- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- 1-648-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40613-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas 4 kartus: 1) 2012-08-23, pagal LR BK 178 str. 2 d., 2) 2013-04-18, pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 3) 2013-07-18, pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 4) Paskutinį kartą 2013-12-05 Raseinių teismo rūmų pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn., BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2 mėn., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2022 m. spalio 24 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį koja N. D. į kairę krūtinės pusę, padarydamas nukentėjusiajam N. D. krūtinės kairės pusės sumušimą su komplikuotais 6-9 šonkaulių priekinių galų lūžiais ir trauminiu oro bei kraujo susikaupimu kairės pusės krūtinplėvės ertmėje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes šonkaulių lūžiai gyja ilgiau kaip 10 d.
Kaltinamasis V. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. spalio 24 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jis nuėjo į svečius pas pažįstamą N. D.. Jie buvo keturi vaikinai ir gėrė alų. Kai apsvaigo nuo alkoholio, tarp N. ir R. kilo žodinis konfliktas, jie apsistumdė. Po to N. liepė nešdintis iš jo namų. Pats N. gulėjo lovoje. Apimtas pykčio, jis vieną kartą spyrė su koja į krūtinę. Jis taip pasielgė dėl to, kad staiga labai supyko ant N. D., kai N. D. jį ir kitus įžūliai varė iš buto. Kokias pasekmes jo įspyrimas sukėlė N. , sužinojo vėliau. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, atlyginti žalos nei N. D., nei ligonių kasoms jis neturi iš ko.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis V. M. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras, kaltinamojo gynėja, nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taiko sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjęs N. D. parodė, kad 2022 m. spalio 24 d. vakare, gal apie 19 val., tikslaus laiko dabar neprisimena, jam būnant namuose, pas jį atėjo pažįstamas R. K., su kuriuo jie kažkiek pasikalbėjo ir jis pasakė, kad nori čia pasikviesti V. M.. Kadangi V. M. jis taip pat pažįsta, todėl neprieštaravo, kad R. K. jį čia pasikviestų, o pats tuo pačiu pasikvietė ateiti dar vieną savo pažįstamą Ž. A.. Po kurio laiko V. M. ir Ž. A. taip pat atėjo pas jį į namus, o tada R. K. pasiūlė visiems išgerti alaus ir jiems sutikus, padavė V. M. kažkiek pinigų ir paprašė, kad jis nueitų nupirkti alaus. Tuo metu jis pats buvo visiškai blaivus, o taip pat nepastebėjo ir jokių požymių, kad ir kiti jo minėti trys asmenys būtų vartoję alkoholio. R. K. padavus pinigus, V. M. kartu su Ž. A. išėjo ir bute jie liko dviese su R. K.. Praėjus gal keliolikai minučių, V. M. ir Ž. A. sugrįžo ir parnešė 4 (keturis) litrinius butelius alaus, o tada jie visi susėdo kambaryje tą alų gerti. Kiek laiko jie gėrė, pasakyti negali, tačiau kai alų baiginėjo, tarp jo ir R. