Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo V. B. įgaliotajai atstovei advokato padėjėjai Ugnei Kastanauskaitei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotajam atstovui Dariui Juodeliui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2024 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2541-2024 (ROIK 24240002261).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau ir – Migracijos departamentas, Institucija) vedėjo 2024 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2541-2024 (ROIK 24240002261) V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 542 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, tarpininkavo išduodant leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo atleisti: M. G. (M. G.), gimusiam (duomenys neskelbtini), atleistam (duomenys neskelbtini), O. H. (O. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini), atleistam (duomenys neskelbtini), U. B. (U. B.), gimusiam (duomenys neskelbtini), atleistam (duomenys neskelbtini), tačiau V. B. apie pasikeitusius užsieniečių duomenis Migracijos departamento neinformavo, tuo pažeisdamas 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) 21(1) straipsnio 1 punkto, 36 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo darbdaviui ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo ne daugiau kaip 10 dienų. Už ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 370 Eur dydžio bauda (b. l. 10-11).

Pareiškėjas V. B. per savo įgaliotąją atstovę advokatę I. P. pateikė skundą, kuriame nurodo, jog ginčijamas nutarimas buvo priimtas padarant grubius procesinius pažeidimus, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, be to Migracijos departamentas ignoravo pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, V. B. administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 70 Eur baudą iki 2024 m. gegužės 15 d. Protokole išaiškinta, kad iki nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir protokolas bus siunčiamas nagrinėti ne teismo tvarka. Protokole nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data – 2024 m. balandžio 30 d., laikas 11.08 val. Pareiškėjui nesuprantama, kaip, sudarius galimybę sumokėti administraciniame nurodyme nurodytą baudą iki 2024 m. gegužės 15 d. ir jos nesumokėjus per nurodytą terminą, administracinė byla galėjo būti nagrinėjama atgaline data, t. y. 2024 m. balandžio 30 d. Pagal ANK 613 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesumokėjus baudos per administraciniame nurodyme nurodytą terminą, turėjo būti vykdomas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka. Be to, vadovaudamasis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas pageidavo žodinio bylos nagrinėjimo organizavimo, išreikšdamas aiškų pageidavimą, užfiksuotą tiek protokole, tiek 2024 m. gegužės 14 d. Migracijos departamentui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau Migracijos departamentas nesiėmė veiksmų ANK nustatytam bylos nagrinėjimo procesui užtikrinti. Migracijos departamentas atsakyme pareiškėjui formaliai pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas įvyko dar iki Protokolo surašymo, t. y. 2024 m. balandžio 30 d., atskiras bylos nagrinėjimas organizuojamas nebus. Tačiau 2024 m. birželio 14 d., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjo atžvilgiu priėmė nutarimą. Tokiu būdu, jis išnagrinėjo administracinę bylą, apie jos nagrinėjimą iš anksto nepranešęs pareiškėjui ir nesudaręs sąlygų ją nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų, jame suformuotas kaltinimas neaiškus, kaltinimo formulavimo pažeidimai nebuvo pašalinti ir ginčijamame nutarime. Kaip minėta, protokole buvo nurodyta klaidinga bylos nagrinėjimo data. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, šiam nesumokėjus administraciniame nurodyme nurodytos baudos per nustatytą terminą. Iš protokolo turinio nebuvo aišku, kokius teisės aktus ir kokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė pareiškėjas. Migracijos departamento kvietime, kuriame buvo nurodytas įtarimas tik UTPĮ 36 straipsnio 3 dalies pažeidimu, o Protokole administracinio nusižengimo sudėtis išplėsta, apimant ir UTPĮ 21¹ straipsnį, nors nei vienam iš Protokole nurodytų subjektų darbo santykių nutraukimo dieną nebuvo išduota galiojanti viza. Protokole nurodyta klaidinga administracinio nusižengimo padarymo data – (duomenys neskelbtini), kai darbo santykiai su kaltinime nurodytais asmenimis buvo nutraukti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyto kaltinimo neaiškumai taip ir nebuvo pašalinti skundžiamame nutarime.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis apskritai nėra tinkamas administracinės atsakomybės, numatytos ANK 542 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Bendrovei santykiuose su Migracijos departamentu atstovauja ne bendrovės vadovas. Nutarime nurodytų asmenų atveju tarpininkavimo rašte nurodytas darbdavio įgaliotas asmuo buvo personalo vadovė J. R. (dėl U. B.), personalo vadybininkė S. Ž. (dėl O. H., M. G.). Už darbuotojų įdarbinimą ir su migracija susijusius klausimus bendrovėje yra atsakingas personalo skyrius. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad visuose Migracijos departamentui teikiamuose dokumentuose (tarpininkavimo raštuose, pranešimuose) yra nurodomi bendrovės įgaliotų asmenų – personalo skyriaus – kontaktai. Kartu su 2024 m. gegužės 14 d. paaiškinimais pareiškėjas pateikė anksčiau Migracijos departamentui teiktus pranešimus apie pasikeitusius užsieniečių duomenis (žr. šio skundo priedus Nr. 6.2-6.5). Juose taip pat matyti, kad už pranešimų apie pasikeitusius užsieniečių duomenis teikimą yra atsakingas bendrovės personalo skyrius. Pareiškėjui nėra suprantama, kokiu pagrindu yra daroma išvada dėl įrodymų nepateikimo, kai pridėti įrodymai aiškiai patvirtina bendrovės personalo skyriaus atsakomybę dėl darbuotojų migracijos klausimų bendrovėje tvarkymo. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas pareiškėjui nurodo neįrodžius jo atsakomybės nebuvimo, tačiau nesurengdamas žodinio nagrinėjimo, pats atėmė iš pareiškėjo teisę savo poziciją išreikšti žodžiu ir, matant poreikį, pateikti papildomų įrodymų.

