Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teismo salėje ir naudojantis vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis (ZOOM), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. L. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

M. L. 2024-05-26 apie 16.40 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties tyčia spyrė M. S. A. į krūtinę, o nuo spyrio M. S. A. nukritus ant žemės, jį užgriuvo ir viena ranka suėmęs M. S. A. už kaklo kitos rankos kumščiu sudavė 4 smūgius M. S. A. į galvos sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam M. S. A. fizinį skausmą.

Be to, M. L. 2024-05-26 apie 17.10 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties tyčia kumščiais bei kojomis sudavė R. D. daugybinius smūgius į krūtinę, kairį šoną bei kairį klubą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis M. L. teisiamajame posėdyje kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažino. Parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta. R. D. jo motinos brolis, o M. S. A. – motinos sugyventinis. Viskas prasidėjo prieš 7 metus. Susipyko su motina. Vėliau nutarė nuvažiuoti jos atsiprašyti. M. S. A. atidarė duris ir trenkė jam iš visų jėgų į galvą du kartus. Grįžo apsiverkęs. Pykčio jam nelaiko, atleido. Po kelerių metų situacija pasikartojo. Tada išvažiavo pas tėvą gyventi. Vėliau grįžo. Ne kartą buvo kviesta policija. 2024-05-26 pas motiną sodyboje tarp jo ir M. S. A. įvyko žodinis konfliktas. Jis (M. L.) išvažiavo. Jokio smurto nebuvo. Motinos sugyventinis pasiėmė raktą vamzdžius atsukinėti ir pradėjo jį pulti su vamzdžiu. Jis pabėgo, o jie iškvietė policiją. Policija atvažiavo ir jį paleido, nes nekaltas. Ekspertai parašė, kad sveikatos problemų neturi. Tada jis atvažiavo pas motinos brolį R. D., norėdamas pasakyti, kad jį M. S. A. puolė su vamzdžiu. R. D. atidarė duris ir pradėjo jį pulti, kaip ir tada prieš 7 metus. Neatsimena, į kurią vietą jam sudavė. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, bet nedidelis. Kreipėsi į medikus savaitės bėgyje. Buvo konstatuotas galvos sukrėtimas. Jis gynėsi, smūgių nesudavė. Jie žadėjo, kad jam padarys, grasino: „Tau bus kiaušiukai pakutenti“. Jis turi filmuotą medžiagą, kad tą dieną nemušė nukentėjusiojo M. S. A., tačiau motina iškvietė policiją, nors jis prašė to nedaryti. Minėtą medžiagą jis nusiuntė motinai „Facebooką“ ir „Messengerį“ , bet ji užblokavo jį ir negali pasiekti. Jis teistas nebuvo, bet dabar vyksta byla su broliu. Užsiima individualia veikla, prekiauja dėvėtais rūbais.

3. Nukentėjusysis M. S. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinės sūnus. Aptariamą dieną pjovė žolę ir pamatė atbėgantį M. L., kuris pribėgęs iš karto spyrė jam į krūtinę. Po smūgio jis krito, sulaužė trimerį. M. L. puolė jam ant viršaus, smūgiuodamas į galvą. Jo (M. L.) motina juos išskyrė. Tada M. L. nubėgo ant kalno, pasiėmė pusplytę ir visokiais necenzūriniais žodžiais keikdamasis vėl buvo užsimojęs. Motinai pasakius, kad kviečia policiją, jis pasišalino. Nebuvo jokio konflikto - jisai atlėkė ir be jokios priežasties jį užpuolė. Trečias kartas, kaip užpuolė. Du ar tris kartus kvietė policiją dėl grasinimų. Dėl smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas, galvoje jautė gumbus, bet kadangi buvo sekmadienis, jis niekur nesikreipė. Buvo kviečiama policija dėl užpuolimo. Jis M. L. nesumušė prieš 7 metus. Nepuolė jo su vamzdžiu.

4. Nukentėjusysis R. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra sesers sūnus. Aptariamą dieną apie 16.30 val. pas juos atvažiavo M. L. ir paprašė kavos. R. D. atidarius duris jis pradėjo rėkauti, šūkauti. Neįleidus jo į namus, iš karto prasidėjo smūgiai iš kojos. Smūgiai buvo 6-8. Jis (R. D.) gynėsi ir dengėsi nuo smūgių. Nesudavė M. L. smūgio, nes žmona neleido. Nežino, dėl ko taip įvyko. Jis toks yra - atvažiuoja ir gąsdina. Pas tėvus ne vienas konfliktas yra buvęs. Jo namuose tai buvo pirmas toks įvykis. Prieš 7 metus jo tikrai nesumušė. Konfliktas buvo, kurį matė daug žmonių: močiutė, senelis, sesuo ir kt.

5. Liudytoja N. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra vyro sesers sūnus. Ne visus įvykiu tiksliai atsimena, bet tą dieną jai būnant darže, atvažiavo mažina prie kurios įvyko susistumdymas. M. L. spyrė vyrui (R. D.) į vieną šoną, į kitą šoną, į klubą. Nežino, kiek kartų. Daugiau negu vieną ir du. Jam ant klubo buvo mėlynė ir skaudėjo. M. L. rėkavo, keikėsi, visaip koneveikė R. D., užkliuvo ir visa giminė. Įvykiai tęsiasi dešimt metų ir daugiau. Ji vyrui neleido duoti jokio smūgio. Prieš penkerius metus vyras jo nesumušė, bet susistumdymas įvyko. Nematė, kai jis atėjo prie durų. Ji buvo darže. Vyras atidarė duris. Nematė, kaip vyras pirmas pradėjo jį pulti. Matė, kaip spyrė M. L.. Policija jį paleido, nes jie atsisakė rašyti pareiškimą.

6. Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, kadangi kaltinamasis yra jos sūnus.

7. Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie trylika metų gyvena kartu su M. S. A., veda bendrą ūkį. M. L. yra jos sūnus, kuris kartu negyvena. Su savo sūnumi ji bendrauja labai mažai, nes jis turi psichikos sutrikimų, buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, be to, dėl jo veiksmų jau ne kartą yra nukentėję šeimos nariai. 2024-05-25 apie 17.00 val. pamatė, kad atvažiavo jos sūnus M. L.. Pradėjo bėgti link savo sugyventinio, kuris tuo metu pjovė žolę. Pribėgusi pamatė, kad sugyventinis M. S. A. jau guli ant žolės, o ant jo užkritęs jos sūnus M. L. jam kumščiu smūgiuoja į galvos sritį, o sugyventinis nuo jo smūgių rankomis dengiasi galvą. Pribėgusi juos išskyrė. Tada pamatė, kad ant kalno stovi jos sūnus ir rankoje laikydamas raudonos spalvos plytą šaukia: „nesvarbu, kad gali būti kalėjimas, tavęs čia nebus“. Po to M. L. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Apie įvykį ji pranešė 112. Apžiūrėjusi sugyventinį ant jo kūno jokių akivaizdžių kūno sužalojimų nepastebėjo, todėl medikai nebuvo kviečiami. Ji pati įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 65-68).

9. Protokole pareiškime užfiksuota, kad R. D. policijos pareigūnams pranešė, kad 2024-05-26 jį sumušė pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvykęs M. L. (I t., b. l. 85-89).

10. Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – ir PRĮR) duomenimis 2024-05-26 16.54 val. gautas pranešimas (pranešėja V. L.), kad ką tik pranešėjos sūnus sumušė pranešėjos draugą (I t., b. l. 29).

11. PRĮR duomenimis 2024-05-26 17.12 val. gautas pranešimas (pranešėja N. D.), kad pas pranešėją atvažiavęs vyro sesers sūnus naudoja smurtą (I t., b. l. 92-93).

12. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (11., b.1.34-39).

13. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas (išklausytas) 2024-05-26 16.54 val. telefoninio skambučio garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), kuriame užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir moters (V. L.), kuri nurodo, kad prieš kelias minutes jos sūnus užsipuolė jos draugą, mušė rankomis bei parvertė jį ant žolės, viskas vyko (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 79-81).

14. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas (išklausytas) 2024-05-26 17.12 val. telefoninio skambučio garso įrašas, gautas iš BPC, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir moters (N. D.), kuri nurodo, kad užpuolė vyro sesers sūnus, kuris atvažiavo pas pranešėją į namus ir mušasi (I t., b. l. 115-117).

15. 2024-09-26 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti 2024-05-26 vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (M. S. A.), moters (V. L.) (I t., b. l. 82-84).

16. 2024-09-30 akistatos protokole tarp nukentėjusiojo M. S. A. ir įtariamojo M. L., nukentėjusysis M. S. A. parodė, dėl M. L. veiksmų jautė skausmą galvos, rankų ir kaklo srityse, nes M. L. jį, nukritusį ant žemės, buvo sugriebęs už kaklo, o skausmą rankose jautė dėl to, kad nuo M. L. jam suduodamų smūgių į galvą, rankomis dengėsi galvą. Įtariamasis M. L. liko prie savo apklausos metu duotų parodymų, nurodydamas, kad jis prieš nukentėjusįjį M. S. A. jokio fizinio smurto nenaudojo (I t., b. l. 58-62).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

17. M. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), nes jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinimo pašalinama aplinkybė „ne mažiau“, nes tai neapibrėžtas smurtinių veiksmų skaičius, kas aiškiai sunkintų kaltinamojo padėtį.

18. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme savo kaltės nepripažino. Kaltinamojo M. L. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį įrodyta teisme duotais nukentėjusiųjų R. D. ir M. S. A., liudytojos N. D. teisme duotais parodymais, liudytojos V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti, bei kita bylos medžiaga, t. y. specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, PRĮR duomenimis, t. y. įrodyta, kad jis mušdamas sukėlė M. S. A. ir R. D. fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymai apie 7 metų senumo įvykius neturi įrodomosios reikšmės, o tik patvirtina, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų yra įtempti, konfliktiški, jis turi nuoskaudų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau tai nepateisina kaltinamojo veiksmų ir fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiuosius.

19. Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) ir jo atsakomybę sunkinančių (BK 60 straipsnis) aplinkybių nenustatyta.

20. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

21. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės– viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų (redakcija nuo 2003-05-01).

22. Teismas, skirdamas bausmę M. L., atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius), kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. neteistas (II t., b. l. 38-41), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas ne kartą, baudos sumokėtos (II t., b. l. 42-49), vykdo individualią veiklą. Jis yra pakaltinamas.

23. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš lengvesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant nurodytos bausmės rūšies dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, jas iš dalies sudedant.

24. Siekiant, jog bausmės tikslai būtų įgyvendinti, M. L. bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Be to, drausminant kaltinamąjį ir teigiamai įtakojant jo elgesį, jam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9, 12 punktai, 72² straipsniu, 72⁴ straipsnis).

25. Kaltinamajam 2024-06-18 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b. l. 29-32), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

26. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (epizodas su M. S. A.) ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (epizodas su R. D.) ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. L. galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant šių programų kursą per 6 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu paskirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną, kurioje 2024-05-26 vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, bei 2024-05-26 telefoniniai skambučių garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, 1 vnt., palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.