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio priežasties jis dabar neprisimena. Kadangi konfliktas vis didėjo, tai jis norėdamas konfliktą užbaigti, sušuko „lauk“, tačiau nepasakė kuriam konkrečiai iš kambaryje buvusių asmenų buvo skirtas tas žodis. Jam taip pasakius, R. K. dar labiau supyko ir jį puolė, todėl jie kambaryje su R. K. susikibo ir pradėjo stumdytis, nes jis norėjo R. K. išstumti iš kambario, o šis tam priešinosi. Šio stumdymosi metu jie su R. K. sudavė vienas kitam po keletą smūgių rankomis, tačiau nei kur kliuvo jo R. K. suduoti smūgiai, nei kur kliuvo R. K. jam suduoti smūgiai, jis dabar nepasakys, nes gerai neprisimena, o ir po gautų R. K. smūgių jis niekur jokio skausmo nejuto. Viso jų su R. K. konflikto metu kambaryje buvę V. M. ir Ž. A. į jų konfliktą nesikišo ir laikėsi nuošaliai. Vienu metu, R. K. tikriausiai norėdamas baigti konfliktą ir išeiti iš buto, jį paleido ir apsisukęs ėjo link durų, todėl jis taip pat nusisuko nuo R. K. ir ėjo atgal link stalo, prie kurio jie prieš tai gėrė alų. Jis matė, kad jam einant atgal prie stalo, V. M. ir Ž. A. stovi kiek pasitraukę nuo stalo į šoną, tačiau kai tik jis priėjo prie stalo ir šalia jo esančios sofos, staiga pajuto stiprų smūgį į kairę pakaušio pusę, po ko griuvo tiesiai ant prie stalo esančios sofos. Ant sofos jis nugriuvo pusiau ant dešinio šono ir nespėjus atsikelti, pamatė, kaip staiga prie jo prišoko prieš tai visiškai su juo nekonfliktavęs V. M., kuris sudavė jam vieną ar kelis smūgius į kairės pusės šonkaulius. Kiek smūgių jam sudavė V. M. ir kuo jis tuos smūgius sudavė – ranka, koja ar kokiu daiktu, jis nepamatė, tačiau būtent po V. M. suduoto smūgio ar smūgių jis pajuto labai stiprų skausmą kairėje krūtinės pusėje ir jei gerai prisimena, tai net garsiai sušuko nuo patirto skausmo. Jam atrodo, kad daugiau jokių smūgių jam suduota nebuvo, o jo bute buvę R. K., V. M. ir Ž. A. išėjo, todėl jis iš karto paskambino 112 norėdamas išsikviesti greitąją pagalbą, nes skausmas kairiajame šone buvo tikrai didelis ir jis juto, kad darosi sunku kvėpuoti. Pirmiau pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, tačiau jis paaiškino, kad jam dabar labiau reikia medikų pagalbos ir pareigūnams daug nepasakojo apie patirtą sužalojimą, o netrukus atvykus medikams, buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Čia buvo nustatyta, kad be jam padarytų nežymių sumušimų yra lūžę keturi kairės pusės šonkauliai ir pažeistas plautis. Jis gali dar kartą patvirtinti, kad šonkaulių lūžimus ir galimą plaučio sužalojimą savo smūgiu ar smūgiais jam padarė tik V. M., kadangi būtent po jo smūgio ar smūgių jis pajuto didelį skausmą kairėje krūtinės pusėje, tuo tarpu konflikto su R. K. metu jis jokių skausmų nejuto, išskyrus tą vienintelį V. K. jam suduotą smūgį iš nugaros, po kurio jis nugriuvo ant lovos ir čia jau buvo sužalotas V. M.. Kuo smūgį į galvą jam sudavė R. K., jis nematė, tačiau mano, kad tai galėjo būti kuri nors iš kambaryje buvusių kėdžių. Jis dar kartą gali patvirtinti, kad konflikto su R. K. ir V. M. metu, jo bute jie buvo tik keturiese, t. y. jis, R. K., V. M. ir Ž. A., todėl nesupranta iš kur byloje gali būti duomenų, kad pas jį tą kartą bute buvo dar kas nors. Dėl konflikto su R. K., jis gali paaiškinti, kad R. K. jokių pretenzijų neturi, tačiau pretenzijas ir toliau reiškia V. M., kuris sumušė jį be jokios priežasties ir padarė tokius kūno sužalojimus. Kadangi jo gydymas šiuo metu dar nėra baigtas, todėl šiuo metu civilinio ieškinio byloje jis nereiškia ir tai padarys vėliau, paskaičiavęs tiek jam padarytą turtinę tiek ir neturtinę žalą.(1 t. b.l. 78-79).
