- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-13
- Bylos Nr.
- AS-143-755-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. A. N., V. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. A. D., O. K., D. E. S., B. A. R. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. A. D., O. K., D. E. S., B. A. R. A. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. A. N. (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 54-9798; 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) išnagrinėti jos 1991 m. rugsėjo 11 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atkūrimo; 3) įpareigoti atsakovą pateikti visus su skundžiamu sprendimu susijusius dokumentus (V. A. N. ir R. A. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylą); 4) pranešti apie bylos iškėlimą Nekilnojamojo turto registrui, nurodant, kad yra iškelta byla, susijusi su R. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), žeme, esančia (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu sprendimu nuosavybės teisės į visą tėvo žemę buvo atkurtos tik broliui R. A. D., kuris prašymą atkurti nuosavybės teises padavė vėliau negu ji. Jokių sutikimų, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos tik R. A. D. vardu, nepasirašė ir su ginčijamu sprendimu nesupažindinta. Pareiškėja, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 18 straipsniu, kad ginčo žemė nebūtų perleista ir valstybė nepadarytų jai žalos, prašė teismo pranešti apie šios bylos iškėlimą Nekilnojamojo turto registrui, nurodant, kad yra iškelta byla, susijusi su paminėta R. A. D. žeme.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 28 d. nutarties dalimi pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepatenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnis numato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Kaip matyti, pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurios nenumato įstatymas. Patikslindama skundą, pareiškėja jos taip pat nesukonkretino, nors teismas siūlė pareiškėjai tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas netenkintinas. Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę savo iniciatyva, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pranešti apie bylos iškėlimą Nekilnojamojo turto registrui, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad teismas atsisakė pranešti registrui apie bylos iškėlimą ir skundžiamoje nutartyje visai nenurodė motyvų, kodėl atsisako tai daryti. Teismas nurodė, kad atsisako taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių ir neprašė taikyti. Prašė apie bylos iškėlimą pranešti registrui, nes šis juridinis faktas gali turėti įtakos registruotam nekilnojamajam daiktui. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. D. nėra šioje byloje atsakovu, o skundžiamas sprendimas jau yra įgyvendintas, todėl šio akto sustabdymas jos teisių ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo neapsaugotų. Pažymi, jog prašo suformuoti praktiką, ar pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymu pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 18 straipsnį turėtų pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą, kai byla yra glaudžiai susijusi su civiliniais teisiniais santykiais ir su administracinio sprendimo panaikinimu, kurio pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo sklypą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad sustabdytos ar kitaip apribotos miško ir žemės naudojimo bei valdymo teisės turėtų įvairių neigiamų pasekmių: ribotų privalomas privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais apibrėžtas teises ir pareigas, priimant domėn, kad aptariamas miško žemės sklypas yra valstybinio (duomenys neskelbtini) regioninio parko rekreacinė ir apsaugos zonos dalis ir joje draudžiama nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. vykdyti miško ruošos darbus, - būtų nutraukti nuolatiniai miško priežiūros, atkūrimo ir ugdymo darbai, privalomi pagal miškotvarkos projektą (sanitariniai kirtimai, valymai bei priežiūra, miško plotų paruošimas pavasariniam atsodinimui ir kt.). Tokiu būdu miško parkui būtų padaryta žala, o miško savininkas patirtų ekonominių bei finansinių nuostolių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
O. K. nurodo, kad iškelta byla yra betarpiškai susijusi su nuosavybės teisėmis į žemę. Yra skundžiamas sprendimas, kurio pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo žemę, todėl Nekilnojamojo turto registras turėtų būti informuotas apie tokį juridinį faktą (bylos iškėlimą), kuris yra betarpiškai susijęs su ginčo žeme: panaikinus ginčijamą sprendimą, pakistų įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinis statusas. Pagal loginį ir teleologinį (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodus, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 18 straipsniu, valstybės įmonę Registrų centrą būtina informuoti apie bylos iškėlimą. Pagal teisės teoriją ir doktriną, kilus lingvistinio ir teleologinio normos aiškinimo rezultatų kolizijai, kai normos (įstatymo) tikslai yra visiškai aiškūs, pirmenybę būtina teikti teleologinio teisės aiškinimo rezultatui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
D. E. S. nurodo tokius pačius argumentus kaip ir O. K.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 18 straipsniu, prašė pirmosios instancijos teismo pranešti apie bylos iškėlimą Nekilnojamojo turto registrui, nurodant, kad yra iškelta byla, susijusi su R. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), žeme, esančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–3).
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 18 straipsnį, teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui praneša apie civilinės bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą. Apie šį juridinį faktą teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui praneša ne vėliau kaip kitą darbo dieną po bylos iškėlimo (1 d.); Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs teismo pranešimą, nedelsdamas apie civilinės bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto iškėlimą pažymi Nekilnojamojo turto registre (2 d.). Ši įstatymo nuostata iš esmės atkartoja Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog teisėjas, priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.
Išdėstytos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad jos skirtos civilinę bylą nagrinėjančiam bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ tokios pareigos administraciniam teismui nenustato. Vadovaujantis ABTĮ 1 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Tokios tiesioginės nuorodos ABTĮ taip pat nėra. Todėl administracinis teismas neturi pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie bylos iškėlimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese nustato ABTĮ 71 straipsnis. Pareiškėjos prašoma taikyti priemonė ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšis, nenumatyta. Taikyti šioje teisės normoje nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones teismo iniciatyva nėra teisinio pagrindo.
Taigi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. A. N. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.