Pareiškėjo įsitikinimu, jo veikoje nėra objektyviųjų veikos požymių – Migracijos departamentas pats davė leidimus pakeisti darbdavį, sudariusius pagrindą darbo santykiams su užsieniečiais pasibaigti. Darbo santykių nutraukimo procese Migracijos departamentas dalyvavo ir apie tai žinojo. Bendrovė neturėjo pareigos teikti pranešimus Migracijos departamentui dėl darbo santykių su užsieniečiais nutraukimo, kuriems nutraukti (pakeisti darbdavį) leidimą davė pats Migracijos departamentas. Nutarime nurodytų asmenų (M. G., O. H. bei U. B.) darbo sutartys buvo nutrauktos asmenims perėjus dirbti pas kitą darbdavį. Darbdavio keitimui UTPĮ nustato savarankišką procedūrą – išankstinio Migracijos departamento leidimo darbdaviui pakeisti gavimą (UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis). Apie planuojamą darbdavio keitimą (darbo sutarčių nutraukimą) Migracijos departamentas UTPĮ nustatyta tvarka buvo informuotas iš anksto. Darbo sutartys buvo nutrauktos tik pačiam Migracijos departamentui leidus pakeisti darbdavį. Kitaip tariant, Migracijos departamentas buvo įtrauktas į darbdavio keitimo, sąlygojusio darbo sutarčių su Bendrove nutraukimą, procesą. Migracijos departamentas nepripažįsta pareigos teikti pranešimus Migracijos departamentui apie darbo santykių nutraukimą tais atvejais, kai šiame procese dalyvauja (sprendimus, turinčius įtaką darbo santykių nutraukimui, priima) pats Migracijos departamentas, kadangi neinkriminavo pareiškėjui nepranešimo Migracijos departamentui apie darbo santykių su K. K. (K. K.), gimusiu (duomenys neskelbtini), nutraukimą, kai sprendimas nutraukti darbo santykius buvo priimtas paties Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo panaikinti K. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pranešimo Migracijos departamentui nepateikimas dėl darbo santykių nutraukimo su K. K. nebuvo kvalifikuotas administraciniu nusižengimu, kadangi darbo santykiai buvo nutraukti būtent paties Migracijos departamento priimto sprendimo pagrindu. Atitinkamai, Migracijos departamentui neturėjo būti teikiami ir pranešimai dėl Migracijos departamento duotų leidimų keisti darbdavį pagrindu nutrauktų darbo santykių. Migracijos departamentas buvo informuotas apie darbo santykių su nutarime nurodytais asmenimis nutraukimą (pats Migracijos departamentas davė leidimus keisti darbdavį). Pareiškėjo veikoje nėra ir subjektyviųjų veikos požymių – kaltės. Bendrovė teikia pranešimus apie pasikeitusius užsieniečių duomenis Migracijos departamentui tais atvejais, kai tokiuose duomenų pasikeitimo procesuose Migracijos departamentas nedalyvauja. Pareiškėjas, vertinęs, kad darbo santykių nutraukimo procese dalyvauja ir sprendimus, sudarančius pagrindą darbdaviui pakeisti (atitinkamai ir darbo santykiams su bendrove pasibaigti), priima Migracijos departamentas, negalėjo numatyti, kad Migracijos departamentui turi būti teikiami atskiri pakartotiniai pranešimai dėl darbo santykių pasibaigimo.