Papildomos apklausos metu N. D. parodė, kad anksčiau apklaustas liudytoju apie jo sužalojimo aplinkybes 2022 m. spalio 24 d. vakare, jis iš esmės davė teisingus parodymus, tačiau, esant būtinybei, gali savo duotus parodymus kiek papildyti ir patikslinti. Kaip jau yra nurodęs, tą kartą jo bute pasibaigus konfliktui su R. K. ir jam nusisukus nuo R. K. ir einant atgal link stalo, tik priėjus prie jo ir šalia esančios sofos, jis staiga pajuto stiprų smūgį į kairę pakaušio pusę, po ko griuvo tiesiai ant prie stalo esančios sofos. Kadangi tuo metu V. M. ir Ž. A. stovėjo šone, tai smūgį jam iš nugaros pusės suduoti galėjo tik R. K., kuris, kaip po to jis sužinojo iš paties R. K. ir Ž. A., sudavė kambaryje stovėjusia kėde, kurią vėliau kambaryje jis matė esant sulaužytą. Po gauto smūgio, jam pusiau gulomis sėdint ant sofos, staiga prie jo prišoko V. M., kuris sudavė jam gal vieną o gal ir kelis smūgius į kairės pusės šonkaulius, o po vieno šių smūgių, jis kairėje krūtinės pusėje pajuto stiprų skausmą, nuo kurio net garsiai sušuko. Kuo tą smūgį ar smūgius sudavė V. M. – ranka ar koja, jis nepamatė, o gal nuo patirto staigaus ir stipraus skausmo to neprisimena, tačiau vėliau Ž. A. jam sakė, kad V. M. jam spyrė koja. Po V. M. jam suduoto smūgio ar smūgių, R. K., V. M. ir Ž. A. išėjo, o jis netrukus išsikvietė greitąją. Jis dar kartą nori patvirtinti, kad dėl konflikto su R. K., jis R. K. jokių pretenzijų nereiškia, nes R. K. savo veiksmais jam jokio skausmo nesukėlė ir jokios žalos nepadarė, todėl pareiškimo dėl R. K. veiksmų jis nerašys. Dėl V. M. jam padaryto sužalojimo ir su tuo susijusios žalos, jis nori paaiškinti, kad jam padarytą turtinę žalą, kuri susidarė dėl gydymosi metu jo naudotų medikamentų, V. M. jam atlygino, todėl ieškinio dėl patirtos turtinės žalos jis nereiškia, tačiau pareikš ieškinį dėl jam padarytos neturtinės 3000 eurų žalos. (1 t. b.l. 82-83).
Liudytojas Ž. A. parodė, kad 2022 m. spalio 24 d. vakare, gal apie 19 val. ar kiek vėliau, jis būdamas tą dieną jau išgėręs, kalbėjosi telefonu su savo pažįstamu N. D. ir pokalbio metu šis pasakė, kad su draugais ruošiasi išgerti alaus, todėl pasiūlė ir jam užeiti pas N. D. į namus. Jis sutiko ir netrukus nuėjo į N. D. namus, kur be paties N. D. buvo dar du jo pažįstami - R. K. ir V. M.. Nors jis pats buvo kažkiek apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau aiškiai matė, kad ir jie visi trys nėra blaivūs, nors labai girti jie nebuvo. Jam atėjus, R. K. padavė jam kažkiek pinigų ir paprašė nueiti ir nupirkti alaus, todėl jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir tenai nupirko 4 (keturis) litrinius butelius alaus, kuriuos parnešė į N. D. butą. Jam parnešus alų, jie visi keturi susėdę N. D. kambaryje prie stalo, pradėjo tą alų gerti, ramiai kalbėjosi ir jokių konfliktų iš pradžių nebuvo. Kai jie buvo išgėrę gal tris litrinius butelius alaus, tarp N. D. ir R. K. kilo žodinis ginčas dėl kažkokių jų ankstesnių reikalų, tačiau dėl ko konkrečiai, jis neprisimena. Greitai tas jų ginčas peraugo į rimtesnį konfliktą, nes R. K. ir N. D. atsistojo nuo lovos, ant kurios abu sėdėjo, susikibo, pradėjo stumdytis, lyg tai sudavė vienas kitam po kelis smūgius, nors kur tie smūgiai kliuvo jis nematė. Taip besistumdydami jie abu buvo nugriuvę kambaryje, po to ir koridoriuje ant grindų, čia ritinėjosi, o kai abu atsistojo jis matė, kad gal nuo gautų smūgių, o gal nuo griuvinėjimo lyg tai, kad abiejų jų veidai buvo iškruvinti. Kokios veido vietos jiems buvo sužalotos jis gerai nematė, tačiau mano, kad greičiausiai kažkuriam iš jų, o gal ir abiem buvo sužalotos burnos ir nosys. Jų konflikto metu V. M. norėjo eiti