ar per daug atsipalaidavęs, viso to nebuvo. Buvo parašyta, kad juidesiai laisvi ir neskausmingi. Pirminėje įstaigoje VRUL nustatyta, kad kaklo judesiai laisvi ir neapriboti, tęsiant gydymą, gydytoja neurodologė nėra parašius, kad yra kaklo raiščių ar raumenų patempimas, visą laiką yra rašoma diagnozė ūmi cervichobrachialgija, tai reiškia kaklo ir galvos skausmą. Įvertinus rentgenogramas tą skausmą sąlygojo degeneraciniai stuburo kaklinės dalies pakitimai. Savo išvadoje paaiškino, kad tai yra sąlygota degeneracinių pakitimų, kas buvo išjudinta dėl smūgio. Jei nebūtų smūgio, negalima atmesti tokios galimybės, kad būtų nutikęs toks dalykas, nes laikui bėgant skausmai turėjo atsirasti, nuo padėties, jie savaime neišnyksta, degeneracija tik gilėja. Mano, kad savo išvadoje visus savo komentarus parašė, o (duomenys neskelbtini) galėtų pats už save pasisakyti, nes ji negali pakomentuoti jo išvados, kodėl ekspertas remdamasis net ne medicininiais dokumentais, o jos specialisto išvada, rašo tokią išvadą. Jis pats galėtų tai paaiškinti. Gydytojo radiologo išvadoje nurodyta osteochondrozė yra liga, jos laipsnis nenustatytas. Stuburo kaklinės dalies osteochondrozė, nes buvo atlikta tik stuburo kaklinės dalies rentgenograma. Ten įeina 7 slanksteliai, patempimą gydytojas rašo labai abstrakčiai, nedetalizuojant, nenurodoma, ar raumuo patemptas, ar raištis patemptas. Diagnozė yra nustatyta – stuburo kaklinės dalies patempimas. Objektyviausiais tyrimas, kuris detaliau parodytų minkštuosius audinius, yra magnetinio rezonanso tomografija, kuri parodo minkštuosius audinius. Galima echoskopuoti. Tyrimui atlikti turėjo nusiųsti šeimos gydytojas, tai yra jo nuožiūroje, ypač jeigu žmogui negerėja. Buvo siuntimas kompiuterinei tomogramai, slankstelio išnyrimą parodytų. Asmuo, kaip supratau, neatliko tyrimo. Kažkur skaitė, kasd yra įrašas, kad kompiuterinė tomograma neatlikta. Anamnezėje D. K. Ž. buvo konstatuota trumparegystė abiejų akių, 2012 (2014) m. kairio sąnario įgimtos artrozės požymiai, išduotas sanatorinis gydymas. Kortelė pradėta 2001 m., apie kaklą nėra įrašų iki įvykio dienos. D. K. Ž. gydymui buvo paskirti analgetikai (dolmenas-10 miligramų vieną kartą dienoje), magnio B6 tablėtės, poilsis, dienos režimas, nemesilis buvo skirtas. Dėl nenuišalinimo, tai teismo medicinos ekspertai gauna užduotį, kurioje buvo parašyta, kad ji privalo išvadą atlikti. Dokumentus skirsto vėdėjas, kuris surušiuoja, sunumeruoja, padeda į eksperto skyrelį. Ekspertas nepasirenka medicininius dokumentus, kuriuos jis tirs. Jai buvo žinoma tik užduotis. Sužinojo daugiau tik perskaičiusi skundą. Dabar sužinojo daugiau, perskaitė skundą. Jie varto dokumentus, atliekant pirminę specialisto išvadą. Jeigu kažkas neaišku, gali pažiūrėti schemą. Jai atrodo, kad mašinos sugadinimus žiūrėjo. Mechanizmas yra aprašomas tada, kai kažką kvalifikuoja. Kai nėra kvalifikuojami sužalojimai. Nieko nebuvimo mechanizmo aprašyti yra neįmanoma. Ji rėmėsi medicinos dokumentais. Greitis, mašinos važiavimo kryptis, smūgio vieta yra svarbu atliekant kompleksinį tyrimą su autotechnikais. Kai yra atliekama medicininė specialisto išvada, visa tai yra nenagrinėjama. Jeigu jai būtų paskirta užduotis kompleksinį tyrimą su autotechnikais, ji reikalautų smūgio jėgos, kadangi buvo atliekama medicininė užduotis, atlikti kūno sužalojimų nustatymą, jai to nereikėjo, ir ji to neprašė. Ji remiasi objektyviais medicininiais duomenimis, ką surašo gydytojai, kai yra neapžiūrimas asmuo. (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjo, nes nebuvo paskirta užduotis atlikti asmens apžiūrą. Apie tai, kad specialisto paaiškinime nurodoma, kad neva gydytojas radiologas 2015-04-01 nustatė pažengusius degeneracinius stuburo kaklinės dalies pakitimus, sakoma, kad išgalvota aplinkybė. Ta aplinkybė nėra išgalvota, yra medicinos dokumentai, kuriuose aprašyti radiologiniai tyrimai. 