Galiausiai Migracijos departamento konstatuotas formalus ANK 542 straipsnio 2 dalies numatytas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Administracinės atsakomybės taikymas pareiškėjui šio skundo nurodytų aplinkybių kontekste yra nepagrįstas ir neproporcingas. Pranešėjas neteikė atskirų pranešimų Migracijos departamentui, pagrįstai laikydamas Migracijos departamentą esant tinkamai informuotu dėl darbo santykių nutraukimo. Visais kitais atvejais, kuomet Migracijos departamentas nėra susijęs su užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darbo santykių nutraukimo procesu, Migracijos departamentas buvo informuojamas bendrovės. Formalus pripažinimas, kad pareiškėjas yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje, sukelia neproporcingas teisines pasekmes pareiškėjo bendrovei. UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą, kai yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė UTPĮ nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Skunde nurodytų aplinkybių kontekste atsakomybės taikymas pareiškėjui yra neproporcingas. Pareiškėjas nesiekė nuslėpti darbo santykių nutraukimo aplinkybių, priešingai, laikėsi UTPĮ nustatytos darbdavio keitimo procedūros (į šį procesą įtraukė Migracijos departamentą), ir net negalėjo numatyti, kad UTPĮ įtvirtinta pranešimų teikimo pareiga yra taikoma ir dėl tų aplinkybių pranešimo, kai dalyvauja pats Migracijos departamentas.

Nutarime nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nutarime nėra nurodytos jokios aplinkybės dėl anksčiau pareiškėjui taikytos administracinės atsakomybės. Pareiškėjui apskritai nėra suprantama, kokiu pagrindu yra daroma išvada dėl sunkinančios aplinkybės egzistavimo – nusižengimo pakartotinumo. Per ANK 40 straipsnyje per nurodytą laikotarpį pareiškėjui nebuvo taikyta jokia administracinė atsakomybė už ANK 542 straipsnyje numatytą nusižengimą. Prašo panaikinti ginčijamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti (b. l. 3-8).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su skundo teiginiais, kad skundžiamas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas skundžiamo nutarimo neatitikimą jo turinio reikalavimams nepagrįstai sieja su administracinio nusižengimo protokolu. Iš skundžiamo nutarimo yra aišku, kad pareiškėjas savo neveikimu pažeidė UTPĮ 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas ir kad atsakomybę už tokį neveikimą numato ANK 542 straipsnio 2 dalis (pareiškėjas savo skunde neginčija, kad skundžiamame nutarime nurodyti užsieniečiai turėjo leidimus laikinai gyventi). Tiek UTPĮ 21¹ straipsnio 1 punktas, tiek UTPĮ 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato darbdavio pareigą pranešti Migracijos departamentui apie darbo su užsieniečiu nutraukimą, minėti Įstatymo straipsniai nenumato darbdavio atsakomybės, todėl skundžiamame nutarime nebuvo išplėsta pareiškėjo atsakomybė.