prie jų įsikišti į tą jų konfliktą ir padėti R. K., tačiau jie liepė V. M. nesikišti, nes tai buvo tik R. K. ir N. D. konfliktas dėl kažkokių jų dviejų reikalų. Vienu metu, R. K. ir N. D. vienas kitą paleido ir atrodo, kad R. K. lyg ir susiruošus eiti per duris laukan, o N. D. apsisukus ir einant atgal prie stalo, R. K. staiga sugriebė kambaryje stovėjusią medinę kėdę ir ta kėde iš nugaros pusės trenkė N. D. per galvą ar nugarą, po ko kėdė sulūžo, o N. D. kažkaip sukniubo ir atsisėdo ant lovos krašto. Po suduoto smūgio kėde, R. K. iš karto nuėjo prie buto durų, o N. D. kažkiek susilenkusiam tebesėdint ant lovos krašto, V. M. staiga prie jo pribėgo ir koja spyrė gal vieną, o gal daugiau kartų N. D. į kairį šoną. Kiek tiksliai smūgių V. M. sudavė N. D., jis pasakyti negali, tačiau mažiausiai vieną smūgį koja į kairįjį šoną tikrai matė. Po V. M. spyrio ar spyrių, N. D. iš skausmo garsiai sušuko ir susiėmė rankomis sau už kairio šono kažkur ties šonkauliais, o jis tuo metu pribėgęs nustūmė V. M. ir liepė jam greitai dingti iš buto. V. M. su juo nesiginčijo ir kažką šūkaudami jie kartu su R. K. iš buto išėjo. Tuo metu N. D. toliau sėdėjo ant lovos užsiėmęs rankomis šoną ir dejuodamas, tačiau kai jis pasakė, kad kviesis greitąją pagalbą, jis iš N. D. buto taip pat išėjo. Jam atrodo, kad tik kitą dieną jis paskambinęs N. D. iš šio sužinojo, kad tą patį vakarą N. D. buvo išvežtas į ligoninę ir jam buvo nustatyti šonkaulių lūžimai ir plaučio sužalojimas. Jis mano, kad tokie sužalojimai N. D. galėjo būti padaryti tik tuo metu, kai jam sėdinčiam ant lovos, V. M. pribėgęs koja vieną ar kelis kartus spyrė jam į kairįjį šoną, nes po to spyrio ar spyrių N. D. suriko iš skausmo ir susiėmęs už šono pradėjo dejuoti. Jokių kitų asmenų, išskyrus juos keturis, tą vakarą N. D. bute tikrai nebuvo.(1 t. b.l. 97-98).
Liudytojas R. K. parodė, kad 2022 m. spalio 24 d. vakare, gal apie 18-19 val., tikslaus laiko dabar neprisimena, jis būdamas išgėręs alaus, nuėjo pas savo pažįstamą N. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tik pats N. D., kuris taip pat buvo akivaizdžiai išgėręs. Jie čia pasikalbėjo ir nutarė dar išgerti alaus, o taip pat į kompaniją pasikviesti bendrus pažįstamus V. M. ir Ž. A.. Atrodo, kad jis paskambino V. M., o N. D. paskambino Ž. A. ir netrukus jie abu taip pat atėjo pas N. D. į namus. Tada jis padavė Ž. A. kažkiek pinigų ir jie kartu su V. M. išėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Netrukus Ž. A. ir V. M. grįžo ir parnešė 4 (keturis) litrinius butelius alaus, kurį jie visi keturi susėdę kambaryje pradėjo gerti. Jau baiginėjant gerti turėtą alų, tarp jo ir N. D. įvyko žodinis konfliktas dėl darbinių reikalų, kadangi jie abu užsiima tokia pat veikla, t. y. dirba statybininkais. Šis jų žodinis konfliktas netrukus peraugo į rimtesnį kivirčą, kurio metu jie su N. D. susikibo ir pradėjo stumdytis, o taip pat vienas kitam pabandė suduoti po keletą smūgių į įvairias kūno vietas, po to abu buvo nugriuvę ant grindų. Kur kliuvo ir ar iš viso kliuvo jo N. D. suduoti smūgiai, jis tiksliai pasakyti negali, tačiau vienas N. D. smūgis ranka jam kliuvo į veidą. Nei dėl šio gauto smūgio, nei dėl kitų N. D. jam suduotų smūgių ar kitų veiksmų, jis N. D. jokių pretenzijų neturi, nes jo veiksmais skausmas jam nebuvo sukeltas ir jis jokios žalos dėl to nepatyrė. Visas jų konfliktas vyko kambaryje ir šalia jo esančiame buto koridoriuje, todėl konfliktą matė ir bute buvę Ž. A. ir V. M., tačiau jie į konfliktą nesikišo. Vienu metu, kai jie su N. D. stovėjo susikibę buto koridoriuje, jis norėdamas baigti konfliktą ir išeiti iš buto, paleido N. D., kuris jį taip pat paleido