2015-04-01 atliktas tyrimas yra aprašytas. Visų pirma, turi ji antrą licenciją, yra gydytoja radiologė. Visus vaizdus peržiūri pati. Kai yra nustatoma hiperlordozė, nenormalus linkis kaklo į priekį, jį galima kcvalifikuoti kaip pažengusį degeneracinį pakitimą. Nepastebėjo pasirašant, kad vietoje „kaklinės“ buvo parašyta „krūtininės“ ir tą parodė tik tyrėja, kad yra blogai surašyta, kadangi ji viską suveda. Buvo padaryta techninė klaida. Ji mano, kad žmogiškasis faktorius visur pasireiškia. Gerai atsimena dokumentus iš poliklinikos, nes ten buvo labai daug taisymų,braukymų, nedarbingumo lapelių anuliavimo, pastaboje buvo parašyta, kad reti atvejai, kai oficialūs dokumentai taip braukomi. Yra surašyti kodai. Čia yra kodavimas, jis paimtas iš tarptautinio kodavimo. Skausmo teismo ekspertai nevertina kaip objektyvaus simptomo, kadangi tai yra subjektyvus dalykas. Hiperlordozė – per didelis naturalus stuburo kaklinės dalies linkis į priekį, jis atsiranda nuo degeneracijos. Labiausiai išreikšta tarp C5-C6 slankstelio. Radiologiškai visą laiką yra pažymima, kur labiausiai yra išreikšta, tada gydantis gydytojas orientuojasi į skausmingus taškus. Jeigu gydytojas-radiologas mato, kad tarp dviejų slankstelių yra visiškai sugriuvę audiniai, jis ir atžymi, kad labiausiai išreikšta ten. Spondiolozė tai yra tarpslankstelinio disko ir slankstelių degeraciniai pakitimai, C retrolistezė tai yra poslinkis atgal. Pagarsinus specialistės išvadą dėl A. V., b.l. 62-65, parodė, jog pasilieka prie savo išvados. Abu asmenis apžiūrėjo traumatologas ir chirurgas. Negali pakomentuoti, kaip apriboti judesiai. Paaiškino, kaip turėtų būti aprašytas normalus kaklo patempimo diagnozės pagrindimas kliniškai, viskas turi būti nurodyta tiksliai, kurioje vietoje, kurioje pusėje, kas sukietėję, kas ne. Kadangi radiologiškai nustatyta degeneracija, apie kaklo raiščių patempimą mes iš vis negali kalbėti teismo medicininiu požiūriu. Paaiškino, kaip turėtų būti aprašytas normalus kaklo patempimo diagnozės pagrindimas kliniškai. Šiam pacientui nustatytas C2 ir C7, nuo viršaus iki apačios, dar prisideda ir spoidiloartrozė, aplinkinių sąnarių artroziniai pakitimai, kas rodo gilesnį pažeidimo laipsnį. Jeigu yra nurodomas tiktai skausmas, jie nėra kvalifikuojami, jeigu medicinos dokumentuose pastoviai yra tęsiama diagnozė su nurodymu, kad „dar skauda“ ar „vis dar skauda“, nekvalifikuojamas kaip sužalojimas, kadangi nėra objektyvių klinikinių duomenų diagnozės pagrindimui. Paskutinis įrašas yra 2015-04-14 d., tolesnių gydymosi duomenų ji neturėjo, nes kortelės buvo paimtos ir buvo teismo medicinos tarnyboje.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2154/15(01) remiantis D. K. (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų duomenimis, konstatuota, kad jai objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta. Ilgalaikis gydymas bei diagnozuota ūmi cervikobrachialgija (kaklo ir pečių skausmai) po 2015-04-01 eismo įvykio susiejami su stuburo kaklinės dalies lėtine degeneracine patologija, konstatuota atlikus stuburo kaklinės dalies radiologinį ištyrimą po 2015-04-01 eismo įvykio. Kaklo sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio, instrumentinio ištyrimų duomenimis, todėl sužalojimu taip pat nekvalifikuojama (b.l. 23-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2153/15(01) remiantis A. V. medicininių dokumentų duomenimis, jam objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-04-01 gydytojo radiologo nustatyti pažengę degeneraciniai stuburo kaklinės dalies pakitimai, o apžiūrėjus pacientą RVUL iš karto po įvykio, objektyvūs kaklo raiščių patempimo požymiai nekonstatuoti, bei vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu, pagal kurį lėtinės ligos bei jų paūmėjimas neturi įtakoti sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo kaklo srities patempimo diagnozė vertintina kaip nepagrįsta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Ilgalaikis gydymas po 2015-04-01 eismo įvykio siejamas su stuburo kaklinės dalies lėtine degeneracine patologija, konstatuota atlikus stuburo kaklinės dalies radiologinį ištyrimą po 2015-04-01 eismo įvykio (b.l. 58-61).