Nesutinka su skundo teiginiais, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas subjektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eA-3809-415/2020 yra konstatavęs, kad bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi šiuo atveju pareiškėjas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, UTPĮ 21¹ straipsnio 1 punkto ir 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste yra laikytinas darbdavio atstovu, įgyvendinančiu vienasmenio valdymo organo funkcijas, todėl pareiškėjas šiuo atveju yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. UTPĮ 21¹ straipsnio 1 punkto ir 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos yra imperatyvios. Jos nenumato išimčių, pagal kurias užsieniečio darbdavys per septynias dienas nuo darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimo gali Migracijos departamentui nepranešti apie minėtas aplinkybes. Migracijos departamentas nedalyvauja bendrovių darbuotojų atleidimo procese. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 straipsnis numato, kad sprendimą dėl darbo santykių nutraukimo priima darbdavys. Migracijos departamento sprendimai leisti pakeisti darbdavį priimami užsieniečiui dirbant pas pirmąjį darbdavį. Minėtų sprendimų priėmimas nesuponuoja, kad Migracijos departamentui yra žinoma, kada užsieniečio darbo sutartis su darbdaviu bus nutraukta. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, sprendimas leisti pakeisti darbdavį galioja 1 mėnesį, t. y. užsienietis gali ir nepasinaudoti šiuo sprendimu. Minėtos Įstatymo nuostatos numato darbdavio pareigą informuoti Migracijos departamentą per 7 dienas po darbo santykių nutraukimo. Taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, gali nustatyti, kad darbo sutartis su užsieniečiu yra nutraukta, ir tuo pagrindu panaikinti leidimą laikinai gyventi, tačiau tokio sprendimo priėmimas nepašalina darbdavio pareigos pagal minėtas įstatymo nuostatas pranešti apie darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimą. Pareiškėjas turėjo pareigą per septynias dienas pranešti Migracijos departamentui apie darbo sutarčių su skundžiamame nutarime nurodytais užsieniečiais nutraukimą, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl yra objektyvūs veikos požymiai. Pareiškėjas savo skundu nepaneigia, kad jis Migracijos departamento neinformavo apie darbo sutarčių su užsieniečiais nutraukimą, todėl dėl minėto neveikimo yra pareiškėjo kaltė.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais dėl jo padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-719/2024 konstatavo, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas veikų, kurių požymių turinčias veikas atlikęs fizinis asmuo gali būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo jos. Nustačius veikos, kuri nenumatyta ANK 12 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumą, nei institucijai, nei apylinkės ar apygardos teismui svarstyti dėl asmens atleidimo nuo administracinės atsakomybės nėra teisinio pagrindo. Pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį, ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas mažai pavojinga veika. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 47-50).

Teismo posėdyje pareiškėjo V. B. įgaliotoji atstovė advokato padėjėja Ugnė Kastanauskaitė palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad bendrovėje už užsieniečių įdarbinimą yra atsakingas Personalo skyrius. Į bylą bendrovė teikė dokumentus, patvirtinančius, kad būtent šio skyriaus specialistai paprastai teikia pranešimus Migracijos departamentui dėl užsieniečių atleidimo. Jei pareiškėjui būtų buvusi suteikta galimybė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, jis būtų tai paaiškinęs. Tarpininkavimo raštai, teikti bylai, taip pat rodo, kad užsieniečių įdarbinimo dokumentus teikia personalo skyriaus specialistai, kurie yra įgalioti tvarkyti visus su užsieniečių darbo santykiais susijusius klausimus. Kas turėjo su Migracijos departamentu bendrovės vardu tvarkyti dokumentus bylai aktualiu laiku, pasakyti negali, to reikėtų klausti paties vadovo. Visi minėti trys darbuotojai buvo atleisti, nes keitė darbovietę, tad darbo sutartys su jais buvo nutrauktos dėl darbdavio pakeitimo. Bendrovės žiniomis, Migracijos departamentas buvo informuotas apie naujų darbo santykių sudarymą. Kada ir kaip nauji darbdaviai pateikė duomenis apie naują užsieniečių darbovietę, ji nežino, nes tai jau kitų bendrovių atsakomybė. Tačiau bendrovė neabejotinai informavo Sodrą apie šių darbuotojų atleidimą. Bendrovė laikosi pozicijos, kad kai darbo sutarties nutraukime dalyvauja Migracijos departamentas, ji atskirų pranešimų neteikia, nes Migracijos departamentas ir taip informuotas apie atleidimo aplinkybes. Pranešimai buvo nepateikti dėl keturių asmenų atleidimo, tačiau dėl vieno administracinis kaltinimas net nebuvo pareikštas, nelaikant nepranešimo apie jo atleidimą nusižengimu, nes minėtas asmuo buvo atleistas išimtinai dėl Migracijos departamento priimto sprendimo. Visi trys kaltinime nurodyti užsieniečiai vizų neturėjo, tas UTPĮ 21¹ straipsnio 1 punkto pažeidimo inkriminavimas apskritai nesuprantamas.

