Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui L. J. (L. J.), vertėjai Lilijai Dautarienei, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus atstovui Ignui Kerbeliui, 2012 m. kovo 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui dėl 2011-12-01 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-8712, kuriuo atsisakyta paskirti piniginę socialinę paramą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas L. J. skundžia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2011-12-01 sprendimą Nr. (23.45)-SP13-8712 „Dėl piniginės socialinės paramos L. J.“, kuriuo jam nepaskirta piniginė socialinė parama - būsto šildymo išlaidų, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacija (b.l. 4), ir prašo įpareigoti atsakovę paskirti jam socialinę pašalpą.

Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu nuo 2011-07-13 iki 2012-01-01).

Nurodyto Įstatymo paskirtis - įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius (1 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos turinio matyti, jog pagrindinis socialinės paramos suteikimo kriterijus yra asmens turtas ir pajamos. Pareiškėjas siekia gauti piniginės socialinės paramos rūšį – būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (3 straipsnio 2 punktas). Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo.

Pareiškėjas 2011-11-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui padavė prašymą paskirti piniginę socialinę paramą nuo 2011-10-01 (b.l. 25-29). Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo prašymą – paraišką, nustatė, jog pareiškėjas L. J. ir jo šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes šeimai (sutuoktiniams) priklausančio deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą, t.y. nustatytas 266250 Lt bendras turto vertės normatyvas, o turimo turto vertė yra 293200 Lt (b.l. 30).

VĮ Registrų centro duomenimis, L.J. nuosavybės teise priklauso ½ buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda; jo sutuoktinei N. J. nuosavybės teise priklauso: butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda; butas (duomenys neskelbtini), Dovilų sen., Klaipėdos raj., žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini)k., Dovilų sen., Klaipėdos raj.; VĮ „Regitra“ duomenimis L. J. nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Astra 1997 m. (b.l. 24, 31-36).

Pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypą ir keturių kambarių butą paveldėjo jo sutuoktinė N. J., todėl jis nėra šio turto bendrasavininkis, ir su sutuoktine kartu negyvena, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju. Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo taikymo požiūriu šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų (Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium asmuo, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu (2 straipsnio 15 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1135/2010 konstatuota, kad taikant Įstatymą šeimos ir vieno gyvenančio asmens sąvokos negali būti aiškinamos ir taikomos kitaip nei jas apibrėžta šio įstatymo nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka būtų nutraukta. Civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Taip pat nėra duomenų, kad priimtas teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, todėl pagal Socialinės paramos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas pareiškėjo šeimos nariu laikoma ir jo sutuoktinė, o nustatant šeimos teisę į piniginę socialinę paramą turi būti vertinamas visų šeimos narių, tarp jų ir N. J., turtas ir pajamos. Pareiškėjas teisme ir pats pripažino, kad jo santuoka nėra nutraukta.

Konstatuotina, kad atsakovas byloje pareiškėjo šeimos sudėtį nustatė teisingai ir nagrinėdamas jo prašymą – paraišką pagrįstai vertino jo ir sutuoktinės turimą turtą, surinkęs duomenis, kurie yra reikalingi nustatyti, ar pareiškėjo šeima turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2011-12-01 sprendimas Nr. (23.45)-SP13-8712 „Dėl piniginės socialinės paramos L. J. (L. J.)“, kuriuo jam nepaskirta piniginė socialinė parama, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą paskirti pareiškėjui būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijas.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo L. J. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2011-12-01 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-8712 „Dėl piniginės socialinės paramos L. J. (L. J.)“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.