ir apsisukęs ėjo atgal į kambarį, kuriame jie visi prieš tai gėrė alų. N. D. nueinant, jis prisivijo jį pagriebė kambaryje stovėjusią medinę kėdę ir prišokęs prie nueinančio N. D., ta kėde sudavė jam kažkur per sprandą, po ko N. D. atsisėdo ant kambaryje esančios sofos, tačiau „atsijungęs“ nebuvo. Atrodo, kad jam atsisėdus ant sofos, ant jos sėdėjo ir V. M. su Ž. A., o N. D. atsisėdo šalia V. M.. Tuo metu jis jau ruošėsi išeiti iš buto ir jam stovint prie durų, nusisukus į jas, staiga išgirdo, kaip N. D. garsiai sušuko „ką tu padarei“, o kai atsisuko į kambario pusę, pamatė, kad prie jo jau stovi prieš tai šalia N. D. sėdėjęs V. M.. Tada jis išėjo iš buto, paskui jį iš karto išėjo ir V. M., o bute liko N. D. ir Ž. A.. Kas kambaryje įvyko tuo metu kai jis buvo nusisukęs į duris ir dėl ko taip sušuko N. D., jis tą kartą nematė, o ir kartu su juo iš buto išėjęs V. M. jam apie tai taip pat nieko nesakė ir tik sekančią dieną, kai jis ir V. M. buvo išleisti iš policijos, V. M. jam pasakė, kad vakar vakare, prieš išeidamas iš buto, jis atsistojęs nuo sofos, ant jos sėdėjusiam N. D. du kartus koja spyrė kažkur į pilvą ar krūtinę, dėl ko N. D. ir sušuko. Jis pats to momento tikrai nematė, nes, kaip jau minėjo, tuo metu buvo nusisukęs į duris ir ruošėsi išeiti. Po įvykio jis buvo susitikęs su N. D., jie toliau bendrauja ir nei N. D. jam, nei jis N. D. dėl minėto tarp jų dviejų įvykusio konflikto jokių pretenzijų neturi, nes išsiaiškino, kad nei jis N. D., nei N. D. jam savo veiksmais skausmo nesukėlė ir jokios žalos nepadarė.(1 t. b.l. 127-128).
2022-10-25 įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, nurodoma: įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas yra 5 aukštų. Įėjimas į daugiaaukščio namo vidų yra viduryje. Užlipus į 5 aukštą kairėje pusėje yra koridorius. Koridoriaus gale, dešinėje pusėje yra rudos spalvos šarvuotos durys ant kurių uždėtas numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius buto įėjimo duris yra koridorius. Koridoriaus kairėje pusėje yra pastatyta spintelė, ant jos padėta lentyna. Šalia spintelės ant žemės yra išmėtyti įvairūs batai. Koridoriuje, priešais yra durys į miegamojo-virtuvės kambarį. Kambario dešinėje pusėje yra pastatytos virtuvinės spintelės, ant jų yra netvarkingai sudėti indai, virtuvės įrankiai, daiktai, alkoholinio gėrimo alaus buteliai. Prie virtuvės spintelių ant žemės netvarkingai yra išmėtyti įvairūs drabužiai, šalia numestas elektronikos prietaisas-keptuvė, sulaužyta medinė kėdė. Kambario dešiniajame, tolimiausiame kampe yra pastatyta sofa-lova, ant jos padėtos antklodės, pagalvės. Ant lovos, pagalvių ir antklodžių yra matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Ant lovos taip pat yra padėtas suskilęs baltos spalvos, keramikinis puodelis. Šalia lovos, kairėje kambario pusėje yra pastatytas stalas, ant jo sudėti įvairūs daiktai: maisto likučiai, juoda piniginė, nuotolinio valdymo pultas, peilis, cigarečių pakelis, puodeliai. Šalia stalo, prie sienos yra pastatyta sekcija, ant jos padėtas televizorius, televizijos antena, įvairūs daiktai. Virš televizoriaus yra pritvirtintos lentynos, ant jų sudėti dokumentai. Šalia sekcijos yra pastatyta spinta. Ant spintos durų ir šalia jos yra pakabinti ir sudėti įvairūs rūbai. Apžiūrint namus matėsi grumtynių žymės ir galimai kraujo pėdsakai. Ant buto grindų matėsi galimai kraujo žymės tiek koridoriuje tiek virtuvės-miegamojo kambaryje. Taip pat apžiūrint įvykio vietą matėsi girtavimo požymių, aplinka netvarkinga. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Pirminės įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota.(1 t. b.l. 18-19, 21-27).