Institucijos įgaliotasis atstovas Darius Juodelis teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir papildomai paaiškino, kad nemano, jog Migracijos nutarimas ginčijamame nutarime yra padaręs klaidų. Pažeidimo data buvo susieta su pirmojo užsieniečio atleidimu, o ne su paskutinio. Nutarime minimose UTPĮ nuostatose yra įtvirtintos darbdavio pareigos, o ne atsakomybė už jų nevykdymą, ji kyla išimtinai iš ANK 542 straipsnio 2 dalies, tad atsakomybė pareiškėjui nėra plečiama. Migracijos departamentas, net ir davęs leidimą keisti darbdavį, negali žinoti, kada tiksliai bus nutraukta darbo sutartis su ankstesniu darbdaviu. Migracijos departamento sprendimas galioja tam tikrą laiko tarpą, per kurį užsienietis turi galimybę įsidarbinti kitur. Žodinio nagrinėjimo datos nustatymo administracinio nusižengimo protokole aplinkybių įgaliotasis atstovas pakomentuoti negalėjo, jo manymu, įvyko tiesiog rašymo apsirikimas. Nutarime nurodyti trys užsieniečiai turėjo laikinus leidimus gyventi Lietuvoje. Kodėl pareiškėjui nebuvo taikoma administracinė atsakomybė dėl ketvirtojo užsieniečio, nurodyto kvietime, negali paaiškinti, šios aplinkybės jam nežinomos.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas, įvertinęs skundo turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl procesinių teisės normų taikymo pažeidimų, priimant skundžiamą nutarimą, yra visiškai pagrįsti. Tiek tiriant administracinius nusižengimus, tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas privalu vadovautis teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnio 1 dalis), kuris taip pat reiškia ir tinkamą teisės būti išklausytam įgyvendinimą.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad 2024 m. balandžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo surašytas kvietimas 2024 m. balandžio 30 d. 11.00 val. atvykti į Migracijos departamentą apklausai dėl faktinių aplinkybių, nurodytų pačiame kvietime. Kvietime paprašyta turėti rašytinį paaiškinimą. Bendrovės direktorius V. B. nurodytu laiku atvyko į Migracijos departamentą bei pateikė trumpą 2024 m. balandžio 29 d. rašytinį paaiškinimą (b. l. 14). Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo Nr. 4500-ANR-P-105-2024 turinio matyti, kad protokolas jam surašytas 2024 m. balandžio 30 d. 11.06 val., o žodinio bylos nagrinėjimo data numatyta 2024 m. balandžio 30 d. 11.08 val., t. y. vos už dviejų minučių nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo, nors tame pačiame protokole jam buvo įrašytas administracinis nurodymas sumokėti siūlomą 70 Eur baudą iki 2024 m. gegužės 15 d., o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dar protokolo surašymo stadijoje nurodė pageidaujantis žodinio bylos nagrinėjimo. Tokia nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo procedūra akivaizdžiai neatitiko ANK nuostatų.

ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, jog baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad tik surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra išaiškinamos šio kodekso 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole (ANK 609 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 609 straipsnio 2 dalies nuostatas kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą sumokėti siūlomo dydžio baudą. ANK 613 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimties darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba gali raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų panaikintas ir nelaukiant nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas būtų pateiktas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėsiančiai institucijai (pareigūnui) (ANK 613 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Galiausiai ANK 571 straipsnis nustato, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka.