Teismo posėdžio metu nukentėjusieji pateikė rašytinį dokumentą (prijungtas prie bylos), kuriame specialistas P. P. dėl D. K. Ž. pateikia išvadą, jog jai nustatytas stuburo kaklinės dalies patempimas, remiantis medicininiais dokumentais. Sužalojimo padarymo eismo įvykio metu mechanizmas yra dėl smūgio į užpakalinę automobilio dalį tiek vairuotojas, tiek keleivis patiria kaklo „botago smūgį“ – smūgio jėga per sėdynės atlošą pereina į liemenį, galva už savo inertinės masės pirmiausia lošiasi atgal, po to sukamuoju judesiu grįžta. D. K. Ž. nustatytas stuburo kaklinės dalies patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui; dėl A. V. pateikė išvadą, jog jam nustatytas stuburo kaklinės dalies patempimas, remiantis medicininiais dokumentais. Sužalojimo padarymo eismo įvykio metu mechanizmas yra dėl smūgio į užpakalinę automobilio dalį tiek vairuotojas, tiek keleivis patiria kaklo „botago smūgį“ – smūgio jėga per sėdynės atlošą pereina į liemenį, galva už savo inertinės masės pirmiausia lošiasi atgal, po to sukamuoju judesiu grįžta. A. V. nustatytas stuburo kaklinės dalies patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
A. V. ir D. K. Ž. mano, kad dėl 2015-04-01 eismo įvykio turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas bei paskirta kompleksinė teismo medicininė - autotechninė ekspertizė. Kaip matyti iš specialisto išvadų, jam buvo užduoti klausimai: kokie kūno sužalojimai padaryti nukentėjusiesiems, kokia jų lokalizacija? Kokiu būdu buvo padaryti sužalojimai, jų padarymo laikas, ar sužalojimai galėjo būti padaryti susidūrus automobiliams? Koks sveikatos sutrikdymo mastas. Kaip matyti iš specialisto išvados ir paaiškinimų, specialistas vadovavosi medicinine dokumentacija. Tiek D.K. Ž., tiek A. V. iki autoįvykio nėra sirgę jokiomis stuburo ligomis. Dėl abiejų asmenų specialistas pateikė vienodas išvadas, t.y. nustatytas stuburo kaklinės dalies patempimas bei kitų nepatikslintų kaklo dalių sąnarių ir raiščių patempimas. Be to, D. K. Ž. atžvilgiu nurodyta, jog jai gydytojo radiologo nustatyti pažengę degeneraciniai stuburo kaklinės dalies pakitimai, dėl to kaklo srities pasitempimo diagnozė vertintina kaip nepagrįsta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Ilgalaikis gydymas bei diagnozuota ūmi cervikobrachialgija (kaklo ir pečių skausmai) po 2015-04-01 eismo įvykio sietini su stuburo kaklinės dalies lėtine degeneracine patologija, konstatuota atlikus stuburo kaklinės dalies radiologinį ištyrimą po 2015-04-01 eismo įvykio. Analogiška išvada padaryta ir dėl A. V., t.y. jog jam gydytojo radiologo nustatyti pažengę degeneraciniai stuburo kaklinės dalies pakitimai, dėl to kaklo srities pasitempimo diagnozė vertintina kaip nepagrįsta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Privatus specialistas abiems pacientams kvalifikavo nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaip matyti, nėra ginčo, jog abiems nukentėjusiesiems po avarijos diagnozuotas kaklo srities patempimas, kurį, kaip matyt, specialistė susiejo ne su autoįvykiu, bet su amžiaus degeneraciniais stuburo pakitimais. Tačiau, kaip matyti, tokia išvada konstatuota dviems asmenims, abu jie dalyvavo autoįvykyje ir abu nuosekliai parodė, kaip kito jų galva ir kaklas autoįvykio metu – tai yra, kad buvo staigiai atlošta atgal, po to į priekį ir po to dar kartą tokia pati eiga. Vėliau pasijuto skausmai, iš pradžių patyrė šoką. Teismui kya klausimas, ar bėgant metams, dėl degeneracinių kaulų ar kitų darinių, taip pat ir stuburo pakitimų (kas būdinga kiekvienam žmogui senėjant) gali atsirasti nei iš šio, nei iš to slankstelių, raiščių, raumenų patempimai be trauminio poveikio. Kaip minėta, sutapimas, jog tokia pati eiga yra ne pas vieną, bet pas abu nukentėjusiuosius. Dėl to teismas laiko pagrįstu nukentėjusiųjų reikalavimą, atlikti komplekcinę teismo medicininę – autotechninę ekspertizę.
Be to, nėra aišku, kodėl F. M. inkriminuota atsakomybę lengvinant aplinkybė – padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, jeigu, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, jie patys nesutiko su deklaracijos pildymu ir iškvietė į autoįvykio vietą policiją, paaiškinimus rašė tiek jie, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Vien paaiškinimo surašymas nėra traktuotinas kaip padėjimas išaiškinti pažeidimą, tokiu atveju šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę galima būtų inkriminuoti pažeidėjams kiekvienoje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-17 nutarimas Nr. 10N-38354699-15 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, surašiusiai nutarimą, papildomam aplinkybių tyrimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu,-
nutaria:
tenkinti A. V. ir D. Ž. Ž. skundus.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-17 nutarimą Nr. 10N-38354699-15 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai papildomai tirti.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.