2022-10-29, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė 2: įvykio vieta yra daugiabučio bendrabučio tipo namo penktame aukšte esančiame bute, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini). Laiptinės durys šarvo tipo su kodine spyna (žr. nuotr. Nr. 1-7). Laiptinės koridoriuje, ant medinių dažytų grindų dažais grindų, 1,53 m atstumu nuo galinės sienos ir 0,62 m atstumu nuo buto durų sienos, 0,38 m x 0,26 m dydžio plote ir ant buto durų kilimėlio yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės (žr. nuotr. Nr. 8-11). Nuo koridoriuje esančios rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmės paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3690. Buto durys rudos spalvos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), šarvo tipo (žr. nuotr. Nr. 12). Ant vidinės durų rankenos yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės (žr. nuotr. Nr. 13-14). Buto koridoriaus grindys yra išklotos akmens mases plytelėmis. Koridoriaus kairėje pusėje yra spintelė, šalia kurios yra sudėta avalynė (žr. nuotr. Nr. 15). Koridoriuje, ant plytelių, 0,52 m x 0,27 m dydžio plote, 0,10 m atstumu nuo durų ir 0,20 m atstumu nuo vonios sienos ir 1,06 m atstumu nuo įėjimo durų, 0, 40 m atstumu nuo vonios sienos, 0,38 m x 0,29 m plote, yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės (žr. nuotr. Nr. 16-20). Ant vonios durų, 0,35 m aukštyje, 0,20 m atstumu nuo dešinės durų staktos yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės (žr. nuotr. Nr. 21-23). Tokiame pačiame aukštyje, 0,12 m x 0,45 m plote yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo tiškalai (žr. nuotr. Nr. 24). Vonios kambaryje yra unitazas, skalbimo mašina, dušo kabina, kriauklė (žr. nuotr. Nr. 25). Kambaryje, kairėje pusėje yra sekcija, šalia yra stalas (žr. nuotr. Nr. 26-29). Ant stalo yra skaidraus stiklo taurelė (žr. nuotr. Nr. 30-31). Nuo taurelės paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplova supakuota į voką su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3692. taurelė su galimais rankų pėdsakais paimta ir supakuota į dėžutę su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3694. Ant stalo yra sulaužytos kėdės sutvirtinimo detalė (žr. nuotr. Nr. 32-34). Tarp sekcijos ir lango yra 0,45 m tarpas. tarpe yra skaidraus stiklo, 0,7 l tūrio butelis su užrašu "BIČIULIŲ TRADICINĖ DEGTINĖ" (žr. nuotr. Nr. 35-36). Nuo butelio kaklelio paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplova supakuota į voką su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3693. Butelis su galimais rankų pėdsakais paimtas ir supakuotas į dėžutę su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3695. Kambario dešinėje, ant palangės yra interneto modemas, sofa-lova (žr. nuotr. Nr. 37). Ant palangės, 1 m atstumu nuo dešinės sienos, 5 cm x 5 cm plote, yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmė-sutepimas (žr. nuotr. Nr. 38-39). Ant interneto modemo yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo tiškalai (žr. nuotr. Nr. 40-41). Ant lovos yra pagalvės, paklodė (žr. nuotr. Nr. 42-43). Ant lovos, pagalvių ir paklodės yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Ant pilkos spalvos pagalvės ir greta esančios sienos yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo tiškalai (žr. nuotr. Nr. 44). Ant sienos esančių rausvos spalvos dėmių, galimai kraujo tiškalų koncentracija yra apie 0,35 m x 0,90 m plote. Nuo ant lovos esančios rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplova supakuota į voką su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3691. Tarp sofos-lovos ir virtuvės, ant grindų yra įvairūs daiktai: laidas, odinė striukė, džemperis, džinsai, plastikiniai pirkinių maišeliai, sulaužyta medinė kėdė (žr. nuotr. Nr. 45-47). Ant kėdės sėdimosios dalies yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės (žr. nuotr. Nr. 48). Ant nulūžusio kėdės atlošo yra rausvos spalvos, galimai kraujo dėmės (žr. nuotr. Nr. 49-50). Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmės turinčių pėdsakų ar objektų neaptikta. baigus įvykio vietos apžiūrą, buto durys užrakintos ir užplombuotos plomba ST007120 (žr. nuotr. Nr. 51-52). Buto raktai perduoti įvykio vietoje dirbusiam tyrėjui.
1. Nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, vokas su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3690
2. Nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, vokas su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3692
3. Taurelė su galimais rankų pėdsakais, dėžutė su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3694
4. Nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, vokas su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3693
5. Skaidraus stiklo, 0,7 l tūrio butelis su užrašu "BIČIULIŲ TRADICINĖ DEGTINĖ", su galimais rankų pėdsakais, dėžutė su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3695
6. Nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, vokas su paaiškinamuoju užrašu ir plomba POLICIJA Nr. S 3691.(1 t. b.l. 29-31, 33-50).
2023-02-15 kvitas Nr. 0012090, Apžiūros metu paimti objektai saugomi Šiaulių apskr. VPK daiktų saugykloje.(1 t. b.l. 53).
2022-10-27 VšĮ Raseinių ligoninės raštas:N. D. nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, kairės pusės VI-IX šonkaulių lūžiai, kairės pusės trauminis pneumotoraksas.(1 t. b.l. 54).
2023-02-22 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2723/2022 (02) (N. D. sužalojimai), kurioje nurodoma: N. D. nustatyta muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, krūtinės kairės pusės sumušimas su komplikuotais 6-9 šonkaulių priekinių galų lūžiais ir trauminiu oro bei kraujo susikaupimu kairės pusės krūtinplėvės ertmėje. Galvos ir krūtinės sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Jie atspindi mažiausiai du atskirus traumuojančius kontaktus. Galvos ir krūtinės sužalojimai yra skirtingose kūno plokštumose, todėl negalėtų būti vieno griuvimo pasekmės. Be to izoliuoti sužalojimai, nesant gretimų kūno vietų pažeidimų, yra tipiškesni smūgių sudavimui. Muštinė žaizda galvoje, nesant objektyvių duomenų apie komplikuotą gijimą, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės sumušimas su šonkaulių lūžiais bei trauminiu oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvėje, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu nes šonkaulių lūžiai gyja ilgiau kaip 10 d., o sumušimą vertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu pateiktų duomenų nepakanka. Iš pateiktų medicininių duomenų nėra pagrindo įtarti, kad patirti sužalojimai gali turėti reikšmingų liekamųjų reiškinių, dėl ko būtų perkvalifikuojamas sveikatos sutrikdymo mastas.(1 t. b.l. 58-60).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būdamas girtas konflikto, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė mažiausiai vieną smūgį koja N. D. į kairę krūtinės pusę, padarydamas nukentėjusiajam N. D. krūtinės kairės pusės sumušimą su komplikuotais 6-9 šonkaulių priekinių galų lūžiais ir trauminiu oro bei kraujo susikaupimu kairės pusės krūtinplėvės ertmėje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes šonkaulių lūžiai gyja ilgiau kaip 10 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. M. padarė nusikaltimą, numatytą 138 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.
Kaltinamasis V. M. teistas, paskutinį kartą 2013-12-05 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2 mėn., bausmę atlikęs. Teismui yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus arešto bausmę.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.
Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareiškė 1539,48 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 62-64). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga, prie ieškinio pridėtu gydymo išlaidų paskaičiavimu (1 t., b. l. 46). Įvertinus tai, Kauno teritorinių ligonių kasų ieškinys yra tenkintinas visiškai priteisiant ieškinio sumą iš kaltinamojo V. M..
Nukentėjusysis N. D. pareiškė 3000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 100).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusysis N. D. grindė tuo, kad įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius, emocinius bei psichologinius išgyvenimus, pažeminimą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jam iš kaltinamojo priteistina 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys mažintinas todėl, kad pats N. D. kartu su kaltinamuoju girtavo.
2023 m. vasario 1 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas sąskaitoms „Swedbank“ AB Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes jis teisiamas penktą kartą, nedirbantis, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti Šiaulių kalėjime.
Bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo atvykimo atlikti bausmę arba sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
V. M. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą atlikti arešto bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.
Nukentėjusiojo N. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš V. M. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.68
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. M. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 1539,48 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt devynis eurus, 48 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M. sąskaitoms „Swedbank“ AB Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus: nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, taurelė su galimais rankų pėdsakais, butelis skaidraus stiklo, 07 l. tūrio, saugomus Šiaulių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.