- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- eS2-9430-1030/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06047-2020-2
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V. M., P. S.
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo J. N. prašymo suinteresuotiems asmenims A. V. M., P. S. dėl teismo leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas išdavimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. N. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą pareiškėjui kartu su pasirinktu antstoliu patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad antstolis konstatuotų faktines aplinkybes.
Pareiškėjas nurodo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 nekilnojamojo turto, kurį sudaro žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į šį turtą J. N. įgijo (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Šio turto kita 1/3 nuosavybės teisės dalis priklauso A. V. M., dar kita 1/3 – P. S.. Taigi žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), yra valdomas trijų bendraturčių. Tačiau faktiškai visu turtu naudojasi tik P. S. su savo šeimos nariais. Pareiškėjas pažymi, kad dėl bendraturčių asmeninių nesutarimų jam yra trukdoma patekti ir naudotis jam priklausančia turto dalimi, tai, kad J. N. trukdoma patekti į jam priklausantį turtą, patvirtina 2020 m. rugpjūčio 14 d. antstolės L. N. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą leisti patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).
Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, kaip turto savininkas, turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, taip pat ir teisę, netrukdomai į tokį objektą patekti ir tam nėra reikalingas atskiras teismo leidimas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nei CK, nei kiti įstatymai nenumato savininkų ir (ar) bendraturčių teisių naudotis jiems priklausančiomis patalpomis (patekti į šias patalpas) gynimo supaprastinto proceso tvarka. Tuo atveju, jei pareiškėjas mano, kad jo nuosavybės teisės į turtą yra apribotos neteisėtai, tai yra be teisėto pagrindo pareiškėjas neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti ginčo teisenos tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo (CPK 5 straipsnis).
Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina ir tai, kad, jei nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo ar kitų bendraturčių teisių įgyvendinimo, paaiškėtų, kad yra būtina patekti į ginčo patalpas ir jas apžiūrėti, šis klausimas gali būti sprendžiamas procesinėmis įrodymų rinkimo ar užtikrinimo priemonėmis.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo leidimas patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas reikalingas tam, kad antstolis galėtų konstatuoti faktines aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės. Taigi antstolio teises patekti į prašyme aptariamas patalpas apsprendžia į jį besikreipiančio asmens, šiuo atveju savininko, teisių apimtis ir įstatymas nenumato teismo įgaliojimų supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl antstolio teisės patekti į gyvenamąsias patalpas faktinėms aplinkybėms konstatuoti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 579 straipsnyje numatytų šios kategorijos bylų leistinumo reikalavimų, todėl prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 579 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 292, 579 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo J. N. prašymą dėl teismo leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas išdavimo.
Nutartis neskundžiama.