Iš sisteminio šių procesinių teisės normų aiškinimo išeina, kad bylos nagrinėjimas negali būti paskirtas anksčiau nei pasibaigs administracinio nurodymo įvykdymo terminas, nebent to pageidautų pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nusižengimą tiriančiai institucijai yra privalomas.

Tuo metu nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidaujamas žodinis bylos nagrinėjimas buvo paskirtas vos po 2 minučių, kai jam oficialiai buvo pareikštas administracinis kaltinimas, įformintas administracinio nusižengimo protokolu. Institucijos 2024 m. balandžio 23 d. surašytame kvietime nurodytų faktinių aplinkybių negalima laikyti tinkamu asmens supažindinimu su jam reiškiamu administraciniu kaltinimu. Pastarasis pirmą kartą yra suformuluojamas tik administracinio nusižengimo protokole, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik yra supažindinamas su jam reiškiamu kaltinimu, bet ir su savo kaip proceso dalyvio teisėmis administraciniame procese. Nesilaikant įstatymo numatytos procedūros žodiniam bylos nagrinėjimui, asmuo iš esmės netenka galimybės šias teises tinkamai ir efektyviai realizuoti.

Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė tinkamai pasiruošti gynybai nuo pareikšto kaltinimo akivaizdžiai buvo pažeista. Paskiriant žodinį bylos nagrinėjimą po dviejų minučių nuo protokolo surašymo, jam nebuvo suteikta laiko apgalvoti ir įvertinti pareikštą kaltinimą, savo gynybinę poziciją ir strategiją, pasirūpinti savo atstovavimu, papildomų dokumentų teikimu ir pan. Teismas pažymi, kad institucija turėjo galimybę ištaisyti padėtį gavusi 2024 m. gegužės 14 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akcentavo netinkamai nustatytą žodinio bylos nagrinėjimo datą, juolab, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išreiškė poziciją, kad jam nėra suprantamas kaltinimas ir jame nurodoma pažeidimo esmė, padarymo laikas, galimai jis nėra tinkamas nusižengimo subjektas ir pan., tačiau to nedarė tiesiog priimdama ginčijamą nutarimą ir nurodydama, kad šis priimtas rašytinio proceso tvarka.

Tokiu būdu bylos nagrinėjimas buvo organizuotas ir skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 571 straipsnio, 616 straipsnio 3 dalies nuostatas ir apribojant ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą pareiškėjo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. Institucijos veiksmai, kai buvo nesilaikyta imperatyviųjų ANK normų, yra esminis proceso teisės normų pažeidimas

Kad Institucija padarė esminius proceso teisės pažeidimus, nagrinėdama administracinį nusižengimą, ji iš esmės jau pripažino 2024 m. rugsėjo 17 d. priimdama nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir skundžiamo nutarimo panaikinimo. Tačiau teismas sutinka su pareiškėjo atstovės nuomone, kad toks sprendimas negalėjo būti priimamas, jau prasidėjus teisminei skundo nagrinėjimo procedūrai, nes šioje stadijoje administracinio nusižengimo teisena yra perduota teismui, kuriam ir tenka pareiga įvertinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Jokie procesiniai sprendimai bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje nebeturėtų būti priimami, kol teismas nebaigs teisenos, numatytos ANK XXXVI skyriuje, ir nepriims vieno iš ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju susidarė dviprasmiška ir įstatymo nenumatyta procesinė situacija, kai teismas nagrinėja skundą dėl nutarimo, kuris jau yra panaikintas jį priėmusios institucijos sprendimu. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų naikinti ar keisti minėtą 2024 m. rugsėjo 17 d. Migracijos departamento nutarimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad priimant skundžiamą nutarimą padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, atsižvelgiant į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. priimtą nutarimą, teismas, nebenagrinėdamas skundo argumentų dėl materialiosios teisės normų taikymo, naikina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2541-2024 ir grąžina administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2541-2024 (ROIK 24240002261) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.