Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjos A.Č. skundą atsakovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl pažymos panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A.Č. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažymą Nr. 01-5/365 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių".

Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji 2006 m. kovo 7 d. sudarė statybos genrangos sutartį Nr. 1/06 su UAB „Molesta" dėl turistų apgyvendinimo ir paslaugų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone, statybos. Pareiškėjos teigimu, 2007 m. liepos 14 d. naktį statomame objekte įvyko gaisras, kurio metu buvo visiškai sunaikintas UAB „Molesta" statytas turistų apgyvendinimo ir paslaugų kompleksas. Pastaroji bendrovė 2007 m. liepos 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad šį gaisrą laiko force majeure aplinkybe ir kreipėsi su prašymu į Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kad būtų išduota pažyma „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių". Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai Pastarieji rūmai 2007 m. rugpjūčio 22 d. išdavė pažymą Nr. 01-5/365, kurioje nurodė, jog UAB „Molesta" pateikti dokumentai patvirtina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, kurias sukėlė gaisras, kilęs 2007 m. liepos 14 d. (šio gaisro metu sudegė statomas turistų apgyvendinimo ir paslaugų kompleksas). Pareiškėja skunde teismui pabrėžė, jog nesutinka su šioje pažymoje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad bendrovė „Molesta" privalo užbaigti darbus pagal sudarytą statybos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, t. y. ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalis), kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta byloje S.Š. ir kiti vs. Vilniaus apskrities viršininko administracija, valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas).

Pažymėtina, jog šioje byloje pareiškėja ginčija Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažymą Nr. 01-5/365 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių". Nurodytoje pažymoje (b.l. 21) buvo konstatuota, jog trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Molesta“ pateikti dokumentai įrodo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, kurias sukėlė gaisras, kilęs 2007 m. liepos 14 d. (jo metu sudegė (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone statomas turistų apgyvendinimo ir paslaugų kompleksas, stipriai apdegė šalia statomo pastato buvusios statybinės medžiagos, neatstatomai apgadinti du komplektai lengvojo metalo konstrukcijų pastolių).

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo (1999 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. VIII-1294 redakcija) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad rūmai yra savanoriški juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimai, ne pelno organizacijos, įgyvendinančios verslo savivaldos principus. Vadovaujantis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 10 punktu, Rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda įvairių formų prekių kilmės dokumentus ir force majeure aplinkybes liudijančias pažymas. Minėtų pažymų išdavimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 patvirtinta Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka. Šios Tvarkos 1 punktas nustato, jog nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zoną, jeigu tos aplinkybės atsirado ir egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaujantys nurodytomis teisės norminių aktų nuostatomis, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai įgyvendina verslo savivaldos principus tarp juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla. Taigi jie nelaikytini viešojo administravimo subjektais, kuriems yra pavesta įgyvendinti vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, tiek Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 10 punktas, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 222 Prekybos, pramonės ir amatų rūmams suteikia teisę (paveda vykdyti funkciją) išduoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas.

Tačiau vertinant tai, ar šių pažymų išdavimas laikytinas viešojo administravimo įgaliojimų vykdymu, kaip tai apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, būtina atsižvelgti į keletą reikšmingų teisinių aplinkybių, t. y. į į šių pažymų išdavimo tikslą, taip pat į tai, ar pačios pažymos atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą administracinio akto sąvoką.

Visų pirma, pažymėtina, jog nenugalimos jėgos (force majeure) sąvoką bei jos taikymo sritis apibrėžia Civilinio kodekso 6.212 straipsnis, kuris numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi, nenugalimos jėgos (force majeure) sąvoka gali būti taikoma civiliniuose teisiniuose santykiuose, siekiant nustatyti šalies atleidimo nuo atsakomybės už civilinių teisinių sandorių – sutarčių – nevykdymą sąlygas, be to, šios sąvokos turinį apibrėžia privatinės teisės normos (jau minėtas Civilinio kodekso 6.212 straipsnis). Tai, jog pareiškėjos ginčijamos pažymos išdavimas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, patvirtina ir šios konkrečios bylos aplinkybės: pareiškėjos ginčijama Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. 01-5/365 buvo išduota kilus ginčui tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Molesta“ dėl 2006 m. kovo 7 d. statybos genrangos sutarties Nr. 1/06 vykdymo (b.l. 15-20). Taigi teisiniai santykiai, susiję su pažymos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių išdavimu, dėl kurių pareiškėja inicijavo ginčą teisme, iš esmės yra civilinės teisinės prigimties bei reguliuojami privatinės teisės normomis.

Antra, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 22 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Tuo tarpu pareiškėjos ginčijama Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. 01-5/365 negali būti laikoma individualiu administraciniu teisės aktu, priimtu pareiškėjos A.Č. atžvilgiu, kadangi ji nesukėlė pareiškėjai administracinių teisinių pasekmių (neįtakojo pareiškėjos teisių ir pareigų administracinių teisinių santykių srityje). Nurodytoje pažymoje tik buvo išdėstyta Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų nuomonė, kaip turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su 2007 m. liepos 14 d. kilusiu gaisru (duomenys neskelbtini) Širvintų rajone, kurio metu sudegė UAB „Molesta“ statomas turistų apgyvendinimo ir paslaugų kompleksas. Tačiau pažymoje pareiškėjos atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjos teises ir pareigas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais dėl sutarties vykdymo bei nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių nustatymo, todėl yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22, 25 straipsniai).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, byla pagal pareiškėjos A.Č. skundą atsakovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl pažymos panaikinimo, perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos A.Č. skundą atsakovui Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl pažymos panaikinimo, perduoti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.